Trachėjos ir stemplės fistulė – tai būklė, kai tarp kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto atsiranda nenormalus ryšys. Įprastai trachėja (kvėpuojamasis vamzdelis) ir stemplė (vamzdis, jungiantis burną ir skrandį) yra atskiri organai, tačiau ši fistulė sujungia juos, todėl maistas ar skysčiai gali patekti į plaučius. Dažnai ši anomalija pasitaiko kartu su stemplės atrezija – tuomet stemplė ne iki galo sujungta su skrandžiu, o užbaigta aklai.
- 1.Kas gali susirgti trachėjos ir stemplės fistule?
- 2.Trachėjos ir stemplės fistulės paplitimas ir tipai
- 3.Trachėjos ir stemplės fistulės simptomai
- 4.Kas sukelia trachėjos ir stemplės fistulę?
- 5.Kaip nustatoma ši būklė?
- 6.Gydymo galimybės
- 7.Atsigavimo laikotarpis
- 8.Ar galima šios būklės išvengti?
- 9.Ligos prognozė ir kas laukia
Kas gali susirgti trachėjos ir stemplės fistule?
Dažniausiai ši liga yra įgimta – dar vaisiaus vystymosi metu susiformuoja nenormalus kanalas. Dauguma atvejų nustatomi ir gydomi kūdikystėje. Vis dėlto, retesniais atvejais trachėjos ir stemplės fistulė gali išsivystyti ir suaugusiesiems, pavyzdžiui, dėl vėžio, sunkių infekcijų (tuberkuliozės), arba patirtų sužalojimų per medicinines intervencijas. Tokie atvejai vadinami įgytais. Kartais suaugusieji gali iš lėto pradėti jausti simptomus dėl įgimtos, bet ilgai nepasireiškusios formos.
Trachėjos ir stemplės fistulės paplitimas ir tipai
Ši būklė naujagimiams pasitaiko apytiksliai 1 iš 3000–5000 gimimų. Maždaug pusei pacientų su trachėjos ir stemplės fistule ar stemplės atrezija taip pat randama kitų įgimtų vystymosi ydų. Suaugusiųjų įgyta fistulė yra labai reta.
- A tipas: Tik stemplės atrezija, fistulė neaptinkama. Stemplė nesusijusi nei su trachėja, nei su skrandžiu – abi jos dalys užsibaigia aklai. Sudaro apie 8 % atvejų.
- B tipas: Retas variantas (apie 2 %). Apatinė stemplės dalis nutrūkusi, o viršutinė stemplės dalis jungiasi su trachėja per fistulę.
- C tipas: Dažniausia forma (85 % visų atvejų). Viršutinė stemplės dalis nutrūksta, o apatinė per fistulę jungiasi su trachėja.
- D tipas: Ypač reta forma (mažiau nei 1 %). Abi stemplės dalys (viršutinė ir apatinė) jungiasi su trachėja skirtingose vietose.
- E tipas: Stemplė nenutrūksta, eina iki skrandžio, tačiau su trachėja ją jungia fistulė. Tai pasitaiko apie 4 % atvejų.
Trachėjos ir stemplės fistulės simptomai
Simptomai labai priklauso nuo to, ar yra tik fistulė, ar kartu ir stemplės atrezija. Jei kūdikis turi tik fistulę, dažnai mažieji po gimimo ilgai nepasireiškia jokių požymių, bet su laiku atsiranda:
- Pasikartojančios plaučių infekcijos.
- Kosėjimas valgant ar gerianti.
Jei pirmąkart išryškėja ir stemplės atrezija, simptomai būna akivaizdūs vos gimus:
- Nuo pat pirmų dienų kūdikis ima kosėti, dusta ryjant.
- Pasireiškia dideli kvėpavimo sunkumai.
Kas sukelia trachėjos ir stemplės fistulę?
Vystantis vaisiui, stemplė ir trachėja pradžioje sudaro vieną vamzdelį. Įprastai apie 4–8 nėštumo savaitę išauga pertvara, atskirianti šias dvi sistemas. Jei ši pertvara pilnai nesusiformuoja ar susiformuoja netinkamai, išlieka netipiškas kanalas tarp trachėjos ir stemplės.
Kaip nustatoma ši būklė?
Retais atvejais apie būsimą diagnozę galima įtarti dar nėštumo metu, pavyzdžiui, jei ultragarsinio tyrimo metu matomi tam tikri vystymosi sutrikimai. Visgi dažniausiai įtarimas kyla pirmomis valandomis po gimimo, jei pastebimas gausus gleivių kaupimasis, sunkus kvėpavimas ar nesugebėjimas nuryti. Ligai patvirtinti atliekami krūtinės bei pilvo rentgeno tyrimai. Gali būti reikalinga ir endoskopija ar bronchoskopija – specialiais optiniais prietaisais apžiūrimos vidaus struktūros. Nustačius fistulę ar atreziją, paprastai papildomai tiriama, ar nėra kitų įgimtų sutrikimų.
Gydymo galimybės
Vienintelis efektyvus gydymo būdas yra operacija, kurios metu pašalinama nenormali jungtis ir atkuriami natūralūs stemplės ir trachėjos takai. Gali būti naudojami tiek tradiciniai, tiek minimaliai invaziniai chirurginiai metodai, priklausomai nuo klinikinės situacijos.
Galimos komplikacijos po operacijos
Kaip ir po bet kokios chirurginės intervencijos, gali kilti įvairių komplikacijų. Dažniausios:
- Anastomozės nuotėkis (skysčių prasiskverbimas operuotoje vietoje).
- Stemplės susiaurėjimas (striktūra).
- Balsinio nervo pažeidimas.
- Fistulės atsinaujinimas, kuris įvyksta 3–14 % visų atvejų.
Atsigavimo laikotarpis
Kiek laiko truks atsistatymas, priklauso nuo ligos sunkumo bei nuo to, kaip organizmas reaguoja į gydymą. Dažniausiai visiškas sveikimas užtrunka iki 12 savaičių.
Ar galima šios būklės išvengti?
Deja, įgimtos trachėjos ir stemplės fistulės išvengti šiuo metu neįmanoma, nes ji susiformuoja dar vaisiaus vystymosi metu. Įgytų formų prevencija taip pat sudėtinga, nes dažniausiai jas lemia sunkios pirminės ligos, pavyzdžiui, onkologiniai susirgimai ar infekcijos.
Ligos prognozė ir kas laukia
Diagnozavus trachėjos ir stemplės fistulę vaikui, paprastai rekomenduojama kuo greičiau atlikti operaciją. Jos apimtis ir sudėtingumas priklauso nuo fistulės tipo. Jei po procedūros kyla komplikacijų, kūdikis gali būti stebimas ligoninėje keletą dienų. Kuo didesni pooperaciniai sunkumai, tuo didesnė atsinaujinimo tikimybė, dėl to gydytojai atliekamai reguliarius stebėjimo vizitus.
Ši liga visiškai išgydoma chirurginiu gydymu, tačiau dėl didelės grėsmės sveikatai reaguoti reikia nedelsti.
