Tripanosomiazė – tai rimta parazitinė infekcija, galinti paveikti įvairias žmogaus organizmo sistemas. Ligai progresuojant, parazitai plinta po kūną ir pažeidžia odą, kraują, limfmazgius, o išplitus – net smegenis ir nugaros smegenų aplinką (smegenų skystį).
Kas yra tripanosomiazė?
Tripanosomiazė – tropikų regionuose paplitusi infekcija, kurią sukelia vienaląsčiai parazitai. Šie parazitai į žmogaus organizmą patenka per cecė musės įkandimą. Cecė musės – didelės gelsvai ar tamsiai rudos spalvos, maždaug 6–16 mm dydžio kraujasiurbės musės, kurios gyvena Afrikos pusiaujo regione. Užsikrėtus simptomai pasireiškia po keleto savaičių ar mėnesių.
Ligą taip pat galima sutikti tokiais pavadinimais kaip Afrikinė miego liga, Afrikinė tripanosomiazė arba žmogaus Afrikos tripanosomiazė.
Kodėl vadinama Afrikine miego liga?
Terminas „Afrikinė miego liga“ atsirado dėl to, kad liga plinta būtent Afrikos pusiaujo juostoje, o vienas iš pagrindinių jos simptomų – nuolatinis mieguistumas ar miego sutrikimai.
Paplitimas ir rizikos veiksniai
Anksčiau tripanosomiazė buvo daug dažnesnė – XX a. pabaigoje buvo fiksuojama keliasdešimt tūkstančių atvejų kasmet. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius, dėka aktyvių prevencijos ir kontrolės priemonių, ligos atvejų ženkliai sumažėjo. 2020 m. užregistruota mažiau nei 700 susirgimų.
Kaip užsikrečiama tripanosomiaze?
Žmogus užsikrečia tuomet, kai jį įkanda parazitais užsikrėtusi cecė musė. Šios musės užsikrečia pačios maitindamosi užsikrėtusių gyvūnų (tokių kaip galvijai, avys, ožkos, kiaulės, arkliai, kupranugariai) ar žmonių krauju. Dauguma atvejų pasitaiko būtent nuo musės įkandimo, tačiau retais atvejais infekcija gali būti perduota ir iš motinos vaisiui per placentą ar itin retai – kraujo perpylimo metu.
Tripanosomiazės tipai ir sukėlėjai
Ligos kaltininkai – du skirtingi tripanosomų tipai:
- Trypanosoma brucei gambiense – lemia daugiau nei 90 % visų ligos atvejų.
- Trypanosoma brucei rhodesiense – sudaro mažesnę, mažiau nei 10 %, atvejų dalį.
Kas dažniausiai serga tripanosomiazė?
Cecė musės aktyvios šviesiuoju paros metu, o jų buveinės – medingose vietovėse ar savanose, kurios jungia miško ir dykumos bruožus. Didžiausia rizika susirgti atsiranda žmonėms, lankantiems ar gyvenantiems minėtose Afrikos dalyse.
Tripanosomiazės simptomai
Iš pradžių tripanosomiazė gali pasireikšti kaip nespecifinė infekcija. Dažniausiai stebimi šie simptomai:
- Skausmingas, iškilęs, pasikeitusios spalvos (raudonas, violetinis ar rudas) mazgelis įkandimo vietoje
- Bangomis kylanti ir krintanti temperatūra
- Šaltkrėtis
- Galvos skausmas
- Raumenų ar sąnarių skausmai
- Odos bėrimas
- Kraujyje sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis (anemija)
- Patinimai veide ar limfmazgiuose
- Nuolatinis mieguistumas, sunku išlikti budriam
- Sumišimas, sunkumai sukaupti dėmesį
- Sutrinka pusiausvyra, eismas ar kalba
Negydoma infekcija gali komplikuotis ir sukelti traukulius, komą, o galutiniu etapu ir mirtį.
Tripanosomiazės diagnostika
Nustačius riziką ir būdingus simptomus, gydytojas atlieka įvairius tyrimus:
- Kraujas: iš venos imamas nedidelis kraujo mėginys, kuriame mikroskopu ieškoma parazitų.
- Limfmazgio punktatas: iš ištinusių limfmazgių imamas skysčio mėginys ir tikrinama, ar nėra parazitų.
- Juosmens punkcija (spinalinis tyrimas): į nugaros apačią įvedama adata ir imamas smegenų skystis bei vertinami infekcijos požymiai, tokie kaip padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis.
Gydymo galimybės
Tripanosomiazė gali būti išgydoma. Svarbiausia – laiku nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas, kuris priklauso nuo parazito tipo ir ligos išplitimo organizme:
- Jei smegenys ir smegenų skystis nepažeisti, skiriami tokie vaistai kaip suraminas (T. brucei rhodesiense atveju) arba feksinidazolis, pentamidinas (T. brucei gambiense atveju).
- Jei infekcija išplitusi iki centrinės nervų sistemos, gali būti paskirti melarsoprolis (T. brucei rhodesiense), o T. brucei gambiense atveju – melarsoprolis, feksinidazolis, eflornitinas ar nifurtimoksas.
Kartais siekiant sumažinti tinimą bei raumenų ar sąnarių skausmus, papildomai skiriami kortikosteroidai. Vaistai gali būti vartojami tiek per burną, tiek leidžiami į veną. Svarbu nuosekliai išgerti visą paskirtą gydymo kursą – tik taip galima išvengti atsinaujinimo ir sudėtingesnio gydymo ateityje.
Ką daryti po gydymo?
Po gydymo gydytojas dar keletą metų (dažniausiai iki dvejų) stebi pacientą, nes nėra greito tyrimo, kuris patikimai iš karto patvirtintų visišką išgijimą. Jei simptomai atsinaujina, atliekami papildomi kraujo ir skysčių tyrimai.
Kaip saugotis tripanosomiazės?
Efektyviausiai išvengti ligos padeda apsauga nuo cecė musių įkandimo:
- Venkite kelionių į infekuotus regionus
- Rinkitės storesnius drabužius – ilgas kelnes ir rankoves (musės gali įkąsti per plonus drabužius)
- Dėvėkite neutralių atspalvių rūbus (balti, pilki, rusvi ar kreminiai atspalviai), nes tamsios ar ryškios spalvos vilioja muses
- Dieną stenkitės vengti krūmynų ar tankių augalų, ypač kai saulė aukštai
- Apsaugokite gyvenamąją vietą tinkleliais ant langų ir durų
- Laukia aktyviausias musių metas – laikykitės viduje
- Naudokite repelentais apdorotus tinklus ar palapines, nakvokite smulkaus tinklo palapinėse ir būtinai jas gerai užsekite
- Prieš įlipant patikrinkite automobilių ar sunkvežimių salonus
Šiuo metu vakcinos ar profilaktinių vaistų, galinčių apsaugoti nuo tripanosomiazės, dar nėra.
Ligos prognozė ir perspektyvos
Laiku pradėjus gydymą iki rimto išplitimo, dauguma žmonių visiškai pasveiksta per dvi ar tris savaites. Jei liga negydoma, ji dažniausiai baigiasi mirtimi, ypač įsiskverbus į centrinę nervų sistemą.
Šiuolaikinio gydymo dėka daugiau kaip 95 % pacientų išgyvena. Pastaraisiais metais aktyvios ligos kontrolės programos leidžia tikėtis, kad artimiausiu metu tripanosomiazė gali būti beveik eliminuota kaip visuomenės sveikatos grėsmė.
Kaip jaustis po diagnozės?
Keliautojams ar gyvenantiems rizikos zonose labai svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju, jei atsiranda neaiškių simptomų ar prastai jaučiatės. Net jei neprisimenate musės įkandimo, informuokite medicinos specialistą apie aplankytus regionus. Laikykitės paskirto gydymo plano ir reguliariai lankykitės tolimesniems tyrimams.
Greičiau atsigauti padės pakankamas poilsis, gausus vandens vartojimas ir reguliarus stebėjimas pas gydytoją – vizitai rekomenduojami kas šešis mėnesius bent dvejus metus. Atsinaujinus simptomams, būtina nedelsti ir vėl pasitarti su specialistu.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip tiksliai užsikrėčiau tripanosomiaze?
- Kokie kiti negalavimai gali sukelti tokius simptomus?
- Kiek sunki yra mano būklė?
- Kokius tyrimus reikės atlikti?
- Kokį gydymą rekomenduojate?
- Kada galėčiau tikėtis pagerėjimo?
- Kaip galėčiau pagerinti sveikimą namuose?
- Ar turiu stebėti naujus ar stiprėjančius simptomus?
- Kada sekančiai turėčiau atvykti apžiūrai?
Ar galima tripanosomiazė susirgti pakartotinai?
Persirgus šia infekcija, imunitetas nesusiformuoja, tad apsikrėsti galima pakartotinai, jei vėl patenkate į rizikos aplinką.
Kuo tripanosomiazė Afrikoje skiriasi nuo kitų tipų?
Amerikinė tripanosomiazė dar vadinama Čagaso liga ir ją sukelia kitas parazitas – Trypanosoma cruzi. Ši infekcija paplitusi kituose žemynuose, o perdavimo būdas – užsikrėtusių kraujasiurbių vabalų įkandimas.
