Trombocitai, dar vadinami kraujo plokštelėmis, yra labai smulkūs kraujo elementai, dalyvaujantys kraujo krešėjimo procese. Jie veikia kaip natūrali organizmo apsaugos priemonė, padedanti sustabdyti kraujavimą patyrus sužeidimą.
Viename vos laše kraujo randama dešimtys tūkstančių trombocitų. Labai svarbu, kad jų kiekis būtų subalansuotas – nei per mažas, nei per didelis. Kai trombocitų trūksta, net ir nedidelė trauma gali sukelti gausų kraujo netekimą. Priešingai, per didelis jų kiekis gali padidinti pavojingų kraujo krešulių susidarymo tikimybę. Optimalus trombocitų skaičius leidžia organizmui efektyviai sustabdyti kraujavimą, kartu išvengiant krešulių, galinčių sutrikdyti kraujotaką.
Kokia yra trombocitų paskirtis?
Pagrindinis trombocitų vaidmuo – stabdyti kraujavimą pažeidus kraujagyslę. Atsiradus sužeidimui, trombocitai greitai susitelkia pažeistoje vietoje ir sudaro laikiną užtvarą. Be to, jie dalyvauja kraujo krešėjimo procese, kurio metu sandarinamos kraujagyslių sienelės ir užkertamas kelias per dideliam kraujo nutekėjimui iš organizmo.
Medicininis procesas, kurio metu sustabdomas kraujavimas iš pažeistos kraujagyslės, vadinamas hemostaze. Toliau pateikiami pagrindiniai trombocitų veikimo etapai šio proceso metu:
Adhezija
Kraujyje cirkuliuojantys trombocitai nukeliauja iki pažeistos kraujagyslės sienelės vietos ir prie jos prisitvirtina.
Aktyvacija
Prisijungę trombocitai patiria vidinius pokyčius, kurie palaiko tolesnę hemostazės eigą. Jie išskiria medžiagas, siaurinančias kraujagyslę, kad sumažėtų kraujo pratekėjimas. Taip pat išskiriami signalai, pritraukiantys papildomus trombocitus į pažeidimo vietą. Keičiasi ir jų forma – tai palengvina tarpusavio jungimąsi.
Agregacija
Trombocitai tarpusavyje susijungia ir sudaro laikiną kamštį, kuris uždaro kraujagyslės sienelės pažeidimą.
Trombocitų veikla inicijuoja vadinamąją krešėjimo kaskadą. Šio proceso metu įvairūs baltymai, vadinami krešėjimo faktoriais, sąveikauja tarpusavyje ir suformuoja fibriną. Fibrinas sudaro tvirtą tinklą, kuris sustiprina trombocitų kamštį. Kartu šie elementai sukuria stabilesnį kraujo krešulį, efektyviai sustabdantį kraujavimą.
Kur organizme randami trombocitai?
Trombocitai daugiausia aptinkami trijose pagrindinėse vietose: kaulų čiulpuose, kraujyje ir blužnyje.
Kaulų čiulpai
Trombocitai susidaro kaulų čiulpuose iš pačių didžiausių ten esančių ląstelių – megakariocitų, kurie priskiriami baltųjų kraujo kūnelių grupei. Iš megakariocitų palaipsniui atsiskiria nauji trombocitai. Dėl šios priežasties trombocitai laikomi ne pilnavertėmis ląstelėmis, o jų fragmentais.
Kraujas
Visas kraujas sudarytas iš plazmos (skystosios dalies), raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų. Kadangi trombocitai yra lengviausi kraujo elementai, jie dažniausiai išsidėsto arčiau kraujagyslių sienelių. Tuo metu plazma ir kitos kraujo ląstelės teka kraujagyslės centru. Tokia padėtis leidžia trombocitams greitai pasiekti pažeistą kraujagyslės vietą ir operatyviai pradėti kraujavimo stabdymo procesą.
Blužnis
Apie trečdalis visų organizmo trombocitų yra kaupiami blužnyje. Be kaupimo funkcijos, blužnis taip pat filtruoja pasenusius arba pažeistus trombocitus ir padeda palaikyti jų kokybę.
Kiek trombocitų yra kraujyje?
Trombocitai kartu su baltaisiais kraujo kūneliais sudaro apie 1 % viso kraujo tūrio. Likusią dalį sudaro plazma (apie 55 %) ir raudonieji kraujo kūneliai (apie 44 %). Vidutiniškai vienam trombocitui tenka maždaug dvidešimt raudonųjų kraujo kūnelių.
Sveiko žmogaus kraujyje viename mikrolitre paprastai randama nuo 150 000 iki 450 000 trombocitų. Organizmas juos nuolat gamina, nes trombocitų gyvavimo trukmė yra trumpa – apie 7-10 dienų. Nauji trombocitai susiformuoja maždaug per 72 valandas, tai yra per tris dienas.
Kaip atrodo trombocitai?
Trombocitai yra labai maži, bespalviai ląstelių fragmentai. Jų forma primena plokštelę, iš kurios ir kilo jų pavadinimas. Trombocitų paviršiuje esantys baltymai pasižymi lipniomis savybėmis, todėl padeda jiems prisitvirtinti prie kraujagyslių sienelių.
Aktyvaus krešėjimo metu trombocitai išaugina siūliškas ataugas, primenančias voro kojas. Šios struktūros leidžia jiems susijungti tarpusavyje ir su pažeista kraujagysle, taip sandarinant pažeidimą ir stabdant kraujavimą.
Kokios dažniausios trombocitų būklės ir ligos?
Dauguma su trombocitais susijusių sutrikimų yra susiję su per mažu arba per dideliu jų kiekiu:
Trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų kiekis)
Ši būklė atsiranda tada, kai organizmas nepagamina pakankamai trombocitų arba jie sunaikinami per anksti. Esant mažam trombocitų kiekiui, padidėja kraujavimo rizika.
Trombocitozė (padidėjęs trombocitų kiekis)
Padidėjęs trombocitų skaičius gali būti susijęs su pirminiais kaulų čiulpų veiklos sutrikimais arba antrinėmis priežastimis, kai trombocitų padaugėja reaguojant į kitas organizmo būkles.
Kokie požymiai gali rodyti trombocitų sutrikimus?
Dažniausi simptomai, susiję su trombocitų veiklos ar kiekio pakitimais, yra šie:
- Lengvas ar dažnas mėlynių atsiradimas, įskaitant purpurą ir petechijas
- Dažni kraujavimai iš nosies arba dantenų kraujavimas
- Kraujas išmatose arba šlapime
- Vidinis kraujavimas
- Gausus kraujavimas net ir iš nedidelių žaizdų
- Stiprus ar gausus menstruacinis kraujavimas
- Padidėjusi blužnis
- Raumenų ir sąnarių skausmai
- Dilgčiojimas rankose ar pėdose
- Kojų tinimas
- Stiprūs galvos skausmai, silpnumas ar galvos svaigimas
Kokie tyrimai vertina trombocitų būklę?
Trombocitų sveikatai įvertinti naudojami įvairūs diagnostiniai tyrimai:
Bendras kraujo tyrimas
Šis tyrimas nustato, kiek kraujo ląstelių ir trombocitų cirkuliuoja organizme. Trombocitų skaičius yra atskira bendro kraujo tyrimo dalis.
Periferinio kraujo tepinėlis
Atliekant šį tyrimą, kraujo mėginys tiriamas mikroskopu, siekiant įvertinti kraujo ląstelių ir trombocitų formą. Neįprastai dideli ar netaisyklingos formos trombocitai gali signalizuoti apie sutrikimus.
Kraujo krešėjimo tyrimai
Protrombino laiko ir dalinio aktyvuoto tromboplastino laiko tyrimai padeda įvertinti įvairius krešėjimo mechanizmo aspektus.
Kaulų čiulpų biopsija
Šio tyrimo metu paimamas kaulų čiulpų mėginys, leidžiantis įvertinti ląstelių, iš kurių formuojasi trombocitai, būklę.
Genetiniai tyrimai
Genetiniai tyrimai gali atskleisti paveldimus pokyčius, darančius įtaką trombocitų funkcijai ar jų veikimo mechanizmams.
Kokie taikomi trombocitų sutrikimų gydymo būdai?
Trombocitų kiekio ar funkcijos sutrikimų gydymas parenkamas atsižvelgiant į priežastį ir rizikos laipsnį. Dažniausiai naudojami šie metodai:
Be recepto įsigyjami vaistai
Kai kuriems žmonėms, turintiems padidėjusią pavojingų kraujo krešulių riziką, gali būti rekomenduojama kasdien vartoti mažas acetilsalicilo rūgšties dozes. Tokia terapija padeda sumažinti krešulių formavimosi tikimybę.
Receptiniai vaistai
Tam tikri vaistiniai preparatai slopina trombocitų gamybą kaulų čiulpuose. Kiti vaistai skirti gydyti pagrindinę priežastį, dėl kurios sutriko trombocitų kiekis ar veikla, pavyzdžiui, autoimunines ligas ar infekcinius procesus.
Trombocitų aferezė
Ši procedūra taikoma esant pernelyg dideliam trombocitų kiekiui. Specialus aparatas iš kraujo pašalina dalį trombocitų pertekliaus, o likusios kraujo sudedamosios dalys grąžinamos atgal į organizmą.
Trombocitų transfuzijos
Jeigu dėl sumažėjusio trombocitų kiekio kyla didelė sunkaus kraujavimo rizika, gali būti atliekama trombocitų transfuzija. Tokios procedūros metu pacientui perpylamas kraujo komponentas, kuriame yra didelė trombocitų koncentracija.
Blužnies pašalinimo operacija
Chirurginis blužnies pašalinimas gali būti svarstomas tais atvejais, kai ši organas sulaiko per daug trombocitų ir dėl to kraujyje jų kiekis pavojingai sumažėja.
Kaip palaikyti sveikus trombocitus?
Jeigu nustatyta liga, daranti įtaką trombocitams, būtina griežtai laikytis sveikatos priežiūros specialisto nurodymų. Net ir neturint diagnozuoto sutrikimo, galima prisidėti prie trombocitų sveikatos palaikymo laikantis šių principų:
- Riboti alkoholio vartojimą
- Nerūkyti
- Vengti sąlyčio su toksinėmis cheminėmis medžiagomis
- Stengtis išvengti traumų ir sužalojimų
Prisidėti prie kitų žmonių gydymo galima ir dovanojant trombocitus. Šis procesas panašus į kraujo donorystę, tačiau jo metu paimami tik trombocitai, o likusios kraujo sudedamosios dalys grąžinamos donorui. Trombocitų donorystė yra ypač svarbi žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, onkologinėmis ligomis ar patyrusiems sunkius sužalojimus.
Šaltiniai
LaPelusa A., Dave H. D. Hemostazės fiziologija. StatPearls [internetinis leidinys]. Treasure Island (Florida): StatPearls Publishing; 2024 m. sausis.
Merck vadovai. Kraujo sudedamosios dalys. Atnaujinta ir peržiūrėta 2024 m. sausį.
Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas. Trombocitemija ir trombocitozė.
Repsold L., Joubert A. M. Trombocitų funkcija, jų vaidmuo trombozėje, uždegime ir pasekmės sergant lėtinėmis mieloproliferacinėmis ligomis. Cells. 2021; 10(11): 3034.
Stiff P. J. Trombocitai. Knygoje: Walker H. K., Hall W. D., Hurst J. W. (red.). Klinikiniai metodai: anamnezė, fizinis ir laboratorinis ištyrimas. 3-iasis leidimas. Bostonas: Butterworths; 1990. 154 skyrius.
