Trumpai miegantiems žmonėms būdinga tai, kad jiems pakanka kur kas mažiau miego nei daugumai – dažniausiai užtenka šešių ar net mažiau valandų, tačiau jie atsibunda žvalūs bei kupini energijos. Jie nejaučia poreikio papildomai ilsėtis ir jaučiasi visiškai pailsėję, net jeigu miegojo tik keletą valandų.
Trumpai miegojančių sindromas: esmė
Trumpai miegojančių sindromas (trumpas miegas, trumpamiegystė) – tai unikali būsena, kuomet žmogui pakanka mažesnio miego kiekio be jokių neigiamų pasekmių savijautai ar darbingumui. Tokie natūralūs trumpamiegiai (NSS) išlieka žvalūs, energingi ir produktyvūs net ir miegodami gerokai mažiau už aplinkinius.
Kiek dažnas šis fenomenas?
Šio sindromo paplitimą nustatyti gana sudėtinga – žmonės skirtingai vertina savo miego poreikius ir įpročius. Tačiau tyrėjai ieško genetinių pokyčių, susijusių su trumpamiegystės fenomenu. Iki šiol identifikuota keliolika šeimų, kurių nariai turi būdingus genetinius mutacijas, leidžiančias natūraliai miegoti trumpiau.
Kada prasideda trumpamiegystė?
Dažniausiai trumpamiegystės polinkis pasireiškia vaikystėje arba paauglystėje. Jei žmogus iš prigimties yra trumpamiegis, jam visą gyvenimą pakanka mažiau miego, o šis įprotis išlieka bėgant metams.
Trumpamiegystės simptomai
Pagrindinis ženklas – žmogus kasnakt miega tik 4–6 valandas, bet atsibunda net be žadintuvo, net jei ryte jam niekur nereikia skubėti. Įprasta, kad trumpamiegiai:
- Be vargo užmiega atsigulę į lovą.
- Nesinaudoja žadintuvu.
- Akivaizdžiai nejaučia nuovargio ir turi daug energijos, net jei miegojo nedaug valandų.
Trumpamiegystės priežastys
Mokslininkai toliau aiškinasi, kas lemia tokį miego poreikį. Tyrimuose išskiriami tam tikri genetiniai pokyčiai, būdingi trumpamiegiams – dažniausiai nustatomos DEC2 arba ADRB1 genų mutacijos. Manoma, kad būtent šie pokyčiai leidžia žmogui pailsėti miegant trumpiau.
Paveldimumas
Tyrimai rodo, kad tokio tipo miego poreikis dažnai pasitaiko vienos šeimos nariams – genetinis polinkis gali būti perduotas iš kartos į kartą.
Galimos pasekmės
Trumpamiegystė nelaikoma miego sutrikimu ar liga – sveikatos specialistai nemato sąsajų su sveikatos problemomis bei nelaiko šio fenomeno patologija.
Diagnozavimas ir tyrimai
Kaip nustatomas trumpamiegio sindromas?
Nustatyti šią būseną nėra lengva. Gydytojas gali klausinėti apie jūsų miego įpročius, paklausti apie vakaro rutiną, ar dienomis jaučiatės mieguisti, kaip keičiasi jūsų miego valandos darbo ir poilsio dienomis. Taip pat gali būti atliktas fizinės savijautos įvertinimas, domimasi alkoholio vartojimu, stresu, dienos fiziniu aktyvumu.
Tyrimai, padedantys aptikti trumpamiegio būseną
Specialių, tik trumpamiegystei skirtų tyrimų nėra. Vis dėlto gydytojai gali rekomenduoti polisomnografiją arba vadinamąjį miego tyrimą – jis leidžia įvertinti, ar nėra kitų sutrikimų, tokių kaip:
- Nemiga (insomnija)
- Narkolepsija
- Panikos priepuoliai miego metu
- Parasomnijos bei kiti trikdantys miegą sutrikimai
- Neramių kojų sindromas
- Miego apnėja
- Vaikščiojimas miegant
Priežiūra ir gydymas
Ar reikia gydymo?
Trumpamiegystė dažniausiai nereikalauja jokio gydymo – žmogus jaučiasi pailsėjęs, geba susikoncentruoti ir išlieka atsikėlęs žvalus.
Prevencija
Ar trumpamiegystės galima išvengti?
Nėra žinomos priemonės, kurios galėtų padėti apsisaugoti nuo tokios būklės atsiradimo – dažniausiai tai nulemta genetinių veiksnių, tad sąmoningai paveikti šio fenomeno negalima.
Gyvenimo perspektyvos
Kokios prognozės?
Turintiems trumpamiegio sindromą, per visą gyvenimą nereikia tiek miego, kiek daugumai kitų žmonių – ir didelė tikimybė, kad toks miego poreikis nesikeis. Vis dėlto senstant kiekvienam gali šiek tiek kisti miego valandų poreikis.
Ką verta žinoti apie miego kokybę?
Natūraliai trumpai miegantys žmonės nejaučia tipinių sveikatos problemų, kurias sukelia per trumpas miegas. Kad ir kiek trumpai jie miegotų, miego kokybė įprastai būna labai gera. Kokybiškas miegas padeda apsisaugoti nuo tokių ligų kaip:
- Širdies ir kraujagyslių ligos
- Miokardo infarktas
- Antro tipo cukrinis diabetas
Patarimai kasdienai
Kaip pasirūpinti savimi esant trumpamiegio sindromui?
Jei po poilsio jaučiatės žvalūs ir produktyvūs, didelė tikimybė, kad jūsų miego kokybė yra puiki. Visgi tam, kad net ir per trumpą laiką pailsėtumėte kaip įmanoma kokybiškiau, verta pasistengti dėl miego higienos:
- Venkite alkoholio keletą valandų prieš einant miegoti.
- Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti natūralioje šviesoje, ypač ryte.
- Kas vakarą eikite miegoti tuo pačiu laiku.
- Įrenkite miegamąjį taip, kad jame būtų kuo tamsiau ir tyliau.
