Trumparegystės degeneracija – tai sulėtėjančios ar sparčiai progresuojančios trumparegystės nulemtas tinklainės pažeidimas. Ši būklė, dar žinoma kaip degeneracinė ar patologinė trumparegystė, ilgainiui gali reikšmingai pabloginti regėjimą. Nors ne visi stipria trumparegyste sergantys žmonės susiduria su akies audinių pokyčiais, susijusiais su regos praradimu, pasaulyje ši liga užklumpa apytiksliai vieną iš 33 žmonių.
Trumparegystės degeneracijos simptomai
Vienas pirmųjų šios ligos ženklų – žymiai prastas tolumos matymas. Ligai progresuojant, pastebimi šie simptomai:
- Neblankus ar visai aklas plotas regėjimo lauke, dažniausiai regos centre.
- Spalvų išskyrimo sunkumai.
- Padidėjęs poreikis ryškesniam apšvietimui.
- Išlenktos ar iškreiptos tiesios linijos.
- Plaukiojantys šešėliai ar blyksniai akyse.
Kai gydytojas įtaria šią degeneraciją, ieškoma fizinių požymių, pavyzdžiui, pakitimų geltonojoje dėmėje, tinklainės kraujosruvų, suplonėjimo, sluoksnių atsiskyrimo ar išsigaubimo, skylučių ar randinio audinio.
Kas sukelia trumparegystės degeneraciją
Lemiamas veiksnys – didelė trumparegystė, įprastai kai regėjimo korekcijos dioptrijos siekia -6,00 ar daugiau, arba kai akis būna ilgesnė nei 26 mm. Dažnai siekiant sufokusuoti vaizdą raumenys dirba intensyviau nei įprasta, todėl tinklainė patiria per didelę įtampą, dėl kurios vystosi pažeidimai.
Rizikos veiksniai
Rizika susirgti trumparegystės degeneracija didėja dėl šių veiksnių:
- Trumparegystės laipsnis. Kuo stipresnė trumparegystė, tuo didesnė grėsmė susidurti su tinklainės pažeidimais.
- Akies ilgis. Ilgesnė akis padidina degeneracijos tikimybę.
- Amžius. Bėgant metams, ypač ilgai sergant trumparegyste, rizika didėja.
Galimai įtakos turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, paveldimumas – šeimose trumparegystė pasitaiko dažniau, tačiau dar reikia daugiau tyrimų apie genetinio polinkio įtaką. Statistiškai, moterims ši degeneracija pasireiškia dažniau. Pastebima, kad tam tikros kilmės žmonėms, ypač azijiečiams, pavojus didesnis, tačiau tyrimai vis dar tęsiami. Be to, svarbūs ir kasdieniai įpročiai: daug laiko praleidžiant prie arti esančių daiktų, nuolat naudojant korekcinius akinius ar lęšius, trumparegystės progresavimas gali būti spartesnis.
Galimos komplikacijos
Pirmiausia komplikacijos paveikia tinklainę:
- Neovaskuliarizacija – suplonėjusiai tinklainei trūkus, pradeda formuotis nauji, tačiau trapūs kraujagyslės, dėl kurių pažeidimas stiprėja.
- Sluoksnių atsiskyrimas – fresnesnė tinklainė labiau linkusi plyšti ar net visiškai atsisluoksniuoti nuo akies sienelės.
- Nuolatinis regėjimo suprastėjimas, kuris gali pereiti į silpnaregytę ar aklumą.
Kaip nustatoma ši liga
Akių ligų specialistai trumparegystės degeneraciją gali aptikti daugybės įprastų akių patikrų metu. Jų metu atliekami tyrimai, aptinkantys pokyčius, kurių pacientas pats dar nepastebi. Vienas pagrindinių metodų – Amslerio tinklelio testas, jis padeda įvertinti regėjimo lauko iškraipymus ar aklas vietas.
Taip pat taikomi vaizdiniai tyrimai:
- Fluorescencinė ir indocianino žalioji angiografijos
- Optinė koherentinė tomografija
- Akies echoskopija
Gydymo galimybės
Gydymo tikslas – stabdyti ligos progresavimą ir, jei įmanoma, sumažinti komplikacijas.
- Regėjimo korekcija. Akinių ar kontaktinių lęšių dėvėjimas saugo akis nuo per didelio krūvio ir leidžia pristabdyti tinklainės pokyčius.
- Vaistai. Skiriami anti-VEGF preparatai, kurie mažina kenksmingą naujų kraujagyslių augimą tinklainėje.
- Lazerinė ir fotodinaminė terapija. Šios procedūros sustabdo kraujavimą ir žalingus procesus akių užpakalinėje dalyje, pagreitindamos gijimą.
- Chirurgija. Esant rimtiems sluoksnių atsiskyrimams ar plyšimams, gali prireikti operacijos, padedančios išvengti sparčių negrįžtamų regėjimo sutrikimų.
Kiekvienam pacientui tinkamiausią gydymo kelią rekomenduoja akių gydytojas, kuris įvertina konkrečią situaciją.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Koks mano ligos sunkumo laipsnis?
- Kokie būdai gali pristabdyti ar sustabdyti šios būklės vystymąsi?
- Kokį gydymą siūlote?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis pas akių priežiūros specialistą?
- Kurie simptomai reikalauja skubaus, o kurie gali palaukti kito vizito?
Prognozė ir ateitis sergant trumparegystės degeneracija
Ligos eiga gali būti labai įvairi – vieniems ji progresuoja lėtai, kitiems regėjimas prastėja sparčiai. Kuo aukštesnis trumparegystės laipsnis ar ilgesnė akis, tuo didesnė rizika stiprių regos sutrikimų. Nuolatinė ir laiku pritaikyta akių priežiūra yra pagrindinis būdas sumažinti arba atitolinti rimtų komplikacijų išsivystymą.
Nepaisant šiuolaikinių gydymo galimybių, kai kuriems žmonėms pokyčiai gali būti negrįžtami. Visgi ankstyva diagnozė ir reguliarūs vizitai pas specialistus padidina galimybę ilgiau išsaugoti regėjimą ir pristabdyti ligos progresą.
Trumparegystės sukeliamos problemos gali kelti iššūkių kasdienybėje, tačiau ši būklė yra gerai žinoma specialistams ir nuolat tobulinami jos gydymo metodai. Konsultacija ir nuolatinis ryšys su akių gydytoju padeda kontroliuoti simptomus bei išsirinkti veiksmingiausią gydymą, kad galėtumėte kuo ilgiau džiaugtis gera rega.
