Tuberkuliozė yra infekcinė liga, kurią sukelia mikrobakterijos. Nors dažniausiai pažeidžiami plaučiai, ši liga gali išplisti ir į kitus organus – stuburą, inkstus ar net smegenis.
Kas yra tuberkuliozė
Tuberkuliozės bakterijos patekusios į žmogaus organizmą užkrečia plaučius, tačiau jų veikla gali likti nepastebėta—dalis žmonių išlieka sveiki ir nejaučia jokių simptomų. Tokia būsena vadinama latentiniu (neaktyviu) TB. Tuomet bakterijos organizme „miega“ daugelį metų ir gali nesukelti jokių sveikatos sutrikimų.
Tačiau jeigu imuninė sistema susilpnėja, infekcija gali suaktyvėti ir išsivystyti aktyvi tuberkuliozė, kelianti pavojų tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams.
Kaip plinta tuberkuliozė
Ši liga perduodama oro lašeliniu būdu – kai žmogus, sergantis aktyvia tuberkulioze, kalba, čiaudi, kosėja ar net juokiasi, bakterijos pasklinda su oro lašeliais. Užsikrėsti galima tik ilgiau bendraujant su sergančiu asmeniu. Įkvėpus bakterijų, dažniausiai išsivysto latentinis TB, nes daugumos žmonių imunitetas sugeba pažaboti ligą ir užkirsti kelią jos progresavimui.
Tuberkuliozės tipai
- Plaučių tuberkuliozė – dažniausia forma, pažeidžianti plaučius.
- Ekstrapulmoninė tuberkuliozė – bakterijos pažeidžia kitus organus: inkstus, stuburą, smegenis, limfmazgius.
- Miliarinė (išplitusi) tuberkuliozė – sunkesnė forma, kai bakterijos pasklinda po visą kūną ir sukelia įvairias komplikacijas, pavyzdžiui, meningitą (smegenų dangalų uždegimą), Pott’o ligą (stuburo pažeidimą), Addison’o ligą (antinksčių pažeidimą), hepatitą ir limfmazgių padidėjimą kakle.
Tuberkuliozės simptomai
- Užsitęsęs kosulys, trunkantis ilgiau nei dvi savaites
- Skausmas krūtinėje
- Kraujingas ar pūlingas atkosėjimas
- Nuovargis, silpnumas
- Prarastas apetitas
- Netikėtas svorio kritimas
- Drebulys, šaltkrėtis
- Karščiavimas
- Prakaitavimas naktį
Skirtingai nuo aktyvios tuberkuliozės, latentinis TB nepasireiškia jokiais išoriniais požymiais, tačiau infekciją galima nustatyti atlikus tyrimus.
Tuberkuliozės priežastys
Ligos kaltininkas – bakterija Mycobacterium tuberculosis. Ji lengvai plinta oru su užkrėsto žmogaus iškvėptais lašeliais, dažniausiai paveikdama plaučius, bet kartais ir kitus gyvybiškai svarbius organus.
Rizikos veiksniai
- Gyvenimas ar darbas terpėse, kuriose tuberkuliozė plinta lengvai: kalėjimuose, ilgalaikės slaugos namuose, prieglaudose, gydymo įstaigose.
- Darbas mikobakterijų laboratorijose.
- Gyvenimas ar ilgalaikė kelionė į šalis, kur TB dažnesnė – Pietų Amerikoje, Karibuose, Afrikoje, Azijoje, Rytų Europoje.
- Bendravimas su žmogumi, sergančiu ar įtariamu dėl tuberkuliozės.
- Organizmo silpnumas – nulemtas imuniteto problemų, kitų ligų (pvz., inkstų ligos, cukrinio diabeto), mažų vaikų ar kūdikių amžiaus, chemoterapijos ar organų transplantacijos.
- Neteisėtas intraveninių narkotikų vartojimas taip pat didina riziką susirgti šia liga.
Tuberkuliozės diagnostika
Šiai ligai nustatyti naudojami keli būdai: odos tuberkulino mėginys ar kraujo tyrimas. Diagnozei patvirtinti atliekami papildomi tyrimai – skreplių ar plaučių skysčio laboratoriniai tyrimai, plaučių rentgenograma, kompiuterinė tomografija.
Tuberkuliozės gydymas
Tuberkuliozę, nepriklausomai nuo to, ar ji aktyvi, ar latentinė, gydytojai gydo specialiais antibiotikais. Dažniausiai skiriama kelių vaistų kombinacija, nes taip efektyviau sunaikinamos bakterijos. Gydymo trukmė ilga – paprastai vaistus tenka vartoti nuo šešių iki devynių mėnesių.
Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir baigti visą paskirtą vaistų kursą, net tada, kai simptomai gerėja – tik tada infekcija galutinai pašalinama iš organizmo.
Dažniausiai naudojami vaistai:
- Izoniazidas
- Rifampicinas
- Etambutolis
- Pirazinamidas
- Rifapentinas
Kiek trunka atsigavimas?
Gydymo pradžioje, po kelių savaičių, daugelis žmonių pradeda jaustis geriau ir palengvėja simptomai, tačiau visą gydymą būtina tęsti kelis mėnesius iki pilno užbaigimo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pajutus tuberkuliozei būdingus simptomus ar žinant, kad teko artimai bendrauti su sergančiuoju TB, svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti. Laiku diagnozavus ligą, galima sėkmingai išvengti jos išplitimo kitiems asmenims.
Kas padeda išvengti tuberkuliozės?
- Rankų higiena – dažnas ir kruopštus rankų plovimas.
- Kosint ar čiaudint – dangstykite burną ir nosį, geriausia – sulenktu alkūnės vidumi.
- Stenkitės vengti artimo kontakto su kitais, jei yra įtariamas TB.
- Vaistus vartokite taip, kaip paskyrė gydytojas ir iki pat kurso pabaigos.
- Negrįžkite į darbą ar mokyklą, kol gydytojas nenustatys, kad nebesate užkrečiamas.
Sveikatos priežiūros įstaigose ypatingai svarbu užtikrinti gerą patalpų vėdinimą ir naudoti apsauginę įrangą, kad būtų sumažinta ligos plitimo rizika.
Ar yra vakcina nuo tuberkuliozės?
Kai kuriose šalyse naujagimiams ar vaikams skiepijamas BCG skiepas, kuris padeda sumažinti sunkių tuberkuliozės formų riziką tose vietose, kur liga labai paplitusi.
Kiek dažna yra tuberkuliozė?
Pasaulyje tuberkuliozė tebėra svarbi sveikatos problema – per metus suserga maždaug 10 milijonų žmonių, o miršta apie 1,5 milijono. Dėl veiksmingų naujų gydymo būdų nuo praėjusio šimtmečio vidurio sergamumas smarkiai sumažėjo, bet vis dar išlieka aktualus daugelyje šalių.
