Tulžies pūslės polipai – tai audinių išaugos, išsikišančios iš vidinės tulžies pūslės gleivinės. Nors daugelis polipų nesukelia pavojaus sveikatai, jie rodo tam tikrus kitus tulžies pūslės sutrikimus, retkarčiais gali sukelti uždegimą ar net tapti piktybiniais – apie 5 % visų atvejų polipai gali peraugti į vėžį.
Kas yra tulžies pūslės polipai?
Tulžies pūslės polipai – neįprastai išaugę audinių dariniai, kurie randami ant vidinės tulžies pūslės sienelės. Jie būna kelių rūšių, susideda iš skirtingų medžiagų ir pasižymi nevienodu pavojingumu. Didžioji dalis jų yra visiškai nepavojingi, tačiau tam tikri tipai reikalauja didesnio dėmesio ar gydymo.
Tulžies pūslės vaidmuo virškinime
Tulžies pūslė – tai nedidelis, tuščiaviduris organas po kepenimis, primenantis figą. Jos užduotis – sukaupti ir koncentruoti kepenų pagamintą tulžį. Kai suvalgytas maistas patenka į virškinimo traktą, ypač kai vartojami riebalai, tulžies pūslė išskiria koncentruotą tulžį į plonąją žarną, taip padėdama virškinti riebalus.
Kaip dažnai pasitaiko tulžies pūslės polipai?
Tyrimai rodo, kad tulžies pūslės polipų turi 4–7 % suaugusiųjų. Itin nedidelė jų dalis (apie 5 %) gali tapti piktybiniais. Tuo tarpu net 60–90 % nustatomų polipų yra vadinamieji pseudopolipai – cholesterolio sluoksnių sankaupos, o ne tikros naujo audinio išaugos. Dar 5–10 % sudaro uždegiminiai polipai, susiformavę dėl lėtinio tulžies pūslės sienelės uždegimo.
Kokios yra tulžies pūslės polipų rūšys?
- Pseudopolipai (cholesterolio polipai): Šie dariniai susidaro kaupiantis cholesterolio dalelėms, kurios prilimpa prie tulžies pūslės sienelės. Jie susiję su cholesterolio apykaitos sutrikimais.
- Uždegiminiai polipai: Tai randeliniai audiniai, atsirandantys po lėtinio uždegimo (cholecistito).
- Adenomiomatozė: Tai neįprastas gleivinės išvešėjimas, sudarantis cistas tulžies pūslės sienelėje. Dažniausiai nepavojinga būklė.
- Adenomos: Gerybiniai dariniai, panašūs į tulžies takų gleivinę, tačiau turi apie 0,5 % riziką supiktybėti.
- Piktybiniai polipai: Dažniausiai tai adenokarcinomos – vėžiniai dariniai, galintys pažeisti vidaus organus.
Tulžies pūslės polipų simptomai
Polipai dažniausiai nesukelia jokių pojūčių ir paprastai nustatomi atsitiktinai atliekant ultragarsinius tyrimus dėl kitų priežasčių. Retais atvejais, kai polipas užkemša išėjimus iš tulžies pūslės, gali kilti uždegimas ir skausmingi simptomai. Daug dažniau tokią būklę sukelia tulžies akmenys.
Kai kuriems žmonėms polipai gali blokuoti cistinį ar bendrąjį tulžies lataką. Tokiu atveju pasireiškia uždegimas ir šie simptomai:
- Pilvo skausmas
- Karščiavimas
- Pykinimas, vėmimas
- Odos ir akių pageltimas (gelta)
Tokie požymiai gali būti ir tulžies pūslės vėžio simptomai, tačiau tokia tikimybė itin reta.
Kas lemia polipų atsiradimą?
Gerybiniai polipai – tai nenormaliai išaugę ląstelių dariniai, tačiau jų tikslūs atsiradimo mechanizmai iki galo nėra žinomi. Cholesterolio ir uždegiminiai polipai dažniausiai susidaro dėl kitų tulžies pūslės ligų: cholesterolio polipus sukelia cholesterolio pertekliaus kaupimasis sienelėje, o uždegiminius – buvę ar esami uždegiminiai procesai (cholecistitas).
Rizikos veiksniai
- Tulžies akmenys
- Lėtinis tulžies pūslės uždegimas
- Tulžies latakų uždegimai
- Lėtinė B tipo hepatito infekcija
- Paveldimos ligos (šeiminė adenomatozinė polipozė, Peutz-Jeghers sindromas)
- Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje
- Amžius virš 50 metų
Kaip diagnozuojami tulžies pūslės polipai?
Dažniausiai polipai nustatomi atsitiktinai, atliekant pilvo organų echoskopiją dėl kitų priežasčių. Jei pasireiškia būdingi simptomai, pradinio tyrimo metu paprastai atliekamas pilvo echoskopinis tyrimas, tačiau juo nustatyti tikslią polipų rūšį sunku. Sudėtingesniais atvejais gali būti paskirta detalesnė vidaus organų vizualizacija, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija ar endoskopinė echoskopija.
Ar polipai gali būti piktybiniai?
Nustatyti, ar polipas yra piktybinis, be chirurginio pašalinimo kol kas neįmanoma. Norint pašalinti polipus, šalinama visa tulžies pūslė. Kadangi gyventi be tulžies pūslės galima, tačiau operacija dažnai netaikoma be svarios priežasties, sprendimai priimami įvertinus simptomus, rizikos veiksnius ir radinių ištyrimus.
Piktybiniai polipai paprastai būna didesni už gerybinius (virš 2 cm). Profilaktiškai rekomenduojama šalinti polipus, kurių dydis siekia 1 cm ar daugiau, taip pat tuos, kurie sukelia uždegimo požymius. Mažesni polipai stebimi reguliariai, kasmet atliekant ultragarsinius tyrimus.
Polipų augimo dinamika
Paprastai vienas polipas per metus padidėja mažiau nei 2 mm. Piktybiniai dariniai gali vystytis greičiau. Staigus dydžio ar naujų polipų atsiradimo augimas gali rezonuoti su kitomis būklėmis, pavyzdžiui, lėtiniu cholecistitu.
Gerybiniai polipai dažnesni, kai jų būna daugiau, o piktybiniai – dažniausiai pavieniai. Tačiau skaičiaus padidėjimas nebūtinai rodo vėžį.
Ar polipai gali išnykti savaime?
Tulžies pūslės polipai savaime neišnyksta – priešingai, jie linkę didėti ar daugėti laikui bėgant. Vienintelis būdas juos pašalinti – chirurginė operacija.
Tulžies pūslės polipų gydymo būdai
- Stebėjimas: Daugumai pacientų gydymas nereikalingas, jei polipai nepavojingi, nesukelia simptomų ir nedidėja. Polipų būklei įvertinti reguliariai atliekama echoskopija. Esant augimo požymiams, operacija gali būti rekomenduojama.
- Operacija: Vienintelis veiksmingas gydymo būdas – tulžies pūslės pašalinimas (cholecistektomija). Ji rekomenduojama, jei polipai susiję su uždegimais, tulžies akmenimis arba kyla įtarimų dėl piktybinių procesų. Po operacijos žmogus ir toliau gali gyventi visavertį gyvenimą.
Chirurginės operacijos metodai
- Laparoskopinė cholecistektomija. Tai minimaliai invazinė procedūra – atliekami keli nedideli pjūviai, pro kuriuos įvedami instrumentai ir vaizdo kamera. Šis metodas dažniausiai pasirenkamas dėl mažesnės komplikacijų ir trumpesnio gijimo (iki dviejų savaičių).
- Atvira cholecistektomija. Jei įtariamas vėžys ar būtina pašalinti gretimus audinius ar limfmazgius, gali būti taikoma atvira operacija, kai pilvo ertmė atveriama didesniu pjūviu. Tokiu atveju sveikimo laikotarpis būna ilgesnis (nuo 6 iki 8 savaičių).
Galimos komplikacijos po operacijos
Kaip ir visos chirurginės intervencijos, tulžies pūslės pašalinimas gali sukelti tam tikrų komplikacijų – kraujavimą, nejautros komplikacijas ar gretutinių organų pažeidimus. Tačiau šių komplikacijų rizika yra maža, palyginus su vėžio tikimybe. Ilgalaikių pašalinamos tulžies pūslės šalutinių poveikių nepastebima.
Gyvenimas po tulžies pūslės pašalinimo
Didžioji dauguma pacientų po tulžies pūslės šalinimo puikiai sveiksta. Virškinimo sistema toliau funkcionuoja: kepenys tiesiogiai išskiria tulžį į žarnyną nesikaupiant jos tulžies pūslėje. Galbūt iš pradžių po operacijos teks riboti riebaus maisto kiekį, tačiau dauguma žmonių netrukus grįžta prie įprastos mitybos režimo ir kasdienės veiklos.
