Tureto sindromas – tai neurologinis sutrikimas, kuris veikia smegenų ir nervų veiklą. Jam būdingi staigūs, netikėti judesiai arba garsai, vadinami tikais, kurių žmogus negali sąmoningai kontroliuoti. Tikai gali būti motoriniai, pasireiškiantys kūno judesiais, arba vokaliniai, kai atsiranda balsu skleidžiami garsai, kaip, pavyzdžiui, valosi gerklę. Paprastai pirmiau išryškėja motoriniai tikai, o vėliau – vokaliniai.

Kas dažniausiai serga Tureto sindromu?

Šis sutrikimas išryškėja ankstyvoje vaikystėje – dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia iki 7 metų. Laikui bėgant, suaugus viltis, kad simptomai sušvelnės ar net visai išnyks, yra gana pagrįsta. Tureto sindromas laikomas sudėtingiausia tikų sutrikimų forma.

Nors įvairių tikų turi apie 1 iš 100 vaikų, pačių Tureto sindromo atvejų užfiksuojama žymiai mažiau – šiuo sindromu serga maždaug vienas iš 160 vaikų. Berniukai šiuo sutrikimu serga tris–keturis kartus dažniau nei mergaitės.

Tikų sutrikimų skirtumai

Nors Tureto sindromas – sunkiausia tikų sutrikimo forma, egzistuoja ir kitų rūšių:

Susiję įrašai

Trumpalaikis (provisional) tikų sutrikimas: tikai pasireiškia ne ilgiau kaip vienerius metus ir gali būti tiek motoriniai, tiek vokaliniai.
Lėtinis tikų sutrikimas: kai motoriniai arba vokaliniai tikai trunka ilgiau nei metus, tačiau pasireiškia tik viena iš šių tikų rūšių.
Tureto sindromas: tiek motoriniai, tiek vokaliniai tikai išlieka ilgiau nei vienerius metus.

Tureto sindromo simptomai

Pagrindinis šio sutrikimo požymis – nekontroliuojami tikai. Dažniausiai jie prasideda tarp 5–7 metų amžiaus, o stipriausiai pasireiškia apie 12 metus.

Tikai gali būti paprasti arba sudėtingi:

Sudėtingi tikai: apima kelias kūno dalis ar judesius, pavyzdžiui, šokinėjimą ar kartojamus žodžius bei frazes.
Paprasti tikai: trumpi, dažnai pasikartojantys judesiai, kurie aprėpia mažiau raumenų grupių, pavyzdžiui, pečių gūžtelėjimas ar uoslės garsai.

Dažniau pasitaikantys motoriniai tikai:

Rankos trūkčiojimas
Nusilenkimas per juosmenį
Dažnas mirksėjimas
Galvos atlošimas ar sukimas
Šokinėjimas
Netikėti žandikaulio judesiai
Veido grimasavimas ar išraiškų iškraipymas

Vokaliniai tikai dažnai pasireiškia balso garsais, tokius kaip:

Lojimas
Niurzgėjimas
Šaukimas
Uostymas
Gargaliavimas ar gerklės valymas

Ar tikai gali būti pavojingi?

Nors dauguma tikų nekenkia, kai kurie, pavyzdžiui, į save nukreipti motoriniai tikai, gali sukelti sužeidimų. Vokaliniai tikai, tokie kaip koprolalija (nekontroliuojamas keiksmažodžių vartojimas ar socialiai nepriimtini žodžiai), gali suklaidinti aplinkinius ir sukelti nesusipratimų, ypač vaikams mokykloje ar namuose.

Kokios yra Tureto sindromo priežastys?

Tiksliai nustatyta, kodėl išsivysto Tureto sindromas, nėra. Žinoma, kad polinkis dažniau pasitaiko šeimose, todėl tam įtakos gali turėti paveldimumas. Taip pat manoma, kad tam tikros smegenų cheminės medžiagos (pvz., dopaminas), kurios reguliuoja elgesį bei judesius, gali būti per daug aktyvios arba blogai tvarkomos organizme. Skirtingi veiksniai gali susilieti ir lemti tikų atsiradimą.

Rizikos veiksniai

Pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susidurti su Tureto sindromu:

Lytis – berniukai serga kur kas dažniau.
Šeimos istorija – jei tėvai ar giminaičiai patyrė šį sutrikimą, rizika didėja.
Nėštumo komplikacijos – jei mama nėštumo metu patyrė sveikatos problemų, rūkė arba vaikas gimė mažesnio svorio, tikimybė gali išaugti.

Kaip nustatomas Tureto sindromas?

Diagnozė nustatoma remiantis sveikatos istorija ir tikų pobūdžiu. Labai svarbu, kad tikai būtų prasidėję dar prieš pilnametystę (iki 18 metų) ir būtų išliekantys bent metus – tokiais atvejais galima įtarti Tureto sindromą. Nėra specialių kraujo ar vaizdinių tyrimų, kurie tiksliai parodytų šį sutrikimą. Gydytojas įvertina tikų dažnį, pradžios laiką, ar jie yra paprasti, ar sudėtingi, ir gali atlikti papildomus tyrimus, kad atmestų kitas ligas.

Gretutiniai sutrikimai sergant Tureto sindromu

Daugumai žmonių, turinčių Tureto sindromą, pasireiškia ir kitos sveikatos ar elgesio problemos, dažniausiai:

Įvairūs nerimo sutrikimai
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD)
Autizmo spektro sutrikimai
Depresija
Mokymosi sunkumai
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)
Opozicinis neklusnumo sutrikimas

Gydymo galimybės

Lengvi tikai, netrukdantys kasdieniam gyvenimui, gali nereikalauti jokio gydymo. Tačiau stipresni sutrikimai, trukdantys darbe, mokykloje ar bendravimo situacijose, kartais sukelia savižaidos riziką – tada būtinas gydymas. Tam gali būti skiriami vaistai ar elgesio terapija.

Vaistai

Gydymui dažniausiai skiriami neuroleptikai – vaistai, mažinantys dopamino kiekį smegenyse, tokiu būdu slopindami tikų aktyvumą. Taip pat gydomi kartu pasireiškiantys sutrikimai, pavyzdžiui, ADHD ar OKS.

Elgesio terapija

Šiuolaikiniai terapijos metodai padeda geriau tvarkytis su tikais ir mažinti jų poveikį kasdienybei. Viena efektyviausių – kompleksinė elgesio intervencija, kurios metu mokomasi atpažinti tikų priešbūsenas (vadinamąsias išankstines užuominas) bei išmokti keisti įprastus judesius „konkuruojančiais“ veiksmais, kurie padeda nuslopinti nevalingus tikus. Be to, mokoma valdyti stresą, nes nerimas ir jaudulys dažnai stiprina tikų pasireiškimą.

Tureto sindromo prevencija

Kol kas nėra patikimo būdo užkirsti kelią šiam sutrikimui. Tačiau ankstyvas tikų atpažinimas ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti simptomų stiprėjimo ar ilgalaikio išlikimo suaugus.

Ką prognozuoja ateitis?

Nors Tureto sindromas nėra visiškai išgydomas, jis dažnai susilpnėja suaugus. Daugumai žmonių, užaugus, nebereikia nuolatinių vaistų ar terapijos, nes sutrikimas pasidaro nebejuokas gyvenimo kokybei. Jokio poveikio gyvenimo trukmei sindromas neturi.

Kasdienybė su Tureto sindromu

Su šiuo sutrikimu, ypač vaikystėje, gali būti sunku. Sudėtinga susikaupti mokantis, gali kilti sunkumų su bendraamžiais. Svarbiausia – stipri šeimos, draugų ir pedagogų parama, padedanti vaikui geriau susidoroti su iššūkiais.

Naudingos priemonės: