Ūminis išsėtinis encefalomielitas (ADEM) – tai centrinės nervų sistemos uždegiminė liga, kuri prasideda staiga. Ligai būdingas ūminis galvos ir nugaros smegenų pažeidimas, kai uždegimas paveikia dangalą, vadinamą mielinu. Šis dangalas, gaubiantis nervų skaidulas, padeda perduoti elektrinius impulsus tarp nervinių ląstelių. Pažeidus mieliną, sutrinka signalų perdavimas, todėl atsiranda įvairūs neurologiniai simptomai, tokie kaip raumenų silpnumas ar regos sutrikimai.
Kas yra ūminis išsėtinis encefalomielitas?
ADEM – tai staiga prasidedanti centrinės nervų sistemos uždegiminė liga, dažniausiai pasireiškianti vienu epizodu. Uždegimas pažeidžia mielino sluoksnį, kuris atlieka izoliacinę funkciją apie nervines skaidulas – panašiai kaip apsauginė danga apie elektros laidus. Nors liga paprastai pasireiškia tik vieną kartą, kai kuriais atvejais atkrytis yra galimas.
ADEM laikomas demielinizuojančiu sutrikimu, kadangi pagrindinis pažeidimas – mielino netekimas. Ši būklė laikoma reta; ji dažniau diagnozuojama vaikams, nors gali pasitaikyti bet kokio amžiaus žmonėms.
ADEM paplitimas
Ši liga laikoma retai pasitaikančia – įvairūs tyrimai rodo, kad ją diagnozuoja vienam iš maždaug 125 000–250 000 žmonių.
ADEM simptomai
Pirmieji ADEM požymiai dažnai išryškėja po virusinės arba bakterinės infekcijos. Simptomai priklauso nuo to, kuri centrinės nervų sistemos dalis uždegimo metu pažeidžiama. Dažniausi požymiai:
- Staigi temperatūra (karščiavimas)
- Galvos skausmas
- Pykinimas, vėmimas
- Mieguistumas, nuovargis
- Orientacijos stoka arba painiava
Gali pasireikšti ir neurologinių simptomų:
- Galūnių tirpimas ar dilgčiojimas
- Raumenų silpnumas
- Regos sutrikimai (optinis neuritas, regėjimo praradimas)
- Sunkumas vaikščioti, koordinacijos stoka
- Rijimo sutrikimai
- Traukuliai
Simptomai ir jų intensyvumas labai individualūs, kai kuriems žmonėms pasireiškia tik lengvi pojūčiai, o kitiems gali būti sunkus neurologinis pažeidimas.
ADEM priežastys
Nėra galutinai aišku, kas sukelia ADEM. Yra žinoma, jog dažnai liga pasireiškia netrukus po infekcinės ligos. Manoma, kad imuninė sistema kovoja su virusu ar bakterija, tačiau padaro klaidą – pradeda pulti ir nervinio audinio struktūras, ypač mielino dangalą. Dėl to susiformuoja uždegimas, kuris ir sąlygoja ligos simptomus.
Daugiau kaip 70–80 % žmonių, kuriems nustatyta ši diagnozė, prieš tai sirgo infekcine liga. Dažniausiai ADEM požymiai išsivysto per savaitę ar dvi po virusinės ar bakterinės infekcijos. Tarp patiriamų infekcijų dažnai būna:
- Grypas
- Tymai
- Kiaulytė (parotitas)
- Raudonukė
- Vėjaraupiai
- Epstein–Barr virusas
- Cytomegalovirusas
- Paprastosios pūslelinės virusas
Nors žinoma daug įvairių infekcijų, galinčių išprovokuoti ADEM, nėra įrodyta, kad ligą sukelia konkrečių vienas sukėlėjas.
Vis dažniau ADEM susiejamas su mielino oligodendrocitų antikūnų liga (MOGAD) – autoimuniniu sutrikimu, kuris taip pat gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Ši priežastis dažniau nustatoma vaikams.
Rizikos veiksniai
ADEM gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji, tačiau dažniau liga diagnozuojama vaikams. Riziką padidina neseniai persirgta virusinė ar bakterinė infekcija.
Komplikacijos ir liekamieji reiškiniai
Šiai ligai gali būti būdingi tokie komplikacijos:
- Atminties sutrikimai
- Lėtesnis mąstymas ir sunkesnis informacijos apdorojimas
- Retais atvejais – koma
Jeigu po gydymo lieka simptomų, tai dažniausiai būna:
- Skausmingi galvos skausmai
- Tirpimas tam tikrose kūno vietose
- Koordinacijos sutrikimai
- Prastesnė rega
Labai retais atvejais ADEM gali baigtis mirtinai, ypač esant stipriam uždegimui arba komplikacijoms.
ADEM diagnostika
Norint tiksliai nustatyti šio sutrikimo priežastį ir atmesti kitas panašias ligas, būtina išsami gydytojo apžiūra. Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekams neurologinis ir fizinis ištyrimas, taip pat įvairūs tyrimai.
Gydytojas gali paskirti:
- Kraujo tyrimus
- Magnetinio rezonanso tomografiją (MRT)
- Stuburo smegenų skysčio (likvoro) tyrimą
Magnetinio rezonanso tomografija
MRT leidžia ištirti galvos ir nugaros smegenų struktūras. Vaizduojami centrinės nervų sistemos pažeidimai – baltoji ir pilkoji medžiaga. Baltojoje medžiagoje matomi nervų skaidulų pažeidimai, kurie pasireiškia demielinizacija. Specialistas taip pat stebi pilkosios medžiagos pokyčius, kad įvertintų ligos plitimą.
Paprastai po kelių mėnesių atliekamas pakartotinis MRT – tai leidžia vertinti, kaip pavyksta įveikti uždegimą.
Stuburo skysčio tyrimas
Jis atliekamas adata paimant nedidelį kiekį stuburo smegenų skysčio. Šis tyrimas padeda nustatyti, ar yra uždegimas ir ar aptinkama padidėjusį tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių (limfocitų) kiekį. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, kurie padeda patikrinti nervų sistemos reakciją į infekcijos sukėlėjus ar atmesti kitus uždegiminius susirgimus.
Gydymo galimybės
Svarbiausias gydymo tikslas – sumažinti nervų sistemos uždegimą. Pagrindinės gydymo priemonės yra:
- Steroidiniai vaistai – dažniausiai pradedama nuo intraveninių steroidų infuzijų, kurios vėliau gali būti tęsiamos geriamaisiais preparatais.
- Imunoglobulino infuzijos (IVIG) – tai gydymas antikūnais, gaunamais iš donorų kraujo plazmos, kurie padeda slopinti imuninės sistemos reakciją.
- Plazmaferezė – procedūra, kurios metu per specialų aparatą išvaloma kraujo plazma, taip mažinant neigiamą imuninės sistemos veiklą.
Gydymo kursas parenkamas atsižvelgiant į klinikinę situaciją. Atliekamas nuolatinis pacientų stebėjimas ir vertinimas – kartais reikia daugiau nei vienos gydymo sesijos ar metodo derinio.
Šiuo metu vis dar vyksta moksliniai tyrimai, siekiant rasti dar efektyvesnių gydymo būdų.
Pasveikimas ir ligos eiga
Daugelis pacientų, pradėjus gydymą, pagerėjimą pajunta jau po kelių dienų, tačiau visiškas atsistatymas priklauso nuo ligos sunkumo ir trunka nuo kelių savaičių iki pusės metų. Nedidelei daliai sergančiųjų simptomai gali nevisiškai praeiti.
Dauguma žmonių, sirgusių ADEM, po gydymo gali atstatyti įprastą gyvenimo kokybę. Gyvenimo trukmė dažniausiai išlieka normali, o gyvybei pavojingos būklės susidaro tik išskirtiniais atvejais, kai uždegimas būna labai stiprus.
Dažniausiai ADEM pasireiškia tik vieną kartą, tačiau kai kuriais atvejais simptomai gali atsinaujinti – tai susiję su pagrindinėmis autoimuninėmis ar kitomis neurologinėmis ligomis.
Prevencija
Konkretaus būdo visiškai apsisaugoti nuo ADEM nėra. Tačiau sumažinti riziką padeda sveika gyvensena ir higienos įpročiai – svarbu vengti infekcinių ligų, kruopščiai plauti rankas, stiprinti imunitetą ir kreiptis į gydytoją pajutus neįprastus simptomus.
Kada reikėtų susisiekti su sveikatos priežiūros specialistu?
Jei po infekcinės ligos pajutote bet kokius neurologinius sutrikimus – pavyzdžiui, silpnumą, regos pablogėjimą, pakitusį pojūtį rankose ar kojose, reikėtų nedelsti pasitarti su gydytoju. Laiku pradėtas gydymas padidina visiško pasveikimo tikimybę.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kaip pasiruošti diagnostiniams tyrimams?
- Koks gydymo būdas tinkamiausias mano situacijoje?
- Ar gali būti gydymo šalutinis poveikis?
- Kiek laiko gali tęstis simptomai po gydymo?
