Warning: Undefined array key "jnews-120x86" in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/Image.php on line 114
Warning: Trying to access array offset on value of type null in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/ImageLazyLoad.php on line 105
Warning: Undefined array key "jnews-120x86" in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/Image.php on line 114
Warning: Trying to access array offset on value of type null in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/ImageLazyLoad.php on line 105
Warning: Undefined array key "jnews-120x86" in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/Image.php on line 114
Warning: Trying to access array offset on value of type null in /home/u361587560/domains/sveikatosrumai.lt/public_html/wp-content/themes/jnews/class/Image/ImageLazyLoad.php on line 105
Urtikarinis vaskulitas – reta uždegiminė kraujagyslių liga, kuri dažniausiai pasireiškia niežtinčiomis, skausmingomis pūkšlėmis (dilgėline) ant odos. Nors ši liga dažniausiai paveikia odą, kartais uždegimas išplinta ir į kitas kraujagysles, tiekiančias kraują gyvybiškai svarbiems organams – sąnariams, širdžiai, inkstams, akims ar plaučiams. Dėl to kai kuriems žmonėms simptomai gali būti įvairūs ir nevienodo sunkumo – nuo lengvų iki pavojingų gyvybei.
Kas yra urtikarininis vaskulitas
Urtikarininis vaskulitas yra viena iš retų vaskulito formų – sudėtingų ligų, kai uždegimas vystosi kraujagyslių sienelėse. Uždegimas sukelia kraujagyslių patinimą ir susiaurėjimą, todėl gali sutrikti kraujotaka įvairiose kūno vietose. Dažniausias urtikarininio vaskulito bruožas – ant odos atsirandančios dilgėlinės žaizdelės, dar vadinamos pūkšlėmis ar plokštelėmis.
Dilgėlinės išbėrimas žinomas kaip urtikarija – tai iškilūs, paraudę ar pablukę bėrimai, kurie sukelia stiprų niežulį ir kartais – skausmą. Mažesnė dalis žmonių patiria stipresnį uždegimą, kuris paliečia ir kitas organizmo sritis.
Kam būdingas urtikarininis vaskulitas?
Šis sutrikimas yra nedažnas. Tikslūs susirgimų skaičiai nėra žinomi, nes žmonės, turintys tik lengvus simptomus, dažnai net negauna diagnozės. Sunkios formos – itin retos. Liga dažniau pasireiškia suaugusiesiems nuo 30 metų, moterys serga dvigubai dažniau nei vyrai.
Urtikarininio vaskulito simptomai
Simptomai dažnai pasireiškia priepuoliais: odos išbėrimas kartojasi, bet tarp jų būna ramybės laikotarpių. Pagrindinis požymis – niežtinčios, dažnai skausmingos pūkšlės bet kurioje kūno vietoje. Išbėrimas paprastai atrodo taip:
- Sukelia patinimą, kurį galima ne tik pamatyti, bet ir užčiuopti.
- Intensyviai niežti.
- Gali būti skausmingas.
- Odos pažeidimai parausta arba įgyja kitą spalvą bei išlieka ilgesnį laiką nei įprastinė dilgėlinė.
Sunkesnė eiga gali pasireikšti įvairiomis, retomis komplikacijomis:
- Bendras silpnumas ir greitas nuovargis.
- Sąnarių skausmas, pilvo diegliai.
- Padidėję limfmazgiai (limfedema).
- Akių paraudimas.
- Karščiavimas.
- Sutrikęs kvėpavimas.
- Inkstų skausmas.
Per vieną epizodą gali atsirasti ir angioedema – giluminis audinių patinimas. Pasibaigus išbėrimo epizodui, paveikta vieta gali būti pamėlynavusi ar kitokios spalvos.
Urtikarininio vaskulito priežastys
Šios ligos kilmė tebėra neaiški. Dažniausiai urtikarininis vaskulitas vystosi kaip autoimuninis procesas – kai mūsų imuninė sistema netyčia puola paties organizmo audinius. Kartais uždegimą paskatina tam tikros organizmo būklės ar ligos, vadinamos trigeriais.
Galimi trigeriai:
- Infekcijos (pvz., hepatitas B ar C, mononukleozė, COVID-19, Laimo liga).
- Kiti autoimuniniai susirgimai: reumatoidinis artritas, vilkligė, Sjögeno sindromas, hipotirozė.
- Ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas.
- Tam tikros onkologinės ligos.
Neretai liga prasideda be aiškios priežasties (idiopatinė eiga).
Kaip nustatomas urtikarininis vaskulitas?
Diagnozavimo procesas prasideda nuo apžiūros – gydytojas įvertina odos bėrimą, apklausia apie kitus simptomus. Kadangi šios ligos simptomus gali sukelti ir kiti sutrikimai, dažnai atliekamas išsamesnis ištyrimas, vadinamas diferencine diagnostika. Tyrimai, kurie gali būti reikalingi:
- Odos biopsija iš bėrimo vietos.
- Kraujo tyrimai.
- Vidaus organų veiklos ištyrimas (priklausomai nuo nusiskundimų).
Žmonėms, kuriems įtariamas urtikarininis vaskulitas, dažnai prireikia konsultuotis su reumatologu – uždegiminių ligų specialistu. Jei jaučiate kvėpavimo sutrikimus, gydytojas gali nukreipti ir pas pulmonologą.
Urtikarininio vaskulito gydymas
Gydymo tikslas – sumažinti simptomus ir kontroliuoti uždegimą. Vaistai parenkami pagal simptomų sunkumą ir kitus sveikatos sutrikimus. Gali būti naudojami šie preparatai:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas).
- Kortikosteroidai.
- Antihistamininiai vaistai.
- AKF inhibitoriai.
- Imunosupresantai.
Dažnai urtikarininis vaskulitas pasireiškia kartu su kitomis ligomis, tad gydymas gali būti derinamas individualiai. Svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus ir visus sveikatos sutrikimus. Kartu su gydytoju aptarkite galimus šalutinius poveikius ir iškilusias problemas.
Ar įmanoma visiškai pasveikti?
Šiuo metu nėra gydymo, kuris galutinai pašalintų urtikarininį vaskulitą. Tačiau dalis žmonių patiria remisijos periodus – simptomai laikinai išnyksta ar labai susilpnėja, ir šie laikotarpiai gali trukti kelis mėnesius ar net metus.
Kaip užkirsti kelią ligos atsiradimui?
Apsisaugoti nuo urtikarininio vaskulito neįmanoma, nes tikslios priežastys nėra aiškios. Šiuo metu nėra žinoma, kaip iš anksto nustatyti, kas ir kada gali persirgti šia liga.
Gyvenimas su urtikariniu vaskulitu
Tikėtina, kad susiradus šią diagnozę, teks su ja gyventi ilgą laiką, kai kuriais atvejais – visą gyvenimą. Daugeliui sergančiųjų simptomai apsiriboja oda, bet jei uždegimas paveikia ir kitus organus, liga gali tapti pavojinga gyvybei.
Net jei uždegimas aprimsta, egzistuoja rizika, kad simptomai gali sugrįžti.
Reguliariai lankykitės pas gydytoją, kad būtų galima stebėti sveikatos pokyčius. Gali prireikti nuolatinių tyrimų ar sveikatos patikrų, kad laiku būtų pastebėta uždegimo progresija ar pasikeitimai.
Kaip rūpintis savimi?
Nuolat stebėkite simptomus ir užsirašykite naujus ar pasikeitusius požymius. Ilgainiui išmoksite atpažinti ankstyvuosius ligos epizodų požymius ir imtis veiksmų anksčiau. Vykdykite gydytojo sudarytą gydymo planą ir, pajutę, kad jis nebepadeda ar simptomai pablogėjo, nepabijokite kreiptis papildomos pagalbos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite naujų ar besikeičiančių simptomų, jei epizodai tapo intensyvesni ar dažnesni.
Kreiptis skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia viena iš šių būklių:
- Staigus dusulys ir kvėpavimo pasunkėjimas.
- Krūtinės skausmas ar pojūtis, panašus į infarktą.
- Staigus regėjimo pablogėjimas ar regėjimo praradimas.
Medicininiai klausimai gydytojui
- Kokia galėjo būti urtikarininio vaskulito priežastis?
- Ar uždegimas gali paveikti kitus organus, ne tik odą?
- Kokie tyrimai man reikalingi?
- Kokios gydymo priemonės tinkamiausios mano atveju?
- Kaip dažnai reikės atlikti kontrolinius tyrimus ar apsilankyti apžiūroje?
Kuo skiriasi dilgėlinė ir urtikarininis vaskulitas?
Dilgėlinė (urtikarija) – tai paviršiniai odos bėrimai, kuriems būdinga paraudimas, patinimas ir niežėjimas. Dažniausiai jie praeina per kelias valandas ar dienas. Tuo tarpu urtikarininis vaskulitas yra vaskulitas, kai dilgėlinę primenantys bėrimai atsiranda dėl kraujagyslių uždegimo – jie gali būti skausmingesni, išlikti ilgiau ir būti lydimi kitų simptomų.
Nėštumas ir urtikarinis vaskulitas
Kol kas nežinoma, kokie veiksniai tiksliai išprovokuoja urtikarininį vaskulitą, todėl sunku pasakyti, ar nėštumas turi tiesioginės įtakos ligos atsiradimui. Yra žinoma, kad nėštumo metu gali paūmėti kai kurios autoimuninės ligos, todėl, pastebėjus neįprastus bėrimus ar pūkšles ant odos, verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją.