Užkrečiamasis moliuskas yra gana dažna odos infekcija, kurią sukelia virusas. Ji sukelia apvalias, tvirtas ir neskausmingas iškilmes, kurių dydis gali svyruoti nuo smeigtuko galvutės iki pieštuko trintuko. Jei šios iškilmės yra kasomos ar sužeidžiamos, infekcija gali plisti į gretimas odos sritis. Užkrečiamasis moliuskas taip pat plinta per tiesioginį kontaktą tarp žmonių arba per užkrėstus daiktus.
Nors ši infekcija dažniausiai pasitaiko vaikams, užkrečiamasis moliuskas gali paveikti ir suaugusius – ypač tuos, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Suaugusieji, turintys sveiką imuninę sistemą, gali užsikrėsti užkrečiamasis moliusku per lytinius santykius su užsikrėtusiu partneriu.
Kas gali susirgti užkrečiamuoju moliusku?
Užkrečiamasis moliuskas gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau ji dažniausiai pasireiškia vaikams iki 10 metų. Rizika gali būti padidėjusi, jei:
- Jūsų imuninė sistema yra nusilpusi.
- Turite egzema.
- Gyvenate šiltoje, drėgnoje aplinkoje.
- Gyvenate perpildytoje vietoje, kur yra daug žmonių.
Kaip užkrečiamasis moliuskasveikia jūsų organizmą?
Užkrečiamasis moliuskas yra virusinė infekcija, kurią sukelia poxvirus. Virusas plinta nuo žmogaus žmogui per fizinį kontaktą arba per užkrėstus paviršius ir daiktus. Infekcija prasideda nuo vienos mažos iškilmės, kuri gali plisti ir daugintis, jei oda yra kasoma. Šios iškilmės gali būti erzinančios, jautrios, patinusios ir niežtinčios. Liga paprastai praeina savaime per 6–12 mėnesių ir dažniausiai nepalieka randų ant odos.
Kokie yra užkrečiamojo moliusko simptomai?
Užkrečiamojo moliusko simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių ir apima:
- Mažas, spuogą primenantis iškilimas (papulė), pažeidimas ar karpa ant odos (2–5 mm).
- Papulė gali būti balta, tokia pati kaip natūrali odos spalva, arba rožinė iki violetinės spalvos.
- Papulės centre yra maža įduba (duobutė).
- Papulė yra tvirta, tačiau laikui bėgant gali suminkštėti.
- Iš papulės gali tekėti skaidrus arba baltas skystis.
- Niežtinti oda.
Papulės kasymas gali paskatinti infekcijos plitimą. Dėl to:
- Keli papulės gali susiformuoti linija arba sankaupomis (deriniais ar bėrimu) netoli pradinės papulės vietos.
- Oda aplink papules gali patinti (uždegimas), padidėti ir įgyti raudoną ar violetinį atspalvį.
- Papulės gali tapti skausmingos.
Žmonėms, sergantiems egzema, AIDS arba kitomis imuninę sistemą veikiančiomis ligomis, užkrečiamojo moliusko pažeidimai gali būti didesni nei 5 mm (vadinamas milžiniškasis užkrečiamasis moliuskas).
Kur ant kūno atsiranda užkrečiamojo moliusko simptomai?
Papulės nuo užkrečiamojo moliusko infekcijos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai pasitaiko šiose srityse:
- Veidas (vokai, lūpos).
- Kaklas.
- Rankos.
- Kojos.
- Lytiniai organai (varpa, makštis, vulva).
- Pilvas.
- Vidinės šlaunys.
Kas sukelia užkrečiamąjį moliuską?
Užkrečiamąjį moliuską sukelia poxvirus šeimos virusas. Kai šis virusas patenka į kūną, ant odos atsiranda iškilimų ar dėmių (papulių). Šios papulės gali plisti į kitas odos sritis ir kitus žmones, nes infekcija yra užkrečiama.
Ar užkrečiamasis moliuskas yra užkrečiamas?
Taip, užkrečiamasis moliuskas yra užkrečiamas. Virusas, sukeliantis šią infekciją, plinta per:
- Artimą fizinį kontaktą (oda su oda).
- Užkrėstų daiktų (drabužių, rankšluosčių, žaislų) lietimą.
- Lytinį kontaktą.
Tikslus laikas, kada esate užkrečiami, nėra žinomas, tačiau tyrimai rodo, kad galite būti užkrečiami tol, kol papulės yra ant odos.
Ar užkrečiamasis moliuskas yra lytiniu būdu plintanti liga?
Taip, užkrečiamasis moliuskas gali būti laikomas lytiniu būdu plintančia infekcija (LPI). Virusas gali plisti per artimą asmeninį kontaktą, įskaitant lytinius santykius. Simptomai gali atsirasti ant lytinių organų, tačiau virusas dažniau plinta per kasdienį artimą kontaktą.
Prevencija nuo užkrečiamojo moliusko
Norint užkirsti kelią viruso plitimui, galite imtis šių priemonių:
- Plaukite rankas. Rankų švara gali padėti išvengti viruso plitimo.
- Venkite liesti iškylimus. Skutimasis per užkrėstas vietas taip pat gali paskatinti viruso plitimą.
- Nenaudokite ir neskolinkite asmeninių daiktų. Tai apima drabužius, rankšluosčius, plaukų šepetėlius ir kitus asmeninius daiktus.
- Venkite lytinių santykių. Jei turite užkrečiamąjį moliuską ant lytinių organų ar šalia jų, nesimylėkite, kol iškylos nebus gydytos ir pašalintos.
- Denkite iškilimus. Kai esate tarp kitų žmonių, iškilimus uždenkite drabužiais, kad išvengtumėte tiesioginio kontakto. Kai nesate su kitais, palikite pažeistą vietą atvirą, kad oda galėtų laisvai kvėpuoti. Plaukimo metu iškilimus uždenkite neperšlampamu tvarsčiu.
Kaip gydomas užkrečiamasis moliuskas?
Gydymas nebūtinas, nes infekcija gali išnykti savaime.
Tačiau vaikams, žmonėms su nusilpusia imunine sistema ar tiems, kurie patiria skausmą ir diskomfortą, gydymas gali apimti:
- Papulių pašalinimą. Gydytojas gali taikyti įvairias terapijas, kad pašalintų matomus ligos požymius nuo odos, pavyzdžiui, užšaldant papulę (krioterapija), išgramdant papulę (kuretacija) arba pašalinant ją lazeriu (lazerinė terapija). Nerekomenduojama bandyti pašalinti papulių savarankiškai; tai turėtų atlikti gydytojas saugiai.
- Vaistų vartojimą. Vaistai, tokie kaip cimetidinas (geriamas), dažniausiai naudojami vaikams gydyti infekcijoms.
- Tepalų ar kremų naudojimą. Tepalai ir kremai pagreitina gijimo laiką ir sumažina simptomus. Tokie tepalai gali būti podofilio, kalio hidroksido, salicilo rūgšties, benzoilo peroksido ar tretinoino pagrindu.
Ar gali būti komplikacijų gydymo metu?
Papulių pašalinimas gali palikti randus. Gali pasireikšti šalutinis poveikis arba reakcijos į gydytojo paskirtus vaistus. Būtinai informuokite savo gydytoją apie visus vaistus, kuriuos vartojate, kad būtų išvengta sąveikos su naujais vaistais. Pasitarkite su gydytoju dėl galimų vaistų šalutinių poveikių.
Gydytoja dermatovenerologė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti lytiškai plintančių infekcijų (LPI) diagnostikoje, gydyme ir prevencijoje. Erika siekia suteikti patikimą ir suprantamą informaciją, padedančią žmonėms rūpintis savo sveikata bei mažinti visuomenėje vyraujančius tabu.
Erika baigė medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o dermatovenerologijos rezidentūrą tęsė Paryžiaus universitete. Dirbdama klinikinėje praktikoje, ji padėjo tūkstančiams pacientų susidoroti su LPI, todėl puikiai supranta, kaip svarbu šviesti visuomenę apie infekcijų prevenciją ir gydymą.
Dr. Kazlauskaitė rašo straipsnius, kuriuose nagrinėja LPI simptomus, rizikos veiksnius ir gydymo būdus, kartu pabrėždama profilaktikos svarbą. Jos tikslas – sukurti erdvę, kurioje žmonės jaustųsi patogiai ir informuotai ieškodami pagalbos bei atsakymų į rūpimus klausimus.
Kai Erika nerašo, ji veda seksualinės sveikatos seminarus, dalyvauja prevencinėse kampanijose ir tobulina savo žinias naujausių medicinos tyrimų srityje.
