Užkrūčio liaukos navikai, tokie kaip timoma ar timinė karcinoma, yra reti onkologiniai susirgimai, prasidedantys užkrūčio liaukoje, kuri yra paslėpta už krūtinkaulio. Ši liauka atlieka svarbų vaidmenį imuniteto sistemoje, nes padeda brandinti T limfocitus – baltuosius kraujo kūnelius, saugančius nuo infekcijų.
Kas tai yra timoma ir timinė karcinoma
Užkrūčio liauką sudaro dvi pagrindinės ląstelių rūšys – epitelinės ir limfocitai. Kai kurių šių ląstelių nekontroliuojamas dauginimasis gali išsivystyti į navikus. Jei pokyčiai prasideda epitelinėse ląstelėse, išsivysto timoma arba timinė karcinoma, dar vadinami užkrūčio liaukos epiteliniais navikais. Jei patologiniai pokyčiai paveikia limfocitus, galimi kiti susirgimai, pvz., Hodžkino arba ne Hodžkino limfoma.
Timoma dažniausiai vystosi lėtai ir retai išplinta už užkrūčio liaukos ribų. Timinei karcinomai būdingas spartesnis augimas ir didesnė metastazavimo į organizmo audinius tikimybė. Nors šie navikai turi daug bendro, jie pasižymi skirtinga eiga ir gydymo ypatumais – timoma laikoma mažiau agresyvia, timinė karcinoma – kur kas pavojingesnė ir greičiau plintanti.
Kas dažniausiai serga šiais navikais
Užkrūčio liaukos navikai daugiausia randami 40–75 metų amžiaus suaugusiems žmonėms. Atliktuose tyrimuose pastebėta, kad kai kurios etninės grupės serga dažniau. Be to, su timoma dažnai siejami autoimuniniai paraneoplastiniai sindromai – būklės, kai organizmo imuninė sistema neteisingai puola sveikas ląsteles ir audinius.
- Miastenija gravis – liga, sukelianti raumenų silpnumą dėl nervų ir raumenų pažeidimo.
- Gryna raudonųjų kraujo kūnelių aplazija (PRCA) – kraujo gamybos sutrikimas, sukeliantis anemiją.
- Hipogamaglobulinemija (Good sindromas) – imuninės sistemos sutrikimas, kai organizmas nesugeba aktyviai gaminti antikūnų ir kovoti su infekcijomis.
Kitos rečiau su timoma susijusios autoimuninės ligos: polimiozitas, raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, tiroiditas, Sjögreno sindromas.
Kiek dažni šie navikai
Nors timoma ir timinė karcinoma yra dažniausi užkrūčio liaukos navikai, visumoje tai labai reti vėžiniai susirgimai.
Timomos ir timinės karcinomos simptomai
Ankstyvose stadijose ligoniai dažnai nejaučia jokių negalavimų. Pirmuosius simptomus sukelia didėjantis navikas, spaudžiantis krūtinės ertmės organus. Taip pat pasireiškia su naviku susijusi autoimuninė simptomatika.
Naviko poveikio simptomai
- Skausmas krūtinėje arba spaudimo jausmas.
- Užsitęsęs kosulys.
- Pasunkėjęs kvėpavimas.
- Rijimo sutrikimai.
Kai navikas spaudžia arba užkemša didžiąją veną, per kurią kraujas grįžta į širdį (vena cava superior), gali atsirasti vadinamasis viršutinės tuščiosios venos sindromas. Jis pasireiškia šiais požymiais:
- Nuolatinis kosulys.
- Dusulys.
- Nuovargis, galvos svaigimas.
- Galvos skausmai.
- Patinęs veidas, kaklas, rankos.
- Matomos išsiplėtusios venos viršutinėje kūno dalyje.
Paraneoplastiniai autoimuniniai simptomai
- Dvejinas regėjimas, nusileidusios vokų briaunos, raumenų silpnumas ir nuovargis (miastenija gravis).
- Anemija dėl sutrikusios raudonųjų kraujo kūnelių gamybos.
- Pasikartojančios infekcijos, viduriavimas, padidėję limfmazgiai (hipogamaglobulinemija).
Timomos ir timinės karcinomos priežastys
Tikslios šių navikų priežastys nėra žinomos. Nei aplinkos, nei genetiniai rizikos veiksniai kol kas nenustatyti. Mokslininkai toliau tyrinėja galimus ryšius su virusais ar paveldimumu.
Kaip išaiškinama diagnozė
Dažniausiai užkrūčio liaukos navikas aptinkamas atliekant vidinių organų tyrimus, kai paciento simptomai leidžia įtarti krūtinės srities pakitimus.
Diagnozuojant timomą ar timinę karcinomą, gydytojas apžiūri pacientą, išklausinėja simptomus ir analizuoja ligos istoriją. Efektyviam nustatymui taikomi įvairūs tyrimai:
- Krūtinės ląstos rentgenograma – padeda pamatyti auglius, įvertinti jų ribas ir pašalinimo galimybę.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – dažniausiai naudojamas tyrimas, leidžiantis tiksliai pamatyti naviką ir jo ribas. Dažnai sekamas kontrasto suleidimas intraveniniu būdu.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – parodo detalesnį naviko vaizdą, padeda atskirti užkrūčio liaukos navikus nuo kitų susirgimų.
- Pozitronų emisijos tomografija (PET arba PET/KT) – taikomas radioaktyviaisiais cukraus junginiais, kurie kaupiasi aktyviose, dažnai vėžinėse, ląstelėse ir sustiprina jų vaizdą nuotraukose.
- Biopsija – vienintelis būdas galutinai patvirtinti diagnozę. Gydytojas paima naviko mėginį mikroskopiniam ištyrimui. Jei įmanoma, pašalinamas visas navikas ir analizuojamas histologiškai; jei to padaryti nepavyksta, paimama mažesnė dalis.
Kaip nustatoma ligos stadija
Vėžio stadijavimas atskleidžia, kiek navikas išplitęs ir kaip stipriai yra pažengusi liga. Tai leidžia numatyti gydymo eigą ir prognozę.
Timomos ir timinės karcinomos stadijuojamos pagal TNM sistemą. Ši sistema įvertina pagrindinius parametrus:
- Navikas (T): Ar yra navikas, kokio jis dydžio, kur yra lokalizuotas?
- Limfmazgiai (N): Ar vėžys išplitęs į limfmazgius ir kiek jų pažeisti?
- Metastazės (M): Ar vėžys išplitęs į kitus kūno organus ir kur?
Priklausomai nuo šių atsakymų, liga gali būti nustatyta nuo I iki IV stadijos – kuo didesnis numeris, tuo daugiau vėžio išplitimo.
Gydytojai įvertina ir kitus veiksnius, pvz., ar vėžio ląstelės stipriai pakitusios, norėdami parinkti tinkamiausią gydymą.
Timomos ir timinės karcinomos gydymo būdai
Gydymo planas priklauso nuo naviko rūšies, stadijos, ar liga nustatyta pirmąkart, ar ją pavyko įveikti ir ji vėl atsinaujino.
- Chirurginis gydymas. Esant ankstyviems navikams, dažniausiai atliekama operacija, kurios metu pašalinama užkrūčio liauka, navikas ir, jei reikia, aplinkiniai limfmazgiai. Chirurgas stengiasi kaip įmanoma daugiau pašalinti naviko, net jei galutinai pašalinti visko nepavyksta – daliai pacientų tai stipriai sumažina simptomus.
- Spindulinė terapija. Gydymui naudojami specialūs aparatai, kurie kryptingai apšvitina naviką ir sunaikina vėžines ląsteles. Spindulinė terapija gali būti taikoma savarankiškai arba kartu su kitais gydymo būdais.
- Chemoterapija. Skiriama, kai naviko pašalinti neįmanoma, arba prieš operaciją pradėti naviko mažinimui bei recidyvų gydymui. Vaistai naikina greitai besidauginančias vėžines ląsteles organizme.
- Taikinių terapija. Kai kurių navikų ląstelėse aptikus tam tikrus genetinius pokyčius, naudojami specifiniai vaistai, nukreipti tiesiai į tas ląsteles. Šiai terapijai taikomi preparatai, kai kiti gydymo būdai nėra veiksmingi.
- Imunoterapija. Šios priemonės stiprina imuninę sistemą, kad ji atpažintų ir sunaikintų vėžio ląsteles. Imunoterapija tinka kai kuriems timinės karcinomos atvejams, kai gydymas kitais vaistais nepadeda.
- Klinikiniai tyrimai. Pacientams kartais siūloma dalyvauti specialiuose tyrimuose, kuriuose tiriamas naujų arba alternatyvių gydymo būdų efektyvumas ir saugumas.
Gydymo metu dažnai prijungiama ir paliatyvios pagalbos komanda, padedanti pacientui valdyti simptomus, palaikyti emocinę sveikatą bei gerovę.
Prognozė ir gyvybingumo rodikliai
Ligos prognozė labai priklauso nuo naviko rūšies ir stadijos. Timoma paprastai pasižymi geresniu išgyvenamumu nei timinė karcinoma, o tuo atveju, kai auglys randamas tik užkrūčio liaukoje ir nėra išplitęs, prognozė geresnė.
- Jei navikas lokalizuotas tik užkrūčio liaukoje – 5 metų išgyvenamumas siekia apie 95 %.
- Išplitus į aplinkinius organus ir limfmazgius – 78 %.
- Metastazavus į kitus organus – 38 %.
Vis dėlto, šie skaičiai yra apytiksliai ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios būklės, bendros sveikatos, gydymo ir ligos eigą.
Gydant timomą ar timinę karcinomą, daliai pacientų po gydymo pasireiškia visiška remisija – požymių ir simptomų nebelieka. Visgi navikai dažnai linkę atsinaujinti, todėl net ir jaučiantis gerai, labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją stebėsenai.
Kaip pasiruošti gyvenimui su šia liga
Diagnozės metu svarbu užduoti gydytojams visus rūpimus klausimus apie ligos stadiją, galimus gydymo pasirinkimus, klinikinius tyrimus, gydymo tikslus ar padarinius gyvenimo kokybei. Atviri pokalbiai su medikų komanda padės suprasti būklę ir pasirinkti optimalų gydymo kelią.
- Kokia mano vėžio stadija?
- Kokie yra gydymo būdai ir kurį rekomenduotumėte?
- Ar galiu dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Kodėl pasirinktas toks gydymo tikslas?
- Kokių šalutinių reakcijų galima tikėtis, kada jos pasireiškia?
- Koks yra ligos pasikartojimo pavojus?
- Kaip mano gyvenimą paveiks ši diagnozė ir gydymas?
