Suspausto nervo problema yra dažna ir dažnai sukelia įvairius nemalonius pojūčius. Ji pasireiškia, kai nervą iš išorės užspaudžia jį supančios struktūros – kaulai, raumenys ar raiščiai. Tai gali lemti tirpimą, dilgčiojimą, skausmą ar net raumenų silpnumą, priklausomai nuo to, kurią kūno dalį paveikia šis spaudimas.
Kas yra suspaustas nervas
Suspausto nervo sąvoka apibūdina būklę, kai periferinis nervas (už smegenų ir nugaros smegenų ribų) užspaudžiamas aplinkinių audinių. Suspaudimas dažniausiai įvyksta tose kūno vietose, kuriomis nervai keliauja per siaurus tarpus – vadinamus kanalais ar tuneliais. Kai dėl įvairių priežasčių šiose vietose išbrinksta ar pažeidžiami audiniai, jie ima spausti nervą ir kyla nemalonūs pojūčiai.
Suspaustas nervas nėra konkretus medicininis terminas – gydytojai dažniausiai nustato tikslesnę diagnozę, pavyzdžiui, radikulopatiją arba nervo įstrigimo sindromą, priklausomai nuo židinio. Gali būti suspaustas vienas nervas ar kelios jo šakos įvairiose vietose: stubure, rieše, alkūnėje ar net klubuose.
Suspausto nervo tipai
Priklausomai nuo to, kokia kūno sritis ar nervas paveiktas, išskiriami įvairūs nervų suspaudimo tipai. Dažniausiai pasitaiko tokie atvejai:
- Kaklo srityje – kaklo radikulopatija.
- Viršutinėje arba vidurinėje nugaros dalyje – krūtininė radikulopatija.
- Liemens srityje – juosmens radikulopatija.
Be stuburo, nervai gali būti užspausti ir kitose kūno vietose. Dažniausi pavyzdžiai:
- Riešas – riešo kanalo sindromas (suspaustas vidurinis nervas).
- Alkūnė – alkūnės nervo įstrigimas arba radialinio tunelio sindromas.
- Kirkšnies, sėdmens, šlaunų nervai – išialgija (sėdmens nervo pažeidimas), meralgija parestezika (šoninio šlaunies nervo suspaudimas).
- Kulnas ar pėdos padas – pedos tunelio sindromas (tibialinio nervo suspaudimas).
- Dubens sritis – pudendinio nervo neuralgija.
Kiekvienam iš šių atvejų būdingi tam tikri simptomai, tačiau visus vienija tai, kad užspaustas nervas nulemia jautrumo sutrikimus ar skausmą.
Neretai laikiną nervo suspaudimą galima pastebėti tada, kai, pavyzdžiui, nepatogiai sėdint užspaudžiamas rankos ar kojos nervas ir galūnė „ištingsta“. Paprastai pajudėjus nemalonūs pojūčiai greitai praeina.
Kaip dažnai pasitaiko suspaustas nervas
Lengvos formos suspausti nervai ganėtinai dažni – daugelis žmonių bent kartą yra patyrę, kaip ranka ar koja laikinai „atsijungia“ dėl užspausto nervo. Sunkesni, ilgalaikiai pažeidimai, tokie kaip stuburo nervų šaknelių suspaudimas (radikulopatija), yra retesni, bet gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę.
Suspausto nervo simptomai
Spaudžiamas nervas dažniausiai pasireiškia neįprastais jutimais – vadinamosiomis parestezijomis:
- Dilgčiojimu.
- Deginimu.
- Maudimu ar maudžiančiu skausmu.
- Niežėjimu.
- „Adatėlių“ pojūčiu.
- Galūnės „užmigimu“.
- Tirpimu.
Kai kada spaudžiamas nervas sukelia aštrų ar buką skausmą. Esant stipresniam spaudimui galima pastebėti raumenų silpnumą. Kadangi vienas nervas gali būti atsakingas už kelių kūno sričių jutimus, simptomai gali plisti – pavyzdžiui, užspaustas nugaros nervas gali sukelti jutimo sutrikimus ne tik nugaroje, bet ir klubuose, sėdmenyse ar kojose.
Suspausto nervo priežastys
Dažniausia priežastis – kai aplinkiniai audiniai užspaudžia nervą. Tam įtakos turi:
- Reumatoidinis artritas – sąnarių uždegimas gali spausti šalia esančius nervus.
- Osteoartritas – kai dėvisi sąnario kremzlė, kaulai trinasi vienas į kitą, o kūnas pradeda formuoti kaulines išaugas (osteofitus), kurie gali spausti nervą.
- Traumos – kaulų, raumenų, raumeninės ar sąnarių traumos gali tiesiogiai pažeisti ar sukelti audinių tinimą, kas taip pat užspaudžia nervą.
Stuburo nervų šaknelių suspaudimui įtakos turi ir tam tikros stuburo ligos:
- Disko išvarža
- Stuburo navikai
- Stuburo kanalo susiaurėjimas
- Stuburo lūžiai
Rizikos veiksniai
- Amžius – vyresniems nei 50 metų žmonėms didesnė tikimybė susidurti su nervų suspaudimu dėl degeneracinių stuburo ir sąnarių pokyčių.
- Antsvoris – papildomas svoris apkrauna sąnarius ir gali spausti nervus.
- Nėštumas – augantis vaisius užima daugiau vietos ir stumia aplinkinius audinius, kurie gali spausti nervus. Taip pat nėštumo metu didėja svoris, kuris apsunkina situaciją.
- Pasikartojantys judesiai – nuolatiniai monotoniški veiksmai, pavyzdžiui, spausdinimas ar sportas, sukelia uždegimą ar sužaloja audinius, kas gali lemti nervų suspaudimą.
Diagnostika
Jei namuose taikomos priemonės (ilsėjimasis, nereceptiniai vaistai nuo skausmo) nepadeda ar simptomai užsitęsia, laikui bėgant reikėtų kreiptis į specialistą. Gydytojas įvertins raumenų jėgą, refleksus bei paklaus apie jutimų pokyčius.
Prireikus gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Rentgeno nuotrauka padeda nustatyti kaulų pokyčius, galinčius užspausti nervus (pvz., stuburo kanalo susiaurėjimą ar lūžius).
- Ultragarsas leidžia įvertinti nervo būklę ir šalia esančių raiščių pažeidimus ar tinimą.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – išsamiau parodo kaulų, raiščių, kitų minkštųjų audinių struktūrą.
- Magnetinis rezonansas (MRT) padeda įvertinti nervų ir minkštųjų audinių pažeidimus.
- Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai rodo, kaip veikia nervas ir ar simptomai susiję su spaudimu ties stuburu, ar kyla dėl kitų priežasčių.
Gydymo galimybės
Dažniausiai chirurginė intervencija nereikalinga. Gydytojai dažnai taiko šias priemones:
- Poilsis ir laikas – daugeliu atvejų užtenka kelių dienų ar savaičių poilsio, kad simptomai sumažėtų ar praeitų.
- Ledas ir šiluma – šaltis ir šiluma palengvina uždegimą ir laikinai sumažina skausmą.
- Nereceptiniai vaistai nuo skausmo – paracetamolis ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, naproksenas) padeda sumažinti skausmą ir uždegimą.
- Imobilizacijos priemonės – priklausomai nuo pažeidimo gali prireikti įtvaro ar specialaus kaklo apykaklės, kad apribotumėte judesius pažeistoje vietoje.
- Gydymas kortikosteroidais – kai kuriais atvejais skiriami uždegimą slopinantys vaistai (geriamieji ar leidžiami į pažeistą vietą).
- Fizinis aktyvumas ir tempimo pratimai – kineziterapeutas rekomenduos saugius pratimus, kurie sumažins spaudimą nervui ir sustiprins raumenis.
Jei šios priemonės nepadeda, o simptomai ilgai išlieka arba stiprėja, gali būti svarstoma operacija. Chirurginis gydymas pasirenkamas atsižvelgiant į užspausto nervo vietą ir priežastį.
Kaip išvengti nervo užspaudimo
- Laikykite sveiką kūno svorį, kad būtų kuo mažesnis apkrovimas sąnariams ir nervams.
- Stiprinkite ir lavinkite raumenis, reguliariai atlikdami tempimo ir stiprinimo pratimus.
- Nevartokite tos pačios kūno padėties per ilgai ir venkite užkryžiuotų kojų ilgam laikui.
- Sumažinkite ir reguliariai pertraukite pasikartojančius judesius, ypač darbo ar sporto metu.
Prognozė ir eiga
Lengvos nervo suspaudimo formos dažniausiai praeina savaime, kai skiriama pakankamai poilsio ir sumažinama apkrova. Vidutinio sunkumo atvejais gali prireikti kineziterapijos ar gydymo vaistais. Ilgalaikis ar stiprus nervo užspaudimas, kilęs dėl lėtinių stuburo ar sąnarių ligų, gali užsitęsti, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistą.
Sveikstant nervui, galima pastebėti, kad skausmas silpnėja, mažėja tirpimo ir kitų nemalonių pojūčių dažnis ar apimamos sritys, didėja judesių amplitudė ir grįžta raumenų jėga. Nors pilnam nervų atsistatymui reikia laiko, bet kiekvienas teigiamas pokytis yra ženklas, kad organizmas gyja.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Jei simptomai nepraeina jau savaitę ar ilgiau, nors ilsitės ir taikote paprastas priemones namuose, rekomenduojama pasirodyti gydytojui. Tai svarbu norint nustatyti tikslią priežastį ir pasirinkti tinkamą gydymą.
Pastebėjus stiprų skausmą ar staiga išsivysčiusį raumenų silpnumą, būtina kreiptis į gydytoją kuo greičiau.
