Vaikų vėžiu vadinama įvairių onkologinių ligų grupė, kuri pasireiškia vaikams nuo gimimo iki 19 metų. Į šią kategoriją įeina tiek ankstyvos vaikystės (iki 14 metų), tiek paauglystės (15–19 metų) vėžiai.
Vaikų vėžio tipai
Onkologinės ligos vaikystėje skirstomos į tris pagrindines grupes:
- Kraujodaros sistemos navikai (leukemijos ir limfomos)
- Smegenų ir nugaros smegenų augliai
- Kietieji (solidiniai) navikai
Kraujodaros sistemos navikai
Leukemijos – dažniausias vaikų vėžio tipas, kylantis iš kaulų čiulpuose esančių kraujo ląstelių. Limfomos vystosi limfinėje sistemoje. Dažniausios vaikystės leukemijos:
- Ūminė limfoblastinė leukemija (ji sudaro daugiausia atvejų)
- Ūminė mieloidinė leukemija
Lietuvoje dažniau pasitaikančios limfomos vaikams:
- Hodžkino limfoma (ypač nodulinės sklerozės ir mišrios ląstelinės formos)
- Ne Hodžkino limfomos (Burkito limfoma, difuzinė didelių B ląstelių limfoma, anaplastinė didelių ląstelių limfoma, limfoblastinė limfoma)
Smegenų ir nugaros smegenų navikai
Šių navikų dažnis didėja – kasmet šios ligos nustatomos daugiau nei penkiems tūkstančiams vaikų visame pasaulyje. Jie atsiranda, kai normalios nervų sistemos ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis ir virsta piktybinėmis. Tarp vaikystėje pasitaikančių navikų yra:
- Choroidinio rezginio karcinoma
- Embrioniniai navikai
- Ganglioglioma
- Glioma
- Meduloblastoma
- Pineoblastoma
Kietieji navikai
Kietieji arba solidiniai vaikų navikai išsivysto, kai piktybinės ląstelės ima augti ir sudaro darinį tam tikroje kūno vietoje. Jie gali kilti bet kurioje organizmo dalyje. Tarp šių navikų dažniausiai nustatomi:
- Kostų vėžiai (osteosarkoma, Ewingo sarkoma)
- Germininių ląstelių navikai (kartais įtraukiami ir prie smegenų navikų)
- Kepenų vėžys (hepatoblastoma)
- Neuroblastoma
- Retinoblastoma
- Rhabdomiosarkoma
- Wilms navikas
Vaikų vėžio simptomai
Neretai pirmieji vaikų vėžio požymiai gali būti panašūs į įprastus kasdienius nusiskundimus. Dėl to ne visada lengva įtarti rimtą ligą – galvos skausmai, pilvo skausmai ar mėlynės dažnai vaikams būna be onkologinės priežasties. Svarbiausia – atkreipti dėmesį, jei simptomai negerėja, ilgai neišnyksta ar pastebimai stiprėja.
Simptomus, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio, dažnai apibendrina CHILDCANCER akronimas:
- C: Nuolatinis, nepagrindžiamas svorio kritimas
- H: Dažni galvos skausmai, neretai su rytiniu vėmimu
- I: Nuolatinis tinimas arba stiprus skausmas kauluose, sąnariuose, nugaroje ar kojose
- L: Gumbai ar masės kakle, krūtinėje, pažastyse, pilve ar dubenyje
- D: Staigus perdėtas mėlynių susidarymas, kraujavimas ar odos bėrimas
- C: Nuolat pasikartojančios ar sunkiai įveikiamos infekcijos
- A: Balkšvas atspalvis už vaiko akies vyzdžio
- N: Užsitęsęs pykinimas ar vėmimas be aiškios priežasties
- C: Nuolatinis nuovargis ar akivaizdus blyškumas
- E: Staigūs, užsitęsę regos pokyčiai
- R: Pasikartojančios arba užsitęsusios karščiavimo bangos, kurios nesusijusios su peršalimu
Vaikų vėžio priežastys
Piktybiniai navikai išsivysto, kai vaiko ląstelėse įvyksta genetinių pokyčių – mutacijų. Dėl šių pokyčių atsiranda nenormalios ląstelės, kurios ima greitai daugintis ir išstumia sveikas kūno ląsteles. Tokiu būdu auglys gali išplisti į kitas kūno dalis (metastazuoti).
Suaugusiųjų atveju mutacijos dažnai atsiranda palaipsniui, veikiant aplinkos veiksniams – rūkymui, ultravioletiniams saulės spinduliams ar cheminėms medžiagoms. Vaikų onkologinių ligų atveju dažniausiai nėra nustatomo aiškaus kaltininko – mutacijos susiformuoja kartais net dar iki vaiko gimimo arba vos gimus, ir mokslininkai toliau aiškinasi šių pokyčių priežastis.
Paveldimi rizikos veiksniai
Kai kurie genetiniai (paveldimi) sutrikimai gali reikšmingai padidinti vaikų vėžio riziką. Nors didžioji dalis vaikų onkologinių ligų išlieka nepaaiškintos kilmės, apie 8–10 vaikų iš šimto turi paveldėtą genetinį sutrikimą, didinantį riziką susirgti vėžiu. Tarp riziką didinančių būklių yra:
- Beckwith-Weidemanno sindromas
- Šeiminė adenomatozinė polipozė
- Fanconi anemija
- Li-Fraumeni sindromas
- Noonano sindromas
- Von Hippel-Lindau liga
Vis dėlto svarbu žinoti, jog net esant genetinei rizikai, ne kiekvienas vaikas serga. Jei jūsų vaikui diagnozuota viena iš šių būklių, dažnai gali būti siūloma reguliariai tirti vėžio židinius dar ankstyvoje stadijoje.
Kaip diagnozuojamas vaikų vėžys
Diagnozuojant vaikų vėžines ligas taikomi keli skirtingi tyrimo metodai:
- Kraujo tyrimai. Jie padeda nustatyti pakitimus kraujo ląstelėse, kurie gali rodyti vėžį.
- Vaizdo tyrimai (pvz., kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, PET tyrimai ir ultragarsas). Šie tyrimai leidžia gydytojui pamatyti vaiko audinius ir organus.
- Biopsija. Atliekami audinio mėginio tyrimai mikroskopu, siekiant aptikti piktybines ląsteles.
- Kaulų čiulpų biopsija ir aspiracija. Gydytojai extra kaulų čiulpų mėginius, kad nustatytų ligos plitimą.
- Lumbalinė punkcija. Leidžia ištirti smegenų ir nugaros smegenų skystį, ar jame nėra vėžinių ląstelių.
- Genetiniai tyrimai. Specialūs tyrimai leidžia nustatyti konkrečius genetinius pakitimus, lemiančius tą ar kitą vėžio tipą, ir pasirinkti veiksmingesnį gydymo variantą.
Vaikų vėžio gydymo būdai
Vaikų onkologinių ligų gydymas remiasi keliomis pagrindinėmis kryptimis:
- Vaistai (chemoterapija). Tai dažniausiai taikoma priemonė, kurios metu vaistais naikinamos vėžinės ląstelės. Gydymas vyksta ciklais, kurie susideda iš gydymo dienų ir poilsiui skirtų intervalų.
- Spindulinė terapija. Šiuo būdu navikai švitinami specialia įranga, o kartais spinduliuotę gali skleisti ir į pažeistą vietą implantuojami prietaisai.
- Kamieninių ląstelių transplantacija. Ši procedūra taikoma tam tikromis leukemijos ir limfomos formomis sergantiems vaikams. Prieš transplantaciją taikoma intensyvi chemoterapija.
- Chirurginis gydymas. Jei naviką galima visiškai pašalinti, operacija kartais būna pagrindinis gydymo etapas arba derinama su kitais būdais.
- Imunoterapija ir taikinių terapija. Imunoterapija aktyvina vaiko imuninę sistemą kovai su vėžiu, o taikinių terapijos vaistai veikia konkrečius naviko ląstelių silpnus taškus. Šios gydymo naujovės dažnai prieinamos klinikinių tyrimų metu.
Tyrimuose išbandomi naujausi gydymo variantai – jei standartinis gydymas neduoda laukto efekto, gali būti siūloma dalyvauti klinikiniame tyrime. Taip gydytojai stengiasi užtikrinti prieigą prie pačios naujausios pagalbos.
Vaikų vėžio prognozė
Didelė dalis sergančių vaikų pasiekia penkerių metų išgyvenamumą, kuris šiuolaikinėse sveikatos priežiūros sistemose viršija 80 procentų. Šie rodikliai ypatingai taikomi dažniausiems vaikų onkologiniams atvejams.
Remisija – tai būsena, kai visi ligos požymiai išnyksta, ir apie 90 procentų ūmine limfoblastine leukemija sirgusių vaikų pasiekia šią stadiją. Reikia nepamiršti, kad statistiniai duomenys apie sergamumą ir išgyvenamumą yra tik apytikriai – kiekvieno vaiko ligos eiga labai individuali, priklauso nuo vėžio tipo, gydymo ir bendros sveikatos. Išsamiau apie vaiko prognozę visada papasakos jus gydantis specialistas.
Ilgalaikė vaikų vėžio persirgimo įtaka
Nors daugumai vaikų onkologinės ligos sustabdomos, ilgalaikis jų poveikis organizmui išlieka svarbus aspektas. Tyrimai rodo, kad kai kurių vėžiu persirgusių vaikų gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei nesirgusių bendraamžių – ypač dėl vėlyvų gydymo padarinių, tokių kaip širdies, hormonų sutrikimai ar antriniai navikai. Rizika priklauso nuo diagnozės, gydymo būdo, taikytų procedūrų. Pavyzdžiui, po kamieninių ląstelių transplantacijos ilgalaikė rizika didesnė nei po operacijos ar mažų dozių chemoterapijos.
Visiems vaikystėje vėžį įveikusiems pacientams būtina nuolatinė sveikatos būklės kontrolė – reguliarūs vizitai ir tyrimai leidžia anksti nustatyti galimas vėlyvąsias komplikacijas.
Kaip padėti vaikui, sergančiam vėžiu
Specialistai pabrėžia, kad geriausia kalbėtis su vaiku atvirai ir nuoširdžiai apie ligą, atsižvelgiant į jo amžių ir supratimą. Atviri pokalbiai padeda vaikui suprasti, kas vyksta, sumažina baimę. Vyresniems vaikams ir paaugliams svarbūs aiškūs, konkretūs paaiškinimai. Jeigu vaikas mažas, verta pasitarti su vaikų psichologais, kaip geriausiai pateikti informaciją.
Būti nuolatiniu vaiko užtarėju gydymo procese – taip pat labai svarbu. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką, tad būkite šalia ir palaikykite jį visose kovos su liga stadijose.
Kreipimasis į gydytoją
Būtina pasitarti su gydytoju, jei vaikas jaučia nebūdingus, stiprėjančius ar užsitęsusius simptomus, ypač tuos, kuriuos galima sieti su vėžiu. Jei vaikas po gydymo atsidūrė remisijoje ir jūs pastebėjote galimus ligos atsinaujinimo požymius, nedelskite kreiptis į specialistą. Nuolatinis bendradarbiavimas su gydytoju – svarbiausia vaiko sveikimo kelio dalis.