SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Tubuliniai adenomos

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 19 sausio
Kategorija Ligos
0
Share on FacebookShare on Twitter

Tubuliniai adenomos yra polipai, kurie formuojasi storojoje žarnoje ir laikomi priešvėžiniais dariniais. Dažniausiai jie nustatomi įprastų kolonoskopijų metu, kuriomis tikrinama rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Nors tik nedidelė dalis šių adenomos polipų iš tiesų supiktybėja, jų aptikimas gali būti tarsi labai ankstyvas įspėjimas apie didesnę onkologinės ligos tikimybę ateityje. Tai – galimybė imtis laiku veiksmų ir sumažinti riziką.

Turinys
  1. 1.Skirtingos adenomos: panašumai ir skirtumai
  2. 2.Tubulinės adenomos priežastys ir rizikos veiksniai
  3. 3.Tubulinės adenomos simptomai
  4. 4.Tyrimai ir tubulinės adenomos nustatymas
  5. 5.Adenomos šalinimas ir gydymo galimybės
  6. 6.Kaip sumažinti tubulinių adenomų atsiradimo riziką?
  7. 7.Kokia tubulinių adenomų prognozė?
  8. 8.Gyvenimas su tubulinėmis adenomomis
    • 8.1Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
    • 8.2Kokios būklės po kolonoskopijos reikalauja skubios pagalbos?
    • 8.3Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Skirtingos adenomos: panašumai ir skirtumai

Atliekant tyrimą mikroskopu, tubulinės ir viliozinės adenomos gali atrodyti kaip mažytės išaugos ar žiedinių kopūstų formos dariniai, prisitvirtinę prie žarnyno sienelės. Visgi šios dvi adenomos skiriasi augimo modeliu. Tubulinės išsidėsto tarsi taisyklingoje eilėje „vamzdelių“, o viliozinės – atrodo kaip netvarkingai išsidėsčiusios papartinės šakelės. Šie skirtumai leidžia medikams vertinti, kaip tikėtina, kad darinys galėtų supiktybėti. Viliozinės adenomos įprastai auga greičiau bei turi didesnę riziką virsti vėžiu, palyginti su tubulinėmis.

Tubulinės adenomos priežastys ir rizikos veiksniai

Tokius polipus gali turėti kiekvienas, tačiau kelios aplinkybės didina jų atsiradimo tikimybę:

  • Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas.
  • Padidėjęs kūno svoris.
  • Amžius nuo 50 metų ir vyresnis.
  • Vyrų lytis.
  • Šeimos narių – tėvų, brolių, seserų ar vaikų – buvę piktybiniai navikai žarnyne reiškia dvigubai didesnę riziką, palyginti su tais, kurių šeimoje nėra tokių ligų.
  • Ligų istorijoje esantis uždegiminės žarnyno ligos, ankstesnis storosios žarnos arba kiaušidžių vėžys.
  • Paveldėtų genetinių pokyčių turėjimas – pavyzdžiui, tam tikros retos paveldimos polipozės formos.

Tubulinės adenomos simptomai

Dauguma šių polipų nesukelia jokių požymių. Jeigu simptomų pasitaiko, dažniausias – ant popieriaus pasirodęs ryškiai raudonas ar tamsiai raudonas neskausmingas kraujas po tuštinimosi. Rečiau gali varginti:

  • Vidurių užkietėjimas arba laisvi viduriai;
  • Nepaaiškinamas svorio kritimas;
  • Sumažėjęs apetitas;
  • Pilvo skausmas.

Tyrimai ir tubulinės adenomos nustatymas

Gydytojas kartais gali apčiuopti tubulines adenomas tiesiosios žarnos tyrimo metu, tačiau dažniausiai jos aptinkamos atliekant kolonoskopiją – endoskopinį storojo žarnyno tyrimą, kuris skirtas piktybinių navikų prevencijai.

Susiję įrašai

Geriausi Krono ligos tinklaraščiai 2020 metais

Geriausi Krono ligos tinklaraščiai 2020 metais

2026 11 vasario
Dažniausi dirgliosios žarnos sindromo simptomai

Dažniausi dirgliosios žarnos sindromo simptomai

2026 11 vasario

Kateterio sukelta šlapimo takų infekcija (KŠTI)

2026 11 vasario

Regos lauko tyrimas

2026 11 vasario

Adenomos šalinimas ir gydymo galimybės

Pagrindinis gydymo tikslas – visiškai pašalinti polipą. Dažniausiai tai atliekama tuo pačiu metu, kai per kolonoskopiją aptinkamas navikinis darinys. Naudojamas specialus vielinis kilpinis instrumentas arba žnyplės, kuriomis adenoma saugiai pašalinama. Procedūros metu galite jausti šiokį tokį tempimo ar spaudimo pojūtį, bet skausmo dauguma žmonių nejaučia. Pašalintas polipas yra ištiriamas laboratorijoje tam, kad būtų nustatyta – nėra ar yra vėžinių ląstelių.

Kaip sumažinti tubulinių adenomų atsiradimo riziką?

Polipų randama, kai kurie rizikos veiksniai jau veikia, bet dalį jų galima kontroliuoti. Ką galima daryti siekiant apsisaugoti:

  • Riboti suvartojamo alkoholio kiekį;
  • Atsisakyti tabako produktų ir nerūkyti;
  • Stengtis išlaikyti normalų, jums tinkamą kūno svorį.

Kokia tubulinių adenomų prognozė?

Šie polipai laikomi priešvėžiniais dariniais, dažniausiai aptinkamais atliekant profilaktines kolonoskopijas. Jeigu kolonoskopijos metu surandama tubulinių adenomų, gydytojas paprastai rekomenduos tikrintis dažniau nei įprastai, nes rizika vėžiui didesnė. Svarbu žinoti ir tai, kad tubulinės adenomos gali vėl išaugti, ypač jei rūkote ar neatsisakote kitų rizikos veiksnių.

Gyvenimas su tubulinėmis adenomomis

Faktas, kad atlikote kolonoskopiją, reiškia – jau rūpinatės savo sveikata. Jeigu dėl tyrimo rezultatų jaučiate nerimą, verta prisiminti kelis svarbius aspektus:

  • Dauguma tubulinių adenomų pašalinamos iškart, tyrimo metu.
  • Net apie 90 % jų niekada nevirsta vėžiu.
  • Reguliariai atliekant kolonoskopijas, nauji polipai gali būti aptikti ir pašalinti gerokai anksčiau, nei jie supiktybėja.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jeigu pastebite naujus ar neįprastus kūno pokyčius, galinčius būti susijusius su polipų atsiradimu ar dėl kitų priežasčių įtariate storosios žarnos naviką, verta pasitarti su gydytoju. Dažniausiai pasitaikantis simptomas – neskausmingas ryškus ar tamsesnis kraujas po tuštinimosi.

Kokios būklės po kolonoskopijos reikalauja skubios pagalbos?

Jeigu po kolonoskopijos pasireiškia stiprus arba užsitęsęs pilvo skausmas, labai įtemptas ar kietas pilvas, nepavyksta pasišalinti dujų ar pasituštinti, jaučiate karščiavimą, svaigulį, vėmimą, gausia kraujuojate iš žarnyno ar negalite sustabdyti kraujavimo – tuoj pat kreipkitės į medicinos įstaigą.

Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

  • Ką reiškia tubulinė adenoma?
  • Ar tai reiškia, kad jau turiu arba turėsiu žarnyno vėžį?
  • Kokia yra tubulinių adenomų gydymo taktika?
  • Ar mano atvejis gali būti susijęs su paveldėta vėžio rizika?
  • Kaip dažnai rekomenduojama atlikti kolonoskopijas?
  • Ką galiu padaryti, kad sumažinčiau žarnyno vėžio riziką?
Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Geriausi Krono ligos tinklaraščiai 2020 metais
Ligos

Geriausi Krono ligos tinklaraščiai 2020 metais

Paskelbė Sveikatingumas
2026 11 vasario
Dažniausi dirgliosios žarnos sindromo simptomai
Ligų simptomai

Dažniausi dirgliosios žarnos sindromo simptomai

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 11 vasario
Kateterio sukelta šlapimo takų infekcija (KŠTI)
Ligos

Kateterio sukelta šlapimo takų infekcija (KŠTI)

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 11 vasario
Kitas įrašas

Vamzdinės krūtys: kas tai, priežastys ir gydymo galimybės

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Geriausi Krono ligos tinklaraščiai 2020 metais

Geriausi Krono ligos tinklaraščiai 2020 metais

2026 11 vasario
Dažniausi dirgliosios žarnos sindromo simptomai

Dažniausi dirgliosios žarnos sindromo simptomai

2026 11 vasario
Kateterio sukelta šlapimo takų infekcija (KŠTI)

Kateterio sukelta šlapimo takų infekcija (KŠTI)

2026 11 vasario
Regos lauko tyrimas

Regos lauko tyrimas

2026 11 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Geriausi Krono ligos tinklaraščiai 2020 metais
  • Dažniausi dirgliosios žarnos sindromo simptomai
  • Kateterio sukelta šlapimo takų infekcija (KŠTI)

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.