Gyventi su intensyvia baime vandens, dar vadinama akvafobija, gali būti labai sudėtinga. Ši būsena pasireiškia tiek galvojant apie, tiek matant ar patiriant sąlytį su vandeniu ir neretai smarkiai veikia kasdienybę.
Ką reiškia akvafobija?
Akvafobija – tai stipri ir nepagrįsta baimė vandens. Terminas susideda iš dviejų žodžių: „aqua“ – vanduo (lotyniškai), bei „phobos“ – baimė (graikiškai). Susidūrus su situacijomis, kai yra vandens, ar net vien nuo minties apie vandenį, žmogų gali iš karto apimti stiprus nerimas.
Kaip pasireiškia ši baimė?
Žmonės, turintys akvafobiją, dažnai vengia vietų, kur yra skysto vandens – baseinų, ežerų, upių ar netgi vonių ir dušų. Kai kuriais atvejais baimė tokia stipri, kad žmogus gali net atsisakyti maudytis, praustis ar net plauti veidą ir dantis. Tai daro įtaką higienos įpročiams ir socialiniam gyvenimui.
Kas yra specifinės fobijos?
Fobijos priklauso nerimo sutrikimų grupei. Specifinė fobija – tai susirūpinimą ar baimę keliantis konkretus objektas ar situacija, kurie iš tiesų nėra pavojingi, bet sukelia stiprią reakciją. Akvafobija yra būtent tokio pobūdžio sutrikimas – vandenį žmogus pradeda ryškiai sieti su grėsme.
Ko dažniausiai bijo akvafobija sergantys žmonės?
- Vandens telkinių – ežerų, upių, jūrų, baseinų
- Maudynių vonioje arba duše
- Vandens iš čiaupo, stiklinėje ar apskritai namų aplinkoje
- Net lietimosi prie tekančio vandens ar vandenyje esančių objektų
- Geriamojo vandens
- Buvimo prie fontanų, žiūrint filmus ar laidas, kuriose yra vandens scenų
Kokios kitos fobijos dažnai susijusios su akvafobija?
- Ablutofobija – maudymosi baimė
- Cimofobija – baimė dėl vandens bangų
- Megalohidrothalasofobija – panika dėl didelių povandeninių objektų ar gyvių
- Thalasofobija – atvirų ir didelių vandens plotų baimė
Akvafobijos ir hidrofobijos skirtumai
Skirtumą svarbu žinoti – hidrofobija dažniausiai siejama su pavėluota pasiutligės infekcijos stadija, kai žmogų kankina specifiniai raumenų spazmai, reaguojant net į vandens garsą ar skonį. Tuo tarpu akvafobija nėra susijusi su jokia fizine liga ar infekcija – tai stipri psichologinė baimė.
Kas dažniau susiduria su akvafobija?
- Žmonės, kurie jau turi kitų fobijų ar nerimo sutrikimų
- Tie, kuriems diagnozuotas panikos sutrikimas
- Asmenys, turintys priklausomybių
- Artimoje šeimoje yra buvę fobinių ar nerimo sutrikimų atvejų
Akvafobijos paplitimas
Manoma, kad ši baimė pasireiškia 2–3 % žmonių, dažniau vaikams nei suaugusiesiems.
Akvafobijos simptomai
- Ryškus nerimas ar panika, būnant šalia vandens ar galvojant apie jį
- Drebėjimas, įtampa raumenyse
- Prakaitavimas arba oda ima blykšti
- Pykinimas, galvos svaigimas ar net alpulys
- Padažnėjęs širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas
- Miego sutrikimai, sunku užmigti
- Panikos priepuoliai, artėjančios pražūties pojūtis
Kas sukelia akvafobiją?
- Praeityje patirtos traumos, susijusios su vandeniu, pavyzdžiui, vos išvengtas paskendimas
- Neigiamos istorijos ar filmai apie nelaimes vandenyje, išgirstos vaikystėje
- Paveldimumas – rizika padidėja, jei tarp artimųjų yra nerimo ar fobinių sutrikimų, arba asmuo turi tam tikrą genetinį polinkį
- Baimės modeliavimas – stebint kitus, bijančius vandens, arba nuolat girdint apie jų baimes
Kokios gyvenimiškos situacijos sukelia stipriausią reakciją?
- Prausimasis vonioje ar duše, plovimas rankų ar veido
- Viešnagė prie ežerų, upių, jūrų ar baseinų
- Fontanai parkuose ar prekybos centruose
- Vandens gėrimas
- Vanduo vaizduojamas filmuose ar televizijoje
Kaip nustatoma akvafobija?
Jei vandens baimė trukdo kasdienybę, gali būti prasminga kreiptis į specialistą, kuris įvertins situaciją. Akvafobija diagnozuojama, kai baimė pasireiškia bent šešis mėnesius, yra labai intensyvi, verčia vengti tam tikrų vietų ar socialinių situacijų ir neatitinka realios grėsmės.
Gydymo ir pagalbos būdai
Išgijimo pagrindas – profesionalus psichologinis gydymas ir mokymasis valdyti kylančius pojūčius. Viena efektyviausių priemonių – ekspozicinė terapija, kai žmogus, padedant specialistui, pamažu pripranta prie įvairių situacijų, kuriose yra vandens.
Ekspozicinės terapijos etapai
- Išmokstama kvėpavimo ir atpalaidavimo technikų, kurių prireiks per susidūrimą su baimę keliančiais dirgikliais
- Stebima nuotraukose ar vaizdo įrašuose vaizduojamą vandenį
- Palaipsniui pereinama prie realaus matymo – pavyzdžiui, vandens stiklinėje ar kriauklėje
- Vėliau patiriamas tiesioginis sąlytis – rankos palietimas tekančiu vandeniu
- Einama šalia didesnių vandens telkinių
- Galiausiai pabandoma panerti dalį kūno ar visą kūną į vandens telkinį ar baseiną
Kitos pagalbos galimybės
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) moko keisti mąstymą ir elgesį, kai susiduriama su baimę keliančiomis situacijomis. Dažnai taikoma kartu su ekspozicine terapija ar hipnoterapija.
- Dialektinė elgesio terapija padeda išmokti susitvarkyti su stipriomis emocijomis, būti „čia ir dabar“, palaikyti santykius ir reguliuoti emocijas.
- Hipnoterapija pasitelkia gilų atsipalaidavimą ir susitelkimą, siekiant pakeisti požiūrį į vandenį ar atrasti tikrąją baimės kilmę.
- Vaistai – priešnerimo ir antidepresantai gali mažinti simptomus, dažniausiai skiriami kartu su psichoterapija. Jei sunku užmigti dėl baimės ar nerimo, gali būti skiriami vaistai miego kokybei gerinti.
- Joga, meditacija bei dėmesingumo įgūdžių mokymai (MBSR) padeda sumažinti stresą, kontroluoti nerimą ir įveikti panikos priepuolius.
Galimos komplikacijos
Stipri akvafobija daro įtaką ne tik švarai ar savivertei, bet ir bendrai gyvenimo kokybei. Dėl išaugusio ligų ar infekcijų pavojaus dėl prastos higienos nukenčia sveikata. Socialinė baimė gali atitolinti nuo draugų, šeimos ar bendrų renginių prie vandens. Ilgainiui gali kilti agorafobija – baimė išeiti iš namų.
- Panikos priepuoliai dar sustiprina kitus simptomus: galvos svaigimą, pykinimą, prakaitavimą, širdies skausmus be aiškios širdies ligos, oro trūkumą, nuolatinį nerimą ir panikos sutrikimo išsivystymo riziką.
Gyvenimas su akvafobija
Svarbiausia pasirūpinti savimi ir neatsisakyti gydymo ar pagalbos būdų, kurie palengvina simptomus. Geriau nedelsti kreiptis į specialistą, jei patiriami panikos priepuoliai ar nuolatinis nerimas dėl vandens, kuris trukdo kasdienybę ar miegą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
