Varpos vėžys – tai piktybinis darinys, kuris gali susiformuoti bet kurioje varpos vietoje. Dažniausiai liga pasireiškia dariniais arba iškilimais, tačiau ankstyvoje stadijoje aptikus pokyčius, sėkmingo gydymo tikimybė yra didžiausia.
Kas yra varpos vėžys?
Šio tipo vėžys išsivysto, kai varpos audiniuose esančios sveikos ląstelės ima nekontroliuojamai augti ir keistis. Varpa yra vamzdelio formos lytinis organas, kuriuo šlapinamasi ir užsiimama lytiniais santykiais. Ją sudaro pagrindinė dalis – kotas (šachta), ir galvutė (glans), kurią neapipjaustytiems vyrams dengia apyvarpė. Apipjaustytų vyrų varpos galvutė būna atvira.
Vėžio židinys gali formuotis bet kurioje varpos dalyje, tačiau dažniausiai jie atsiranda varpos galvutėje arba apyvarpėje (jei apyvarpė nenupjauta). Kaip ir daugelio kitų piktybinių ligų atveju, anksti aptikus varpos vėžį, jį dažnai galima išgydyti. Pastebėjus neįprastų pokyčių, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Varpos vėžio tipai
Varpos vėžys gali būti kelių rūšių. Dažniausi tipai, nuo labiausiai paplitusių iki rečiausių:
- Plautinių ląstelių karcinoma (apie 95% atvejų) išsivysto viršutiniame odos sluoksnyje.
- Melanoma, kuri formuojasi ląstelėse, lemiančiose odos spalvą. Tai labiau agresyvi vėžio forma.
- Bazalinių ląstelių karcinoma – prasideda apatiniame odos sluoksnyje, vystosi lėtai.
- Adenokarcinoma – išsivysto liaukinėse ląstelėse, gaminančiose prakaitą, gleives ar kitus skysčius.
- Urotelinis vėžys vystosi šlapimo sistemą dengiančiuose audiniuose.
- Sarkoma – itin retas tipas, augantis raumeninio ar jungiamojo audinio ląstelėse.
Kaip dažnas yra varpos vėžys?
Šis vėžio tipas yra ganėtinai retas, tačiau kai kuriuose pasaulio regionuose (Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje) diagnozuojamas dažniau.
Varpos vėžio simptomai
Skirtingai nuo kai kurių kitų vėžių, varpos vėžys dažniausiai pastebimas vizualiai ar liečiant. Pastebėjus bet kokius pakitimus, nereikėtų delsti – ankstyva diagnostika leidžia gydyti ligą kur kas efektyviau.
- Neskausmingas darinys ar žaizdelė, kuri gali kraujuoti
- Plokšti, melsvai rudi dariniai
- Blogas kvapas po apyvarpe
- Bėrimas
- Odos sustorėjimas ar spalvos pokytis
- Maži, sukietėję gumbai
- Patinimas, sudirginimas, ypač varpos galvutėje
Panašūs simptomai gali būti ir kitų, mažiau grėsmingų būklių požymis (pvz., infekcija ar alergija), bet svarbu dėl jų kreiptis į gydytoją.
Kas lemia varpos vėžį?
Ląstelės ima keistis ir daugintis nekontroliuojamai, tačiau tikslios šių pokyčių priežastys nėra iki galo žinomos. Nors priežastys nėra aiškios, specialistai įvardija veiksnius, kurie didina riziką susirgti šia liga.
Rizikos veiksniai
- Amžius virš 55 metų – dauguma atvejų diagnozuojami šioje amžiaus grupėje.
- Nebuvimas apipjaustytam. Daug rizikos veiksnių siejami su apyvarpės turėjimu.
- Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tie patys aukštos rizikos ŽPV tipai, kurie siejami su gimdos kaklelio vėžiu, aptinkami ir sergantiems varpos vėžiu.
- ŽIV infekcija – nėra aišku kodėl, bet sergantiems toks vėžys aptinkamas dažniau.
- Lėtiniai uždegimai, pavyzdžiui, lichen sclerosus, gali sukelti skausmą, niežulį ar sudirginimą.
- Fimozė – kai apyvarpė per siaura ir sunkiai atsismaukia, trukdo prieiti prie galvutės.
- Prasta higiena – nereguliarus ar nepakankamas varpos plovimas skatina uždegimus ir dirginimą.
- PUVA terapija (ultravioletinių spindulių ir vaistų derinys gydant psoriazę) – tai gali būti papildoma rizika.
- Tabako vartojimas – rūkymas susilpnina organizmo kovą su infekcijomis ir pažeidžia ląsteles, skatindamas jų pakitimus.
Kaip nustatoma ši liga?
Ligos diagnozei gydytojas paprastai įvertins odos pakitimus, išklausys jūsų nusiskundimus bei gyvenimo būdo ypatumus ir anksčiau buvusias ligas. Jei bus įtariama vėžio diagnozė, gali būti paskirti šie tyrimai:
- Apžiūra – vertinama oda, palpuojama ar nėra mazgelių, stebimi spalvos pokyčiai.
- Vaizdiniai tyrimai – priklausomai nuo įtariamo išplitimo gali būti skiriamas kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, ultragarsinis, PET tyrimas ar rentgenograma.
- Audinio biopsija – paimamas įtartinas audinys ar ląstelės. Tik ištyrus mėginį mikroskopu galima patvirtinti vėžio diagnozę.
Gydymo galimybės
Gydymo pobūdis priklauso nuo vėžio išplitimo, naviko dydžio ir vietos bei rizikos, kad liga vėl atsinaujins. Gydymo komandą gali sudaryti šeimos gydytojas, onkologas, urologas, radioterapijos ir odos ligų specialistai.
Ankstyvos stadijos gydymas
- Apyvarpės pašalinimas (apipjaustymas), jeigu vėžys auga tik apyvarpėje.
- Kriotereapija – vėžio ląstelės naikinamos šalčio pagalba.
- Išpjovimas – pašalinamas navikas ar pakitusios ląstelės.
- Lazerių terapija – navikui naikinti naudojama aukšta temperatūra.
- Vaistiniai kremai, pvz., su fluorouracilu ar imikvimodu – tepama ant odos pagal gydytojo nurodymus.
- Mohso operacija – po sluoksnį šalinama pakitusi oda tol, kol lieka tik sveikas audinys.
- Spindulinė terapija – vėžio ląstelės naikinamos energiniais pluoštais (rentgeno spinduliais) arba naudojama navikui sumažinti prieš operaciją.
Pažengusios ligos gydymas
- Limfmazgių šalinimas (limfadenektomija) – dažniausiai pašalinami kirkšnies limfmazgiai, jei navikas išplito į juos.
- Dalinė arba pilna varpos amputacija (penektomija) – dalinės procedūros metu pašalinama tik dalis varpos, o visiškos – visa varpa. Tada šlapimo išvesti sukuriama anga pilve ar tarpvietėje.
- Spindulinė terapija ir/ar chemoterapija gali būti taikoma iki ar po operacijos.
- Jei liga išplitusi už dubens ribų, pagrindinis gydymo būdas – sisteminė chemoterapija arba kiti vaistai.
Kaip sumažinti riziką susirgti?
- Nerūkykite ir nevartokite tabako produktų.
- Skiepykitės nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
- Laiku kreipkitės dėl fimozės gydymo.
- Prižiūrėkite varpos higieną – rūpinkitės reguliariai ir kruopščiai.
- Naudokite saugesnius lytinius santykius, siekiant sumažinti ŽPV užsikrėtimo riziką.
- Apsvarstykite apipjaustymo privalumus. Tai gali būti svarbu ypač esant didesnei rizikai, tačiau tokį sprendimą naudinga aptarti su gydytoju, įvertinant ir asmeninius ar religinius įsitikinimus.
Ligos eiga ir prognozė
Kaip liga bus kontroliuojama ir kokios yra pasveikimo galimybės, priklauso nuo:
- Ligos stadijos ir išplitimo
- Naviko vietos ir dydžio
- Ar vėžys diagnozuotas pirmą kartą, ar jau buvo grįžęs anksčiau
Ankstyvas vėžio nustatymas leidžia tikėtis lengvesnio ir efektyvesnio gydymo, kai tuo tarpu vėlyvose stadijose liga gali būti išplitusi, todėl išgydyti ją tampa žymiai sudėtingiau.
Kasdienis gyvenimas ir savipriežiūra
Gydymo planas ir prognozė aptariami individualiai su gydytoju pagal Jūsų poreikius. Daugelis gydymo būdų leidžia išsaugoti varpos audinį, tad po terapijos dažnai grįžtate prie įprasto gyvenimo: galite šlapintis stovėdami, pasiekti erekciją, užsiimti lytiniais santykiais ir patirti orgazmą. Jei tenka pašalinti visą varpą ar jos dalį, gali pakisti tiek šlapinimosi, tiek lytinio gyvenimo patirtis.
Pokalbiai su gydytoju padeda pasiruošti įvairiems scenarijams bei išspręsti rūpimus klausimus. Praneškite gydytojui apie bet kokius naujus, stiprėjančius ar besikeičiančius simptomus – jie padės nustatyti ar tai gali būti susiję su vėžiu.
Klausimai gydytojui
- Kokia yra mano ligos stadija?
- Ar būtų verta pasikonsultuoti dar su kitu specialistu?
- Kokį gydymo būdą siūlytumėte man?
- Kokie yra šios terapijos galimi privalumai ir trūkumai?
- Ko tikėtis atsigavimo laikotarpiu?
- Kokie pokyčiai laukia po gydymo kasdienybėje?
- Kuriems specialistams turėčiau užsiregistruoti gydymo metu?
- Kokia tikimybė, kad liga gali grįžti po gydymo?
