Vėjaraupių-zoster virusas (VZV) yra priskiriamas pūslelinės virusų šeimai ir sukelia įvairias infekcijas, įskaitant vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Patekęs į organizmą, šis virusas išlieka nervų ląstelėse visą gyvenimą – net ir pasveikus nuo pirminės infekcijos, jis gali vėl suaktyvėti ir išprovokuoti naujus simptomus. Dėl šios priežasties žmonės, kurie vaikystėje sirgo vėjaraupiais, vėliau tampa jautrūs juostinei pūslelinei.
- 1.VZV sukeliamų infekcijų rūšys
- 2.Infekcijos eiga ir protrūkio priežastys
- 3.Kas yra jautriausi viruso atsinaujinimui?
- 4.VZV buvimo vietos organizme
- 5.Kaip plinta vėjaraupių-zoster virusas?
- 6.VZV simptomai
- 7.Diagnozės nustatymas
- 8.Gydymo galimybės
- 9.Prevencija
- 10.Ligos prognozė
- 11.Kada kreiptis į gydytoją?
- 12.Dažniausi klausimai apie vėjaraupių-zoster virusą
VZV sukeliamų infekcijų rūšys
- Vėjaraupiai. Pirminės infekcijos metu žmogus suserga būtent vėjaraupiais.
- Juostinė pūslelinė (herpes zoster). Po daugelio metų ar net dešimtmečių virusas gali atsinaujinti ir sukelti juostinę pūslelinę, kurios požymiai – ūmus, deginantis nervinis skausmas ir odos bėrimas.
- Meningitas, encefalitas, meningoencefalitas. Retais atvejais virusas gali pažeisti galvos smegenis ar jų dangalus.
- Akių juostinė pūslelinė. Kai virusas atsinaujina aplink akį ar kaktą, dažnai pasireiškia stiprus akių paraudimas ir tinimas.
- Ramsay-Hunt sindromas. Esant šiai būklei, viruso suaktyvėjimas sukelia veido nervo uždegimą, galintį išprovokuoti veido paralyžių.
Infekcijos eiga ir protrūkio priežastys
Pirminės infekcijos – dažniausiai tai būna vėjaraupiai – virusas plinta per kvėpavimo takus, tada keliauja limfine sistema ir patenka į odą, sukeldamas niežtintį bėrimą. Pasveikus nuo vėjaraupių, virusas pasitraukia į nugaros smegenų nervinius mazgus, kur „miega“ daugelį metų, dažniausiai nesukeldamas jokių simptomų.
Imuninei sistemai susilpnėjus, VZV gali vėl suaktyvėti ir sukelti tokius požymius kaip deginantis odos skausmas, bėrimas, o retais atvejais – veido paralyžių ar stiprų akių tinimą. Šios recidyvai nebūtinai apsiriboja vienu atveju – atsinaujinimas galimas kelis kartus gyvenimo eigoje.
Kas yra jautriausi viruso atsinaujinimui?
- Žmonės vyresni nei 50 metų;
- Tie, kurie vartoja vaistus, silpninančius imunitetą;
- Turintys lėtinių ligų, susilpninančių imunines funkcijas (pvz., sergantys onkologinėmis ligomis ar imunodeficitu);
- Patiriantys stiprų ar ilgalaikį stresą.
VZV buvimo vietos organizme
Nors aktyvi infekcija veikia odą, vėliau VZV apsistoja nugaros smegenų dorzalinėje šaknelėje – nervų mazguose. Kai kuriais atvejais jis lokalizuojasi ir trišakiame nerve, kurio šakos išsidėsto veide.
Kaip plinta vėjaraupių-zoster virusas?
Pirminės infekcijos – dažniausiai vėjaraupių – atveju virusą galima pasigauti oro lašeliniu būdu (čiaudint, kosint) bei tiesiogiai kontaktuojant su odos bėrimu. Kai virusas atsinaujina (juostinė pūslelinė), užkratas plinta per kontaktą su pūslelėmis. Juostinės pūslelinės neįmanoma „perimti“ nuo sergančio žmogaus, tačiau niekada nesirgę vėjaraupiais ar nepasiskiepiję asmenys gali užsikrėsti vėjaraupiais nuo žmogaus, turinčio juostinę pūslelinę.
VZV simptomai
- Karščiavimas;
- Bėrimas su skysčiu užpildytomis pūslelėmis;
- Degimo ar skausmo pojūtis odoje;
- Galvos skausmas;
- Akies paraudimas, tinimas;
- Jautrumas šviesai;
- Laikinas veido paralyžius;
- Skausmas ausyje;
- Dantų skausmas.
Diagnozės nustatymas
Diagnozuojant vėjaraupių-zoster viruso sukeltas ligas, daugiausia dėmesio skiriama bėrimo pobūdžiui ir ligos simptomams. Esant neaiškiems atvejams, išbėrimo vietoje esančio skysčio ar audinio mėginiai gali būti ištirti laboratorijoje siekiant aptikti virusą.
Gydymo galimybės
- Gydant VZV infekcijas, dažniausiai taikomi antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras, famcikloviras, valacikloviras.
Prevencija
Efektyviausias būdas išvengti užsikrėtimo – skiepai nuo vėjaraupių. Tiems, kurie jau yra sirgę vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti nuo juostinės pūslelinės, kad sumažėtų viruso atsinaujinimo tikimybė.
- Ligoniams, sergantiems vėjaraupiais, kol nenudžius visi bėrimai, rekomenduojama vengti kontaktų su kitais žmonėmis.
- Juostinės pūslelinės pūsleles patartina pridengti, o kontaktas su rizikos grupės asmenimis – ypač vaikais ar silpnos imuninės sistemos žmonėmis – turėtų būti ribojamas, ypač ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigose.
Ligos prognozė
Susirgus vėjaraupių-zoster viruso sukelta liga, virusas išlieka organizme visą gyvenimą – išgydyti jį neįmanoma. Tačiau skiepai padeda apsaugoti nuo pakartotinio viruso suaktyvėjimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Kreipkitės į medikus, jei įtariate, kad jūs ar jūsų vaikas galėjo užsikrėsti vėjaraupiais ar juostine pūsleline. Gydytojas pateiks rekomendacijas dėl gydymo ir tolimesnės profilaktikos.
- Nedelsdami vykite į gydymo įstaigą, jei patiriate šiuos simptomus: painiava arba pakitusi sąmonė, stiprus galvos skausmas, nuolatinis karščiavimas, išopėjimai akyse, pasunkėjęs kvėpavimas, sprando sustingimas ar sunkiai nubundate.
Dažniausi klausimai apie vėjaraupių-zoster virusą
Vėjaraupių-zoster virusas – tai priežastis, dėl kurios kyla ir vėjaraupiai, ir juostinė pūslelinė. Pirminė infekcija dažniausiai pasireiškia vėjaraupiais, o ilgainiui virs reaktivacija, vadinama juostine pūsleline. Retais atvejais virusas gali paveikti ir nervų sistemą.
Herpes zoster – tai juostinės pūslelinės pavadinimas, tuo tarpu vėjaraupių-zoster virusas yra pats sukėlėjas. Kitaip tariant, suaktyvėjusi VZV infekcija vadinama herpes zoster.
