Avoiduojantis asmenybės sutrikimas – tai psichikos sveikatos būklė, dėl kurios žmogus nuolat jaučiasi nevertas, pernelyg jautriai reaguoja į kritiką ir dažnai pasirenka izoliaciją iš intensyvios baimės būti atstumtam. Nors šie asmenys trokšta bendrauti, dažnai jie vengia socialinių situacijų ir naujų pažinčių, nes nuolat jaučia grėsmę būti nepriimti ar nuteisti kitų. Tai stipriai apsunkina jų kasdienį gyvenimą ir santykius su aplinkiniais.
Kuo skiriasi išvengiantis asmenybės sutrikimas nuo socialinės fobijos?
Iš pirmo žvilgsnio, vengiantis asmenybės sutrikimas ir socialinė fobija (socialinio nerimo sutrikimas) turi labai panašių bruožų: abu atvejai pasižymi stipria baime būti stebimu ar vertinamu, dėl to žmogus vengia socialinių santykių. Vis dėlto, šie sutrikimai nėra tapatūs.
Esminis skirtumas slypi motyvacijoje. Socialinio nerimo sutrikimo pagrindas – nuolatinė, intensyvi nerimo būsena dėl galimo vertinimo. Tuo tarpu išvengiamasis asmenybės sutrikimas dažniau siejamas su žema saviverte ir giliais nepilnavertiškumo jausmais: baimė būti atstumtam, jausti gėdą ar pažeminimą kyla ne vien tik dėl nerimo, bet ir dėl nuolatinio įsitikinimo, kad kiti gali nepriimti jų kaip žmonių.
Nors anksčiau išvengiamasis asmenybės sutrikimas buvo laikomas sunkesne socialinio nerimo forma, tyrimai rodo, kad dauguma išvengiamojo asmenybės sutrikimo atvejų neatitinka socialinio nerimo sutrikimo diagnostikos kriterijų. Visgi gali egzistuoti abu sutrikimai kartu, o tokiu atveju simptomai būna dar sudėtingesni ir stipresni.
Kaip dažnai pasitaiko išvengiantis asmenybės sutrikimas?
Manoma, kad pasaulyje šis sutrikimas aptinkamas apie 1,5–2,5 % suaugusiųjų. Dažniausiai pirmieji požymiai atsiskleidžia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiųjų amžiuje.
Ką dažniausiai paveikia šis sutrikimas?
Išvengiamojo asmenybės sutrikimo rizika didesnė tiems, kuriems anksčiau buvo diagnozuoti kiti emociniai sunkumai, tokie kaip kliniškai reikšminga depresija, užsitęsusi depresija, socialinio nerimo sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, panikos priepuoliai, valgymo sutrikimai (pvz., nervinė anoreksija ar epizodiniai persivalgymai).
- Kliniškai reikšminga depresija
- Užsitęsusi depresija
- Socialinio nerimo sutrikimas
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
- Panikos sutrikimas
- Nervinė anoreksija
- Epizodiniai persivalgymai
Išvengiamojo asmenybės sutrikimo simptomai
Stipri ir nuolatinė atstūmimo baimė yra pagrindinis šio sutrikimo požymis. Žmogus linkęs atsitraukti nuo bendravimo su kitais, dažnai renkasi vienatvę, kad išvengtų galimo nepalankaus vertinimo ar kritikos. Simptomų intensyvumas gali labai skirtis – nuo lengvesnių iki itin griežtų izoliacijos formų.
- Žema savivertė, nuolatinis jausmas, kad esi nepakankamas ar menkesnis už kitus
- Per didelis jautrumas kritikai ar nepritarimui
- Abejingumas (arba net nenoras) megzti santykius, jei nėra užtikrintumo, kad bus priimtas
- Stiprus nerimas ir tvyranti baimė bendraujant ar užmezgant naujus santykius, kas gali lemti vengimą veiklų ar darbų, kuriuose reikia bendradarbiauti su kitais
- Drovi laikysena, dažnas savęs varžymas socialinėse situacijose iš baimės suklysti ar apsijuokti
- Tendencija išpūsti ar blogai interpretuoti galimas problemas ar kitų atsiliepimus
- Retas noras išmėginti ką nors nauja ar pasiryžti pokyčiui
Kas lemia išvengiamojo asmenybės sutrikimą?
Kol kas iki galo neišaiškinta, kas tiksliai sukelia šį sutrikimą. Esama įrodymų, kad didelį vaidmenį čia gali atlikti tiek paveldimumas, tiek aplinkos veiksniai.
- Genetinis polinkis: manoma, jog paveldimumas sudaro apie du trečdalius rizikos susirgti šia liga
- Temperamentas: kūdikystėje pastebimas stiprus drovumas, jautrumas, linkimas vengti naujų patirčių ar stipriau reaguoti į galimas grėsmes gali būti susiję su didesne rizika vėliau susirgti šiuo sutrikimu
- Prisirišimo stilius: žmonėms, kurių prisirišimo būdas yra grįstas baime artumui, dažnesnis vengiantis asmenybės sutrikimas. Tokie asmenys trokšta artumo, tačiau bijo būti įskaudinti ar nepriimti
- Ankstyvos vaikystės patirtys: vaikystėje patirtas atstūmimas ar nuvertinimas, skirtumas nuo kitų gali palikti gilų pėdsaką ir lemti asmenybės formavimąsi
Kaip nustatomas išvengiamojo asmenybės sutrikimas?
Asmenybė bręsta ir kinta viso vaikystės ir paauglystės metu, todėl šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas tik po 18 metų. Tik tuomet galima įvertinti, ar elgesio bruožai yra ilgalaikiai, nekintantys ir neatspindi tik laikinos emocinės būsenos.
Diagnozė dažnai apsunkinama, nes patys žmonės dažnai nemano, kad jų elgesys ar mąstysena yra problema. Į specialistus jie dažniau kreipiasi dėl depresijos, nerimo ar socialinės izoliacijos pasekmių.
Psichikos sveikatos specialistas įvertina paciento gyvenimo istoriją, santykius, darbinius ryšius, realybės suvokimą. Dažnai informacijos siekiama ir iš artimųjų, kad išsiaiškintų įprastus elgesio modelius per ilgesnį laiką. Diagnozė remiasi aiškiais kriterijais – turi būti nuolat stebimi bent keturi iš šių elgesio bruožų:
- Vengia veiklų, kuriose reikia dirbti ar bendrauti su kitais, iš baimės būti sukritikuotam ar atmestam
- Be didelio užtikrintumo, kad bus priimtas, nesiryžta užmegzti santykių
- Būna rezervuotas ar pasyvus artimuose santykiuose, nes bijo būti išjuoktas ar pažemintas
- Nuolat jaudinasi dėl galimo atstūmimo ar kritikos socialinėse situacijose
- Jaučiasi ne kaip savo vietoje ar neadekvatus, ypač naujose socialinėse aplinkose
- Nuolat lyginasi su kitais ir jaučiasi mažiau socialiai gabus, nepatrauklus ar menkavertis
- Vengia rizikos, naujų užsiėmimų ar asmeninių permainų iš baimės apsijuokti ar susigėsti
Kaip gydomas išvengiamojo asmenybės sutrikimas?
Išvengiamojo asmenybės sutrikimo gydymas – ilgas ir sudėtingas procesas, nes asmenybės bruožai būna įsitvirtinę jau daugelį metų. Vis dėlto dauguma šio sutrikimo turinčių žmonių nori keistis ir ieško pagalbos, nes jaučia didelį poreikį kurti santykius su kitais. Tokia motyvacija dažniausiai padeda išlaikyti nuoseklų gydymą bei maksimaliai išnaudoti terapijos galimybes.
Geriausių rezultatų pasiekiama, jei šeima ar artimiausia aplinka aktyviai palaiko ir dalyvauja gydymo procese.
Psichoterapija sergant išvengiamuoju asmenybės sutrikimu
Pagrindinis gydymo metodas – įvairios psichoterapijos formos, padedančios žmogui geriau suprasti savo jausmus ir pagrindinius motyvacinius mechanizmus, o taip pat kurti teigiamus santykius su kitais. Dažniausiai taikomos šios terapijos rūšys:
- Psichodinaminė terapija – skirta atskleisti, kokių emocinių šaknų turi sunkumai ir neigiami tarpasmeniniai rėmai. Svarbiausia – suprasti save bei savo reakcijas, keisti elgesio modelius kasdienybėje
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – kryptinga, struktūruota terapija, kurios metu mokomasi suprasti, kaip mintys lemia veiksmus, keisti neigiamą mąstyseną bei išmokti naujų, sveikesnių bendravimo įgūdžių. Dažnai akcentuojami socialinių įgūdžių mokymai
Vaistai ir medicininė pagalba
Šiuo metu nėra specialiai šiam sutrikimui skirtų vaistų. Tačiau, jei žmogus taip pat patiria depresiją ar stiprų nerimą, gydytojas gali skirti vaistų šioms būklėms suvaldyti. Dažnai medikamentų vartojimas yra efektyviausias kartu su psichoterapija.
Ar galima užkirsti kelią išvengiamajam asmenybės sutrikimui?
Specifinės prevencijos nėra. Tačiau ankstyvas pagalbos ieškojimas vos pastebėjus būdingus simptomus gali sumažinti neigiamą sutrikimo poveikį žmogaus kasdienybei, šeimai bei socialiniams ryšiams.
Kokia prognozė sergant išvengiamuoju asmenybės sutrikimu?
Bendras gyvenimo kokybės ir būklės pagerėjimas labai priklauso nuo to, ar žmogus gauna tinkamą pagalbą ir ar laikosi gydymo plano. Negydomas sutrikimas gali išprovokuoti papildomas psichikos sveikatos problemas, tokias kaip depresija, valgymo sutrikimus, priklausomybes ar net padidinti pogimdyminės depresijos riziką. Taip pat dažnesni nepasitenkinimo gyvenimu, sunkumų darbinėje veikloje ar asmeniniuose santykiuose atvejai.
Neretai išvengiamojo asmenybės sutrikimo turintys žmonės susiduria su stipresne savižudybės rizika bei mintimis apie savižudybę. Ilgalaikėje perspektyvoje, svarbu ne tik pradėti, bet ir tęsti gydymą – tai leidžia palaipsniui kurti labiau pasitikėjimu grindžiamus ir sveikus santykius su kitais žmonėmis.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
