Veninė krūtinės ląstos angos sindromas (VTOS) – tai būklė, kai tarp raktikaulio ir pirmo šonkaulio suspaudžiama vena, dažniausiai po raktikauliu einanti subklavinė vena. Šioje srityje esanti susiaurėjusi vieta vadinama krūtinės angos tarpu, o VTOS pasireiškia, kai ši vena yra užspausta ir dėl to sutrinka kraujo tėkmė iš rankos į širdį. Tokia situacija dažnai sukelia rankos skausmą, patinimą ar pamėlynavimą. Kitaip ši būklė dar vadinama Paget-Schroetter sindromu.
Kas dažniausiai susiduria su VTOS
Nors VTOS galima sirgti bet kam, dažniau jis išsivysto moterims, ypač 20–50 metų amžiaus. Didelę įtaką turi ir gyvenimo būdas – pavyzdžiui, šis sutrikimas dažniau aptinkamas tiems, kurių darbas ar sportinė veikla reikalauja daug pasikartojančių judesių rankomis ir pečiais.
Galimos komplikacijos
Negydant VTOS, gali formuotis kraujo krešuliai subklavinėje venoje. Krešuliai blokuoja kraujo tėkmę į ranką, plaštaką ar net išplinta į plaučius, sukeldami plaučių emboliją. Tai pavojinga būklė, pasireiškianti krūtinės skausmu, kosuliu ir apsunkintu kvėpavimu.
Kaip dažnai pasitaiko VTOS
Šio sindromo dažnumas nėra tiksliai žinomas, nes visi krūtinės ląstos angos sindromo tipai yra gana reti. VTOS sudaro tik nedidelę visų šių sutrikimų dalį – susirgti gali maždaug 2 iš 50 asmenų, kenčiančių nuo krūtinės angos sindromo.
Priežastys
Pagrindinis VTOS veiksnys – natūrali vietos trūkumo problema tarp raktikaulio ir pirmo šonkaulio, kur eina subklavinė vena. Dauguma žmonių turi užtektinai erdvės, tačiau kai kuriems ši vieta siauresnė dėl anatominio išsidėstymo ar kitų priežasčių.
- Per didelis ir dažnas rankos bei peties naudojimas, ypač atliekant tam tikrus sportinius judesius ar pakartotinį darbą, gali sukelti venos užspaudimą.
- Antsvoris turi įtakos sąnarių apkrovai ir didina spaudimo tikimybę.
- Fizinės traumos, tokios kaip kritimai ar autoįvykiai.
- Neteisinga laikysena sėdint ar stovint.
- Nėštumas, taip pat gali prisidėti prie spaudimo atsiradimo.
VTOS simptomai
Dažniausiai VTOS simptomai apima vieną ranką ir plaštaką. Gali pasireikšti šie požymiai:
- Pulsuojantis arba varginantis skausmas.
- Mėlynai arba violetiškai pakitusi odos spalva.
- Patinimas ir sunkumo jausmas rankoje.
- Aiškiai matomos venos ant peties, rankos ar krūtinės šone.
Diagnozavimas
Jei juntami VTOS simptomai, gydytojas apžiūri pečius, kaklą ir rankas, paprašys pajudinti rankas į skirtingas puses, kad įvertintų sąnarių lankstumą ir stebi simptomus. Taip pat gali būti matuojamas kraujo spaudimas ir užduodami klausimai apie simptomų pobūdį bei trukmę.
Atliktini tyrimai
- Kompiuterinė tomografija (KT) – detalūs vaizdai iš daugybės rentgeno pjūvių.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – leidžia matyti audinių ir kraujagyslių būklę radijo bangų bei magnetų pagalba.
- Ultragarsas – tyrimas garso bangomis, padedantis įvertinti kraujo tėkmę venose.
- Venograma – į veną įvedus kontrastinę medžiagą, atliekama rentgeno nuotrauka.
- Paprasti rentgeno tyrimai – naudojami tiksliai įvertinti vidaus struktūras.
Gydymas ir valdymas
VTOS gydymas gali būti tiek medikamentinis, tiek chirurginis. Pradžioje dažniausiai skiriami vaistai, kurie skaido ar tirpdo susidariusius kraujo krešulius. Po atlikto kraujo krešulio skaidymo gali prireikti operacijos – tokios kaip papildomų audinių pašalinimas aplink subklavinę veną arba kraujo tėkmės nukreipimas kita linkme, kad išvengtų kraujo užsistovėjimo ir atkurtų normalią kraujotaką.
Prevencija
Nors visiškai išvengti VTOS neįmanoma, galima sumažinti traumavimo riziką taikant šias priemones:
- Palaikykite sveiką kūno svorį pagal savo amžių, lytį ir kūno sudėjimą.
- Venkite nešioti sunkių rankinių ar krepšių ant vieno peties.
- Stenkitės nesikartotinai kelti sunkių daiktų virš galvos.
- Reguliariai stiprinkite pečių juostą pratimais su pasipriešinimu ar svarmenimis.
- Kiekvieną dieną ištempkite kaklą, pečius ir krūtinę.
Prognozė
Negydomas veninis krūtinės ląstos angos sindromas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujo krešuliai. Vis dėlto ankstyvas gydymas ženkliai padidina sėkmingų rezultatų tikimybę. Tyrimai rodo, jog pradedant gydymą per pirmąsias dvi savaites nuo simptomų atsiradimo, pagerėja būklės kontrolė ir išvengiama pasikartojančių problemų. Pastebėjus bet kuriuos VTOS požymius, reikėtų nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Kasdienis gyvenimas su VTOS
Bendraudami su gydytoju, galite aptarti šiuos klausimus:
- Kokios dažniausios mano simptomų priežastys?
- Kokios diagnostikos procedūros man reikalingos?
- Kokius gydymo pasirinkimus aš turiu?
- Ar galima pagerinti būklę nenaudojant operacijos?
- Kokie gyvenimo būdo pokyčiai pagerins savijautą esant VTOS?
