Venų ligos – tai įvairūs kraujotakos sistemos sutrikimai, kurie pažeidžia venas, atsakingas už deguonies stokojančio kraujo grąžinimą į širdį. Skirtingai nei arterijos, kurios kraują iš širdies nukreipia į audinius, venos grąžina kraują atgal ir užtikrina visos kraujotakos vientisumą. Tam, kad kraujas judėtų tinkama kryptimi, venose yra vožtuvai, atsidarantys susitraukiant raumenims, ir užsidarantys, kai raumenys atsipalaiduoja. Jeigu šie vožtuvai nustoja tinkamai funkcionuoti, kraujas gali pradėti tekėti atgal arba net stovėti vietoje, sukeldamas įvairius nusiskundimus ir sveikatos problemas.
Venų ligų tipai
Venų ligų spektras platus, įskaitant tiek pavojingus gyvybei, tiek ilgainiui gyvenimo kokybę bloginančius sutrikimus. Dažniausios venų ligos:
- Kraujo krešuliai: Gali susiformuoti kojose, rankose, svarbių vidaus organų venose, smegenų, inkstų ar net plaučių kraujagyslėse (plaučių embolija).
- Giliųjų venų trombozė: Tai kraujo krešulio susidarymas giliosiose venose, dažniausiai kojose. Nors pats krešulys nebūtinai kelia pavojų gyvybei, tačiau jei jis atitrūksta ir keliauja į plaučius, gali sukelti pavojingą plaučių emboliją.
- Paviršinis tromboflebitas: Krešuliai formuojasi paviršinėse venose, esančiose arčiau odos. Dažniausiai jie nekeliauja į plaučius, bet gali sukelti stiprų skausmą.
- Lėtinė venų nepakankamumas: Kai kraujas užsistovi kojų venose, jos tinsta, atsiranda pigmentacijos pakitimai ar žaizdelės (veninės opos).
- Venų varikozė ir voratinklinės venos: Išplatėjusios, išsiplečiamos venos, dažniausiai susijusios su silpnomis kraujagyslių sienelėmis.
- Veninės opos: Neužgyjančios ar nuolat atsinaujinančios žaizdos, ypač apačioje blauzdų, vidinėje pusėje, šalia čiurnų.
- Arterioveninės fistulės: Nenormalus arterijų ir venų sujungimas be tarpinio kapiliaro. Tai nenormalus junginys, galintis sukelti papildomų sveikatos problemų.
Kaip dažnai pasitaiko venų ligos?
Daugiau nei 30 milijonų žmonių visame pasaulyje serga įvairiomis venų ligomis, ir vis daugiau jų diagnozuojama dėl didėjančio gyvenimo trukmės, antsvorio ir kitų rizikos veiksnių. Lėtinei venų tromboembolijai kasmet diagnozuojama apie milijoną naujų atvejų, o prognozuojama, kad per ateinančius dešimtmečius šis skaičius vis didės.
Venų varikozė neaplenkia ir trečdalio suaugusiųjų, o apie 1% patiria venines opas ant kojų.
Venų ligų simptomai
Venų sutrikimai dažniausiai pasireiškia apatinėse galūnėse, bet gali pažeisti ir rankas. Dauguma žmonių pastebi šiuos simptomus:
- Skausmas, mėšlungis arba nemalonus tempimas
- Paraudimas, šiluma pažeistoje vietoje
- Kojų sunkumas, nuovargis
- Niežėjimas ar deginimo pojūtis
- Tinimas
- Išryškėjusios ar iššokusios venos
Kas sukelia venų ligas?
Venų ligų kilmė gali būti labai įvairi:
- Įgimta kraujagyslių sandaros problema
- Traumos
- Kitos venų ligos ar lėtiniai sutrikimai
- Kraujagyslių sienelių silpnumas dėl senėjimo, nėštumo, cistų ar navikų
- Padidėjęs kraujo spaudimas
Venų ligų rizikos veiksniai
- Paveldimumas – venų ligos šeimoje
- Nėštumo metu
- Kūno masės indeksas virš 30
- Moteriška lytis
- Ilgai trunkantis sėdimas ar stovimas darbas
- Hormoniniai vaistai – kontraceptikai ar hormonų pakeičiamoji terapija
- Tabako vartojimas
Galimos komplikacijos
Nesutvarkius venų ligų, jos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų:
- Paviršinis tromboflebitas gali pereiti į giliųjų venų trombozę
- Giliųjų venų trombozė gali pasibaigti lėtiniu venų nepakankamumu arba plaučių embolija
- Plaučių embolija sukelia plaučių hipertenziją
- Venų varikozė gali paskatinti paviršinį tromboflebitą arba opų susidarymą
- Veninės opos neretai komplikuojasi infekcijomis, pavyzdžiui, gangrena
Diagnostika ir tyrimai
Gydytojas išsamiai įvertins jūsų bei šeimos ligų istoriją, atliks apžiūrą ir paskirs reikiamus tyrimus, kad tiksliai nustatytų venų ligos pobūdį.
Kokie tyrimai taikomi?
- Kulkšnies ir žasto spaudimo indeksas (ABI)
- Ultragarsinis tyrimas
- Kraujagyslių vidinis ultragarsas (IVUS)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Angiograma
Venų ligų gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo venų ligos tipo ir jos sunkumo. Galimi šie būdai:
- Vaistai
- Kompresinės kojinės arba tvarsčiai
- Gyvenimo būdo pakitimai – mažiau riebalų turinčios mitybos pasirinkimas, daugiau judėjimo, atsisakymas tabako
- Procedūros ar operacijos
Pagrindinis gydymo tikslas – palengvinti simptomus ir sumažinti rimtų komplikacijų riziką. Sprendimas dėl gydymo visada priimamas individualiai. Prieš pasirenkant bet kokį gydymo būdą, reikėtų aptarti visus už ir prieš su gydytoju bei laikytis jo nurodymų dėl pasiruošimo procedūrai ir atsigavimo.
Vaistai ir procedūros, taikomi gydant venų ligas
- Kraujo krešėjimą mažinantys vaistai (antikoaguliantai)
- Krešulį tirpdantys vaistai (trombolitikai)
- Endovaskulinė abliacija lazeriu, radiofrekvencija ar scleroterapija sergant varikoze
- Krešulio šalinimo operacija (trombektomija)
- Venos cava filtras
- Venų chirurginis gydymas
Venų ligų prevencija
Savo venų sveikatą ir visos širdies-kraujagyslių sistemos darbą galite pagerinti kasdieniais įpročiais:
- Laiku gydyti aukštą kraujospūdį, cholesterolio kiekį, cukrinį diabetą
- Bent 30–60 minučių judėti didžiąją dalį savaitės dienų
- Stengtis reguliariai judėti, ypač ilgai sėdint ar keliaujant – bent kartą per valandą atsistoti ir pajudėti
- Atsisakyti tabako gaminių
- Stengtis išlaikyti sveiką svorį
- Riboti druskos ir sočiųjų riebalų kiekį maiste
- Mokytis valdyti patiriamą stresą
Prognozė ir gyvenimas su venų ligomis
Negydomos kai kurios venų ligos gali virsti lėtiniu sutrikimu ir ilgainiui pabloginti kasdienio gyvenimo kokybę. Laiku pradėjus gydymą, galima sušvelninti simptomus ir sumažinti progresavimo riziką. Paviršinis tromboflebitas dažniausiai išnyksta per kelias savaites, tačiau kai kurie žmonės gali kentėti nuo nuolatinių lėtinių venų sutrikimų – tokiu atveju reikalinga nuolatinė specialisto priežiūra ir reguliarios apžiūros bei tyrimai.
Venų varikozė ar vadinamosios „voriukai“ dažnai linkę atsinaujinti net po gydymo, taip pat gali sugrįžti ir veninės opos.
Kasdienė priežiūra ir rekomendacijos
Nepriklausomai nuo to, ar daugiau laiko praleidžiate sėdėdami, ar stovėdami, pasirūpinkite, kad reguliariai vaikščiotumėte – tai pagerina kraujotaką. Svarbu vengti tabako gaminių – tai dar viena investicija į sveikesnes kraujagysles. Esant poreikiui, pasitarkite su gydytoju, kuris patars, kokias programas ar priemones rinktis norint mesti rūkyti.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Laikykitės visų suplanuotų vizitų pas sveikatos priežiūros specialistą. Nedelskite kreiptis pagalbos, jei pastebite naujų simptomų, jie stiprėja arba atsiranda neįprastų pojūčių. Gydymo eigoje, stebint pokyčius, gali prireikti kartoti ultragarso ar kitus tyrimus, jog būtų galima įvertinti ligos eigą.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kiek pažengusi mano venų liga?
- Ką galiu daryti savarankiškai, kad pagerinčiau venų būklę?
- Ar reikalingas gydymas vaistais ar procedūra?
- Ar yra galimybių gydytis ambulatoriškai?
