Vertikalus perdavimas – tai būdas, kaip įvairūs infekciniai sukėlėjai perduodami iš nėščios moters kūdikiui nėštumo metu, gimdymo metu ar po gimimo žindant. Tokiu būdu kūdikį gali pasiekti virusai, bakterijos bei parazitai ir sukelti įvairias sveikatos problemas.
Kas yra vertikalus perdavimas?
Šis terminas apibūdina situaciją, kai infekcija iš motinos patenka vaisiui ar naujagimiui. Tai svarbus reiškinys, galintis turėti rimtų pasekmių mažyliui net ir tada, kai nėščiosios simptomai atrodo nežymūs. Vertikalus infekcijų perdavimas gali lemti persileidimą, vaisiaus žūtį arba įgimtas ligas, kurios išlieka visą gyvenimą.
Kaip infekcijos perduodamos?
- Nėštumo metu (per placentą): infekcinis sukėlėjas per kraują patenka per placentą ir užkrečia vaisių.
- Gimdymo metu: kūdikis užsikrečia eidamas per gimdymo takus.
- Žindant: infekcija gali persiduoti su motinos pienu arba per pažeistas (pvz., kraujuojančias) spenelių vietas.
Vertikalaus ir horizontalaus perdavimo skirtumai
Skirtumas – infekcijos perdavimo kelyje. Vertikalus perdavimas reiškia tiesioginį perėjimą nuo motinos vaikui nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Tuo tarpu horizontalus perdavimas apima užsikrėtimą tarp asmenų bendravimo, oro lašeliniu būdu, lytinių santykių metu ar dalijantis asmeniniais daiktais. Įdomu tai, kad kai kurios ligos gali plisti abiem būdais.
Vertikalaus perdavimo ligų simptomai
Kūdikiams, kuriems liga perduota iš motinos, gali pasireikšti įvairūs simptomai. Kai kurie jų pastebimi iškart po gimimo, kiti išryškėja tik vaikystėje:
- Regėjimo sutrikimai ar aklumas
- Klausos praradimas
- Širdies pažeidimai
- Bėrimai ar pūslės ant odos
- Traukuliai
- Odos ir akių gelsvumas (gelta)
- Akies junginės uždegimas (konjunktyvitas)
- Netaisyklingi, išretėję dantys
- Veido vystymosi skirtumai
- Padidėjusi kepenų ar blužnies apimtis
- Mažesnis nei įprasta galvos dydis
- Vėluojanti ar sutrikusi judesių raida
Kai kurios pasekmės ima ryškėti tik vaikystės eigoje.
Kokie sukėlėjai lengviausiai perduodami vertikaliai?
Vertikalus perdavimas būdingas daugeliui virusų, bakterijų, parazitų. Šiam tikslui kartais naudojamas terminas „TORCH“, apimantis dažniausiai tokiu būdu plintančias ligas:
- Toksoplazmozė, sifilis (Treponema pallidum)
- Kitos infekcijos (įvairios)
- Raudonukė
- Citomegalo virusas
- Paprastoji pūslelinė
Prie „kitų“ dažnai priskiriamos:
- Čiaga (Chagas) liga
- Chlamidiozė
- COVID-19
- Gonorėja
- Hepatito virusai
- ŽIV
- Listeriozė
- Parvovirusas B19
- Vėjaraupiai (varicella-zoster)
- Zika virusas
Kaip moterys užsikrečia šiomis infekcijomis?
- Lytinių santykių metu (oralinių, analinių ar vaginalinių)
- Įkvėpus lašelių nuo kosinčio ar čiaudinčio žmogaus
- Kontaktuojant su kačių išmatomis
- Vartojant užkrėstą maistą ar vandenį
- Kandant infekuoto vabzdžio, pvz., „bučinių vabalui“
- Po kraujo perpylimo (šiandien ypatingai retai, nes kraujas kruopščiai tikrinamas)
Galimos komplikacijos
Infekcijos, perduotos vertikaliu būdu, padidina persileidimo ar negyvo vaisiaus riziką. Kartais vaisiaus organizme ima kauptis skysčiai (susiformuoja vadinamoji vaisiaus vandenligė – hydrops fetalis), o tai kelia ypatingą grėsmę naujagimio sveikatai.
Kaip nustatomos vertikaliai perduodamos ligos?
Nėštumo pradžioje dažnai atliekami kraujo tyrimai infekcijoms nustatyti. Jei moteriai diagnozuojama infekcija, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, tikslinantys ar liga palietė ir vaisių:
- Amniocentezė – adatos pagalba paimama vaisiaus vandenų mėginys
- Chorioninio gaurelio mėginio paėmimas (CVS) – analizuojama placentos audinio dalis
- Vaisiaus kraujo tyrimas – plona adata iš motinos pilvo paimamas vaisiaus kraujas
Atsiradus įtarimų dėl TORCH grupės infekcijos, naujagimiai iš karto tiriami kraujo, šlapimo ar seilių mėginiais. Tai padeda nustatyti ar vaikas užsikrėtęs ir parinkti tinkamą gydymą.
Gydymo galimybės
Vertikaliai perduodamos infekcijos gydomos atsižvelgiant į ligos tipą ir laiką, kada ji nustatyta. Kai kuriais atvejais moteriai ar kūdikiui gali būti skiriama antivirusinė, antibakterinė ar antiparazitinė terapija tiek prieš, tiek po gimimo. Nors vaistai sumažina komplikacijų riziką, jau atsiradusių pažeidimų išgydyti nepavyksta. Vaikams, patyrusiems klausos, kalbos ar socialinės raidos sutrikimų, labai svarbi logopedo ir ergoterapeuto pagalba.
Prevencija
- Dažnai plaukite rankas su muilu, ypač dirbant sode ar valant – taip pat naudokite pirštines.
- Venkite žmonių susibūrimų ar dėvėkite kaukę per peršalimo, gripo sezonus ar infekcijų protrūkius.
- Kreipkitės į gydytoją dėl skiepų – kai kurioms ligoms galima užkirsti kelią vakcina.
- Saugokite save lytinių santykių metu – naudokite prezervatyvus arba paprašykite partnerių išsitirti dėl lytiškai plintančių infekcijų.
- Nėštumo metu nevalykite kačių dėžutės, arba naudokite vienkartines pirštines ir būtinai nusiplaukite rankas.
- Ruošiant maistą, tinkamai termiškai apdorokite mėsą, kruopščiai plaukite ir nuskuskite vaisius, daržoves.
- Vartokite tik pasterizuotus pieno produktus ir geriamą vandenį, venkite žalių ar nepakankamai virtų jūros gėrybių.
- Nuo vabzdžių saugokite odą repelentais, dėvėkite ilgas rankoves ir kelnes.
- Keliaujant, ypač būnant nėščiai, verta pasitarti su gydytoju dėl specifinių rekomendacijų.
- Jei gyvenate ar lankėtės šalyse, kur plinta Chagas liga, reikėtų aktyviai pasitikrinti dėl šios infekcijos ir prieš pastojant, ir nėštumo metu.
Prognozė ir ko tikėtis
Vaiko užsikrėtimas gali nulemti įvairių pasekmių, priklausomai nuo infekcijos tipo ir laiko, kada buvo užsikrėsta. Kuo ankstesnė nėštumo stadija ir kuo anksčiau liga perduodama vaisiui, tuo didesnė neišvengiamų pažeidimų ar nėštumo nutraukimo tikimybė. Kai kurios ligos išryškėja tik vaikui augant, todėl itin svarbus ankstyvas tyrimas bei stebėsena viso nėštumo metu.
Kada svarbu kreiptis į specialistus?
Nėštumo pradžioje verta pasitarti dėl infekcijų patikros. Jei manote, kad galėjote užsikrėsti, ar jaučiate ligai būdingus simptomus, nedelskite kreiptis į savo gydytoją. Laiku nustačius infekciją, galima sumažinti riziką kūdikiui ir užtikrinti didesnį saugumą.
