Vestibulodinija – tai lėtinio pobūdžio, dažniausiai paaiškinamos priežasties neturintis skausmas makšties prieangio (vestibiulio) srityje. Be makšties angos, diskomfortas gali išplisti ir kitoms išorinėms lytinių organų sritims ar visai vulvai. Nors dažnai šis sutrikimas vadinamas vulvodinijos forma, galite išgirsti ir pavadinimą „vulvos vestibulitas“.
Vulvos vaidmuo moters organizme
Išoriniai lyties organai – vulva – yra labai svarbi moters reprodukcinės sistemos dalis. Ji apsaugo vidinius organus (makštį, gimdą, kiaušides), rūpinasi šlapimo pūslės ištuštinimo funkcija, nes saugo šlaplės angą. Vulvoje yra ir nervų galūnėlių, susijusių su lytiniu pasitenkinimu ir orgazmu.
- Klitoris
- Vidinės lytinės lūpos (labia minora)
- Išorinės lytinės lūpos (labia majora)
- Makšties vestibiulis (makšties angos zona)
Kuo skiriasi vulvodinija nuo vestibulodinijos?
Vestibulodinija laikoma viena iš vulvodinijos atmainų. Abi būklės pasižymi ilgalaikiu, paaiškinimo neturinčiu vulvos skausmu. Vulvodinija gali būti dviejų pagrindinių tipų:
- Bendrinė vulvodinija: nuolatinis ar dažnas skausmas paveikia keletą vulvos zonų.
- Lokalizuota vulvodinija: diskomfortas jaučiamas konkrečioje srityje – pavyzdžiui, makšties prieangyje (vestibulodinija) arba klitoryje (klitorodinija). Dažniausiai pasireiškia vestibulodinija, sukeliama spaudimo ar prisilietimo.
Kas yra provokuota vestibulodinija?
Provokuota vestibulodinija – tai skausmas, kylantis dėl kontakto ar spaudimo makšties prieangyje. Tokie pojūčiai tęsiasi ne trumpiau nei tris mėnesius ir dažniausiai juos provokuoja:
- Ginekologinės apžiūros metu
- Ilgai sėdint
- Lytinio akto metu
- Dėvint labai aptemptus drabužius
- Naudojant tamponus, pirštus, prezervatyvus ar sekso žaislus
Provokuotos vestibulodinijos tipai
- Pirminė (įgimta): skausmingi pojūčiai makšties regione pasireiškia nuo pirmosios vaginalinės penetracijos patirties – lytinio akto ar tamponų naudojimo. Toks jautrumas iš karto jaučiamas ir būna įgimtas.
- Antrinė (įgyta): skausmas atsiranda po tam tikro be diskomforto praėjusio laikotarpio – dienų, mėnesių ar net metų po pradinės neskausmingos patirties. Tokia forma išsivysto vėliau gyvenime.
Kaip dažnai pasitaiko vestibulodinija?
Apie ketvirtadalis moterų gyvenime trumpesniu ar ilgesniu laikotarpiu patiria paaiškinamo priežasties neturintį vulvos skausmą. Dažniausiai tokius simptomus sukelia išoriniai dirgikliai ar prisilietimai. Tikėtina, kad realus sergamumas didesnis, nes ne visos moterys apie šiuos nemalonius pojūčius praneša gydytojui.
Vestibulodinijos priežastys
Kodėl kai kurioms moterims išsivysto vestibulodinija, tiksliai nenustatyta. Manoma, kad tam tikriems žmonėms vulvos regione gali būti daugiau pudendinių nervų, kurie atsakingi už skausmo ir malonumo signalus. Kai kurių formų atveju pudendiniai nervai tampa itin jautrūs lengviems prisilietimams ar skausmui – tai vadinama neuroproliferacija. Šis nervų sustiprintas jautrumas gali būti įgimtas arba išsivystyti dėl traumų, uždegimų ar dirginimo.
Kas gali stiprinti riziką susirgti vestibulodinija?
Toks lėtinis skausmas dažniau pasireiškia 20–40 metų aktyviai gyvenančioms baltaodėms ir Azijos šalių moterims. Dažnesnis atvejais ir menopauzės laikotarpiu, kai pasireiškia makšties gleivinės sausumas, atrofija. Riziką didina:
- Polinkis į alergines reakcijas, jautrumas kai kuriems plovikliams, kvapams, paketėliams
- Dažnos mielių (grybelio) infekcijos
- Fibromialgija
- Paveldimas jautrumas skausmui, infekcijoms ar uždegimui
- Skausmingo šlapimo pūslės sindromas (intersticinis cistitas)
- Sąnarių, raumenų skausmai
- Nuotaikos sutrikimai (depresija, bipolinis sutrikimas)
- Dubens raumenų disfunkcija ar spazmai
- Sunkios gimdymo, seksualinio smurto traumos
Vestibulodinijos simptomai
Dažniausiai skausmas vestibulodinijos atveju yra neuropatinės kilmės. Jis gali būti pastovus arba pablogėti priklausomai nuo situacijos. Pagrindiniai simptomai:
- Deginimo, perštėjimo, duriančio ar aštraus skausmo pojūtis makšties prieangyje
- Skausmas lytinio akto, sėdėjimo ar fizinių veiklų metu (bėgimo, važiuojant dviračiu, jojant)
- Nemalonūs pojūčiai šlapinantis
- Skausmingas lytinis aktas
- Raudonas, jautrus, sausas arba sudirgęs vestibuliarinės srities plotas
Kitos būklės, dažnai lydinčios vestibulodiniją
- Klitorodinija – tai stiprus klitorio skausmas, priskiriamas lokalizuotai vulvodinijai
- Vaginizmas – tai raumenų spazmas, neleidžiantis atlikti jokios penetracijos. Ši būklė išprovokuoja stiprų nenorą ir nevalingą įsitempimą bandant įsiskverbti į makštį
Vestibulodinijos diagnostika
Nėra specifinio tyrimo vestibulodinijai nustatyti. Gydytojas įvertina jūsų pojūčius, skausmo pobūdį, atlieka dubens organų apžiūrą. Kartais švelniai spaudžia makšties angos vietas vatos pagaliuku ir prašo įvertinti skausmą. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant atmesti kitas ligas:
- Kraujo tyrimai
- Šlapimo pasėlis, šlapimo tyrimai (infekcijų, cistito ar lytiniu keliu plintančių ligų nustatymui)
- PAP tepinėlis, kolposkopija (įtariant gimdos kaklelio pakitimus ar vėžį)
- Odos biopsija (ieškant odos ligų)
Gydymo specialistai
- Ginekologas
- Dermatologas
- Neurologas
- Skausmo gydytojas
- Dubens dugno kineziterapeutas
- Psichologas, porų ar seksologas
- Urologas, uroginekologas
Gydymo būdai
Vestibulodinijos gydymas orientuojamas į skausmo sušvelninimą ir simptomų mažinimą. Prieinamų priemonių yra įvairių:
- Nuskausminamieji kremai (vietiniai anestetikai)
- Kognityvinė elgesio terapija, individuali ar porų terapija, seksologo konsultacijos
- Gyvenimo būdo pokyčiai: laisvi drabužiai, natūralaus pluošto apatinis trikotažas, kvapų neturintys higienos produktai
- Kegelio pratimai, biofeedback kineziterapija
- Lubrikantai ar makšties plėtikliai
- Antidepresantai
- Vaistai nuo traukulių ar nervų skausmo, pvz., gabapentinas
- Botulino toksino (Botox) injekcijos
- Kortikosteroidų kremai arba injekcijos
- Vietinio poveikio hormoniniai tepalai
- Nervų blokados
- Nuskausminamieji vaistai
Kai kurioms pacientėms, kurioms neveikia kita pagalba, gali būti taikoma chirurgija – pašalinama jautri įsitempusi sritis (vestibulectomija). Daugeliui po operacijos simptomai žymiai sumažėja ar išnyksta.
Prevencijos patarimai
Nors visų vestibulodinijos atvejų išvengti neįmanoma, laikantis tam tikrų asmens higienos principų galima sumažinti vulvos jautrumą ir dirginimą:
- Venkite kvapnių produktų (dezodorantų, talko pudros, paketėlių, muilo) genitalijų srityje
- Nenaudokite makšties vidun dedamų kontraceptikų (pvz., diafragmos), spermicidų ar putų
- Po šlapinimosi nuplaukite lytinius organus vandeniu arba naudokite bidė – venkite trynimo tualetiniu popieriumi
- Rinkitės natūralias, bekvapes higienines priemones – tamponus, įklotus, tualetinį popierių
- Sėdėkite ant žiedo formos pagalvėlės, jei sėdint skauda
- Šiltos vonios (tik vanduo, be priedų), neištęskite vonios laiko
- Švari, natūralaus pluošto apatinė apranga, nespaudžiantys drabužiai, vengti pėdkelnių, aptemtų kelnių
Galimos ilgalaikės pasekmės ir prognozė
Lėtinis vulvos ar makšties angos skausmas labai apsunkina kasdienybę – riboja ir fizinį aktyvumą, ir galimybę ilgai sėdėti. Gali sutrikti seksualinis gyvenimas, atsirasti nepasitenkinimas, sumažėti artumas su partneriu, suprastėti emocinė savijauta ir pasitikėjimas savimi. Dažnai pravartu bendrai ar individualiai pasitarti su psichologu ar porų terapeutu.
Laikui bėgant, simptomai dažnai sumažėja (pasiekia remisiją), tačiau kartais gali atsinaujinti. Svarbu reguliariai laikytis gydytojo rekomendacijų – taip sumažinsite diskomfortą ir pagerinsite gyvenimo kokybę.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
- Pasirodo neįprastos išskyros iš makšties, ypač jei jos nemalonaus kvapo
- Kankina niežulys, deginimas, skausmingas šlapinimasis
- Skausmingas lytinis aktas
- Įtariama grybelinė, šlapimo takų ar kita lytinių organų infekcija
Kokius klausimus užduoti gydytojui?
- Kokia galėjo būti mano simptomų priežastis?
- Kokiam vestibulodinijos tipui priskiriamas mano atvejis?
- Kokie galimi gydymo variantai?
- Ar verta rinktis vaistus ar chirurginį gydymą?
- Į kokius sveikatos sutrikimus ar komplikacijų požymius turėčiau atkreipti dėmesį?
Ar lytiniu keliu plintančios ligos gali sukelti vestibulodiniją?
Moksliniais duomenimis, vestibulodinija nėra susijusi su lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis. Vis dėlto tam tikros infekcijos, pavyzdžiui, chlamidiozė ar gonorėja, gali pasireikšti tokiu pat deginimu, perštėjimu, todėl svarbu pasitarti su gydytoju ir, jei reikia, atlikti tyrimus.
