Solitarinio tiesiosios žarnos opos sindromas (SRUS) – tai ilgalaikė, nepiktybinė būklė, kai žarnyno gleivinėje susiformuoja žaizdelės, dažniausiai tiesiojoje žarnoje. Tiesioji žarna jungia storąją žarną su išeinamąja anga, per kurią iš organizmo pašalinamos išmatos.
Kas yra solitarinio tiesiosios žarnos opos sindromas?
Nors pavadinime minimas žodis „solitarinė“, kuris reiškia „vieniša“, išties opos gali būti ne tik viena, bet ir kelios, o kartais – tai net nebūtinai opos. Žaizdos gali būti uždegiminės, o jų vieta kai kada persikelia net aukščiau į žarnyną, virš tiesiosios žarnos. Nepaisant daug metų trunkančių tyrimų, vis dar nėra iki galo aišku, kodėl ši liga išsivysto ir kokie gydymo metodai veiksmingiausi.
Ligos dažnumas
Solitarinio tiesiosios žarnos opos sindromas priskiriamas retoms ligoms – ja serga maždaug 1 žmogus iš 100 000. Dažniausiai ji nustatoma 30–40 metų amžiaus suaugusiesiems, tačiau gali atsirasti ir vaikams, ir senyvo amžiaus asmenims.
Ar tiesiosios žarnos opos yra pavojingos?
Nors pačios opos dažniausiai nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei, jos sukelia nemalonių simptomų. Svarbu išsiaiškinti, kas lėmė jų susidarymą, nes kai kurios pagrindinės priežastys gali būti rimtesnės. Jei pastebite ligos požymius, būtina kreiptis į gydytoją dėl ištyrimo.
Ligos simptomai
Dažniausiai SRUS simptomai vystosi pamažu. Jie susiję su nemaloniais pojūčiais naudojantis tualetu, tačiau gali būti ir kitokių išraiškų. Būdingi požymiai yra:
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos (dažniausiai ryškiai raudonas kraujas).
- Kraujo ar gleivių priemaišos išmatose.
- Dažnas tuštinimosi poreikis, bet sunkumas visiškai išvalyti žarnyną.
- Tempimas, per didelis stanginimasis tuštinantis arba retesni nei įprasta tuštinimosi epizodai.
- Skausmas ar diskomfortas, ypač tuštinimosi metu.
- Jaudulys, pilnumo jausmas dubens srityje.
Įdomu tai, kad apie ketvirtadalis ligonių nejaučia jokių simptomų.
Ligos priežastys
Tikslios priežastys nėra nustatytos, tačiau laikoma, kad židinio susidarymą lemia veiksniai, žalojantys tiesiosios žarnos gleivinę. Štai kokie sutrikimai dažniausiai pasitaiko kartu su SRUS:
- Tiesiosios žarnos iškritimas – būklė, kai žarna pasislenka ir išlenda per išeinamąją angą.
- Intususcepcija – kai viena žarnos dalis įsistumia į kitą, taip pažeisdama gleivinę.
- Užsitęsęs ar užkietėjęs viduriavimas – dažnas susistanginimas, bandymai šalinti išmatas pirštais – visa tai gali pažeisti žarnos gleivinę.
- Nekontroliuojamas tuštinimasis – sunkumai valdant išmatų pašalinimą.
Manoma, kad vystantis SRUS tiesiosios žarnos raumenys ir dubens dugnas tinkamai nekoordinuoja savo veiksmų, todėl tuštinimosi metu žaizdelės linkusios atsirasti būtent tokiose srityse. Dėl tokios koordinacijos stokos žarnos gleivinė gali būti nuolat traumuojama, ypač jei organizme pasitaiko prolapso ar intususcepcijos epizodai.
Kaip nustatoma diagnozė?
Diagnozuojant šią būklę, svarbu atsižvelgti į simptomus bei tyrimų rezultatus. Gydytojas pasikalba apie tuštinimosi įpročius, galimą stanginimąsi, apklausia dėl sveikatos būklės. Dažniausiai taikomi tokie tyrimai:
- Endoskopija: į tiesiąją žarną ar storąją žarną įvedamas lankstus prietaisas su kamera, leidžiantis apžiūrėti žaizdeles ar pakitusias gleivinės vietas. Priklausomai nuo metodo, gali būti atliekama anoskopija (išangės apžiūra), sigmoidoskopija (tiesiosios ir dalies storosios žarnos apžiūra), kolonoskopija (viso storosios žarnos apžiūra).
- Transrektalinis ultragarsas: mažas zondas įvedamas į tiesiąją žarną, leidžia pamatyti židinius ultragarso ekrane.
- Defekografija: realiu laiku stebima, kaip veikia dubens dugno raumenys tuštinimosi metu, dažniausiai per rentgeną arba magnetinio rezonanso tyrimą.
- Anorektinė manometrija: specialus vamzdelis su jautriais davikliais parodo, kaip veikia raumenys spaudimo metu.
- Biopsija: endoskopijos metu galima paimti žaizdos kraštą ištirti laboratorijoje ar tai gerybinė (kaip SRUS atveju), ar piktybinė ląstelė.
Be šių tyrimų, gydytojas gali paskirti papildomus testus panašioms ligoms (pvz., uždegiminėms žarnyno ligoms, storosios žarnos vėžiui) atskirti.
Gydymas ir pagalbos būdai
Pagrindinis SRUS gydymo tikslas – sumažinti simptomus bei pašalinti žarnyno gleivinės pažeidimo priežastį. Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir jų ištakų. Dažnai rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, ypač kai simptomai nėra išreikšti stipriai.
- Pakankamas skysčių vartojimas. Vartodami daug vandens išvengsite dehidratacijos ir padėsite išmatoms likti minkštoms. Taip pat patariama riboti kofeinuotų ir alkoholinių gėrimų vartojimą, jei taip nurodo gydytojas.
- Maistas, gausus skaidulų. Skaidulos palengvina žarnyno judesius ir padeda kovoti su vidurių užkietėjimu.
- Venkite stipriai stangintis tualete. Kantrybė ir natūralus organizmo ritmas apsaugos nuo papildomų gleivinės pažeidimų.
- Vartokite laisvinamuosius (pagal gydytojo nurodymą). Tam tikrais atvejais gali būti paskiriami išmatų minkštikliai ar didinantys išmatas laisvinamieji, kad žarnos ištuštėtų lengviau.
- Vaistai: gali būti skiriami vietinio poveikio kortikosteroidų kremai arba žvakutės uždegimui sumažinti ir skausmui malšinti. Kai kuriais atvejais tinka medikamentai, skirti opoms gydyti (pvz., sulfasalazinas, sukralfatas).
Kai šios priemonės neveiksmingos, gali būti siūloma biofeedback terapija – tai elgesio lavinimo metodas, padedantis suvokti ir koreguoti raumenų įtampą tuštinimosi metu, išmokstant nesi-stanginti.
Kada reikia chirurginės intervencijos?
Jei SRUS išsivysto dėl tiesiosios žarnos prolapso ar intususcepcijos, gali būti rekomenduojama chirurginė operacija – rektopėksija, kurios metu žarna pritvirtinama tinkamoje vietoje. Tokios operacijos dažnai atliekamos minimaliai invaziniu gydymo būdu.
Ligos prevencija
Nors visiškai apsisaugoti nuo šios ligos neišeina, tam tikri įpročiai gali padėti sumažinti riziką. Svarbu palaikyti reguliarų žarnyno ritmą, gerti daug skysčių, rinktis skaidulų gausią mitybą bei prireikus vartoti išmatų minkštiklius. Visa tai padeda išvengti žarnos audinių sužalojimo stanginantis.
Prognozė
Solitarinės tiesiosios žarnos opos pačios savaime nėra pavojingos ir negresia sunkesniais ilgalaikiais sveikatos sutrikimais. Visgi, netinkamai gydomos jos gali tęstis, sukelti skausmą, kraujavimą ar diskomfortą. Gydytojas, nustatęs žarnyno pažeidimo priežastį, parenka geriausius gydymo būdus ir rekomenduoja, kaip keisti kasdienius įpročius, kad ligą būtų lengviau kontroliuoti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, jei pastebite kraujavimą iš išeinamosios angos, kraujo pėdsakų išmatose arba jaučiate nuolatinį skausmą tuštinantis. Gydytojas padės nustatyti, ar šie simptomai susiję su tiesiosios žarnos opa.
Klausimai gydytojui
- Kokios gali būti mano tiesiosios žarnos opos priežastys?
- Kokių gydymo būdų man siūlytumėte, kad simptomai palengvėtų ar opa užgytų?
- Ar reikės papildomai gydyti pagrindinę ligą, sukeliančią opą?
- Kiek laiko gali trukti gydymas iki visiško pasveikimo?
- Kaip tinkamai prižiūrėti odą, kad žaizdos greičiau gytų?