Vietinės nejautros sisteminė toksikacija yra reta, tačiau pavojinga būklė, kuri išsivysto gavus vietinių anestetikų. Tokia komplikacija dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą arba širdies ir kraujagyslių veiklą – pasireiškia traukuliai, širdies ritmo sutrikimai ir kiti rimti simptomai.
Kaip veikia vietiniai anestetikai
Vietiniai anestetikai laikinai blokuoja periferinius nervus ir neleidžia skausmo ar jutimo signalams pasiekti smegenis. Šios medžiagos dažnai naudojamos įvairių medicininių procedūrų metu, kai reikia nuskausminti tam tikrą kūno vietą. Anestetikai gali būti skiriami injekcijos, gelio ar purškalo formomis. Nors dažniausiai juos organizmas toleruoja gerai, retais atvejais per kelias minutes pavartojus gali prasidėti toksikacija.
Vietinės nejautros sisteminės toksikacijos simptomai
Pirmieji sisteminės toksikacijos požymiai paprastai susiję su centrine nervų sistema, t. y. smegenimis ir nugaros smegenimis. Dažniausiai pastebimi simptomai:
- Priepuoliai/traukuliai (dažniausias simptomas)
- Susijaudinimas ar sumišimas
- Pakitę garsai, ūžesys ausyse
- Aplink burną atsiradęs nutirpimas
- Metalo skonis burnoje
- Išplaukusi ar neaiški kalba
- Haliucinacijos
- Neįprasti akių judesiai
Ši toksikacija gali pažeisti ir širdies bei kraujagyslių sistemą. Tokiu atveju gali atsirasti:
- Kraujospūdžio sumažėjimas
- Širdies ritmo pokyčiai: lėtas arba greitas plakimas, kiti ritmo sutrikimai
- Dusulys
- Širdies sustojimas – įskaitant širdies elektrinės sistemos sutrikimą ar skilvelių virpėjimą
Negydant toksikacija gali progresuoti iki kvėpavimo sustojimo ar komos. Simptomai paprastai išryškėja per 5 minutes po anestetiko skyrimo ir gali būti tiek lengvi, tiek sunkūs. Gydytojas visada akylai stebės pacientą po vietinio anestetiko suleidimo – ypač jei žinomi rizikos veiksniai.
Kas sukelia sisteminę toksikaciją?
Dažniausia šios būklės priežastis – netyčinis anestetiko suleidimas tiesiai į kraujagyslę. Maždaug penktadalį atvejų sudaro nervų blokados, skirtos galūnių (pvz., rankos ar kojos) nuskausminimui. Tačiau toksikacija gali pasireikšti ir kitais atvejais:
- Naudojant vietinius anestetikus gelio pavidalu ant odos
- Sukant vaistą ant burnos, stemplės ar trachėjos gleivinės
Vadinasi, rizika išlieka naudojant bet kokią anestetiko formą ar būdą. Tam tikros aplinkybės šią riziką padidina.
Rizikos veiksniai
Yra keletas sveikatos būklių, didinančių sisteminės toksikacijos tikimybę:
- Padidėjusi organizmo rūgštingumo būsena (metabolinė acidozė)
- Žemas deguonies kiekis kraujyje (hipoksija)
- Išankstinės širdies ligos, ypač širdies išemija, ritmo sutrikimai, laidumo sutrikimai, sumažėjęs išstūmimo tūris
- Amžius virš 65 metų arba kūdikiai iki 4 mėnesių
- Kepenų ar inkstų ligos (didina uždelstos toksikacijos riziką)
- Nėštumas
- Mitochondrijų ligos
Kurie anestetikai dažniau sukelia toksikaciją? Yra vaistų, pasižyminčių didesniu tokiu pavojumi – pavyzdžiui, bupivakainas. Kuo didesnė anestetiko dozė, tuo didesnė ir toksikacijos rizika.
Kai kurie skyrimo būdai taip pat gali didinti pavojų. Tyrimai parodė, jog:
- Poodinė infiltracija sudaro apie 20 % atvejų
- Centrinės nervų ašies blokados (epidūriniai ar kaudaliniai blokai) – 15 %
- Nuolatinė anestetiko infuzija – 13 %
Be to, jei anestetikas leidžiamas į kūno vietą, kur gausu kraujagyslių (pvz., atliekant penio nervo blokadą), sisteminės toksikacijos rizika padidėja.
Kaip nustatoma ši būklė?
Gydytojai sisteminę vietinio anestetiko toksikaciją dažniausiai diagnozuoja įvertinę simptomus. Kadangi svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, papildomi tyrimai nėra būtini, nors retais atvejais gali būti daromas EKG tyrimas.
Gydymas ir valdymas
Vietinės nejautros sisteminė toksikacija laikoma skubia medicinine pagalba, todėl gydymas pradedamas nedelsiant. Dažniausios priemonės:
- Oro takų valdymas: kvėpavimo palaikymas, deguonies tiekimas
- Traukulių slopinimas ar prevencija – skiriami tam tikri vaistai (pvz., benzodiazepinai)
- Lipidų emulsijos infuzija į veną – padeda surišti anestetiką ir mažinti jo kiekį smegenyse bei širdyje
- Gaivinimas (CPR), jei sutrinka širdies veikla – taikomos visos būtinos priemonės stabilizuoti pacientą
Baigus gydymą pacientas stebimas mažiausiai šešias valandas, siekiant užtikrinti, kad komplikacijos nepasikartotų ir kad sveikimo eiga būtų sklandi.
Ar galima išvengti sisteminės toksikacijos?
Nors visiškai išvengti šios komplikacijos nepavyksta, medikai taiko įvairias priemones, kad rizika būtų kuo mažesnė. Pavyzdžiui, visada parenkama mažiausia efektyvi vietinio anestetiko dozė. Dažnai naudojama ultragarso kontrolė, siekiant tiksliau suleisti vaistą ir išvengti jo patekimo į kraujagyslę.
Jei yra žinomi padidintos rizikos veiksniai, gydytojas kruopščiai parenka vaisto tipą, dozę bei jų skyrimo būdą.
Prognozė
Sisteminei vietinio anestetiko toksikacijai greitai diagnozavus ir pritaikius gydymą, prognozė – gera. Daugumai paciento būklė sėkmingai stabilizuojama ir simptomai išnyksta. Labai reti atvejai, kai laiku nesuteikiama pagalba, gali baigtis koma ar net mirtimi, tačiau tokios komplikacijos pasitaiko itin retai.