Viršutinės mezenterinės venos trombozė – tai būklė, kai pilvo srityje, konkrečiai viršutinėje mezenterinėje venoje, susidaro kraujo krešulys. Ši vena surenka kraują iš plonosios žarnos ir nukreipia jį į kepenis. Trombas sutrikdo normalų kraujo tekėjimą tarp svarbių pilvo organų, todėl gali kilti pavojus daugeliui organizmo sistemų.
Kas yra viršutinės mezenterinės venos trombozė?
Viršutinės mezenterinės venos trombozė (dažniau vadinama mezenterine venų tromboze) gali būti ūminė, poūmė arba lėtinė. Dažniausiai kraujo krešulys aptinkamas viršutinėje mezenterinėje venoje – apie 95 % atvejų. Šiuo terminu kartais apibūdinama ir trombozė prastesnėje mezenterinėje venoje ar jos šakose, tačiau dažniausiai šnekama apie pačią viršutinę dalį.
Kai dėl trombo sutrinka kraujo tekėjimas, organai negauna pakankamai deguonies, todėl pradeda žūti audiniai. Tokie pakitimai gali sukelti grėsmingų pasekmių visam organizmui – jei pagalba nesuteikiama laiku, ši būklė gali būti mirtina.
Mezenterinės venų trombozės rūšys
- Ūminė: Staiga atsirandantys simptomai per 24–72 valandas nuo kraujo krešulio susidarymo. Tai sudaro didžiąją dalį atvejų (60–80 %). Užblokuotas kraujo kelias lemia greitą žarnyno pažeidimą.
- Poūmė: Simptomai vystosi lėčiau, dažniausiai per kelias dienas ar savaites, būna ne tokie intensyvūs. Dalinis kraujo srautas dar pasiekia žarnas, tačiau nepakankamai.
- Lėtinė: Dažnai jokių simptomų nebūna, nes susiformuoja papildomi smulkūs kraujagyslių takai, kurie kompensuoja sumažėjusį kraujo tiekimą. Tokia būklė dažniausiai nustatoma atsitiktinai atliekant kitus tyrimus. Lėtinių trombozių dalis svyruoja nuo 20 iki 40 % visų atvejų.
Ligos paplitimas
Mezenterinė venų trombozė laikoma reta diagnoze. Ji sudaro nuo vienos iš 5 000 iki vienos iš 15 000 hospitalizacijų stacionare. Dažniausiai diagnozuojama žmonėms tarp 40 ir 60 metų, tačiau gali išsivystyti bet kokio amžiaus asmenims.
Ligos simptomai
Simptomų pobūdis priklauso nuo būklės eigos. Esant lėtinei stadijai, žmogus dažnai nieko nejaučia. Ūminėje formoje gali staiga prasidėti stiprūs, spazmuojantys pilvo skausmai. Poūmės metu pasireiškia nepastovūs, netipiniai pilvo skausmai, kurie gali trukti kelias dienas ar savaites.
- Kraujas išmatose (hematochezija)
- Pykinimas ir vėmimas, kartais su krauju
- Pilvo pūtimas
- Kojų ir pėdų tinimas
- Sumišimas, sąmonės pakitimai
Pajutus naujus ar stiprėjančius pilvo skausmus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes dėl kraujo trombo gali labai greitai progresuoti organų pažeidimas.
Ligos priežastys
Mezenterinės venos trombozės priežastys skirstomos į kelias pagrindines grupes:
- Kraujagyslės pažeidimas, kuris dažniausiai kyla dėl uždegimo ar operacijos
- Lėtesnis ar užsikimšęs kraujo srautas šioje venoje ar aplinkinėse kraujagyslėse – tai gali lemti širdies nepakankamumas, kepenų cirozė, masės ar navikų spaudimas
- Kraujavimo sutrikimai, skatinantys polinkį trombų susidarymui visame kūne
Ne visada įmanoma nustatyti konkrečią trombozės priežastį – kartais priežastis išlieka nežinoma.
Rizikos veiksniai
- Paveldimi ir įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai (taip pat dėl kai kurių vaistų)
- Uždegiminė žarnyno liga (IBD)
- Kepenų cirozė
- Kasa uždegimas ar vėžys
- Širdies nepakankamumas
- Padidėjusi blužnis
- Dideli pilvo navikai ar masės
- Kai kurios virusinės infekcijos, įskaitant COVID-19
- Pilvo chirurginės intervencijos, tokios kaip blužnies pašalinimas, gali pažeisti kraujagyslių vidinį gleivinį sluoksnį, dėl ko padidėja uždegimas ir trombo rizika
Galimos komplikacijos
Trombas mezenterinėse venose didina žarnyno audinių tinimą ir pasunkina kraujotaką – išsivysto mezenterinė išemija. Sumažėjus deguonies tiekimui, audiniai pradeda žūti. Kai kuriais atvejais žarnyne gali susiformuoti skylės, per kurias jo turinys patenka į pilvo ertmę. Taip pat žarnyno mikrobiota gali patekti į kitus organus, sukelti sepsį ir gyvybei pavojingą organų funkcijų nepakankamumą.
Greitai nesuteikus medicininės pagalbos, rizika mirti nuo šios būklės labai didelė.
Kaip nustatoma mezenterinės venos trombozė?
Diagnozuoti mezenterinę venų trombozę nėra paprasta, nes simptomai dažnai būna nespecifiniai ir gali būti būdingi daugeliui kitų ligų. Dažnai pirmoji mintis ne visada būna apie kraujo krešulį venose, kai pacientą kamuoja pilvo skausmai ar kiti požymiai.
Įtariant trombozę, taikomi vaizdo tyrimai.
Tyrimai nustatyti trombozei
- KT angiografija laikoma pagrindiniu šios diagnozės patvirtinimo būdu. Leidžiant kontrastinę medžiagą į veną, matoma, kaip kraujas teka pilvo kraujagyslėmis ir kur užsikimšęs srautas.
- MR angiografija gali būti taikoma alternatyviai, ypač jei KT rezultatai neaiškūs, ar vėlesniam gydymo poveikio stebėjimui.
Gydymas: kokių priemonių imamasi?
Gydymą gydytojas parinks atsižvelgdamas į laiką, kiek užtruko susirgimas, ir trombo dydį. Pagrindinės gydymo kryptys:
- Atstatyti tinkamą kraujotaką žarnynui
- Užkirsti kelią žarnyno audinių pažeidimui arba jį sumažinti
- Neprileisti naujų kraujo krešulių ir išsiaiškinti trombo priežastį
Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Gydytojai taiko įvairias priemones priklausomai nuo būklės sunkumo ir eigos – taikomas vienas ar keli šie gydymo būdai:
- Antikoaguliacija: Dažniausiai pradedama nuo heparino lašelinės, vėliau skiriami tokie vaistai kaip varfarinas. Vieni pacientai šias priemones vartoja apie pusmetį, kiti – kur kas ilgiau ar net visą gyvenimą, priklausomai nuo trombozės priežasties.
- Trombolizė: Specialiu kateteriu į veną suleidžiami vaistai, kurie ištirpdo krešulį. Procedūra gali trukti parą ar kelias.
- Trombektomija: Chirurginė operacija, kurios tikslas – pašalinti kraujo krešulį. Paprastai ši taktika taikoma, jei trombolizės negalima atlikti. Naudojami tiek atviri, tiek minimaliai invaziniai metodai.
- Žarnyno rezekcija: Jei trombas visiškai sustabdo kraujo tekėjimą ir žarnos patiria negrįžtamą žalą, gali prireikti pašalinti dalį žarnyno (tai vadinama mažojo žarnyno rezekcija ar kolektomija). Po operacijos stebima būklė, žiūrima, ar nereikia papildomos medicininės intervencijos.
Galimi gydymo šalutiniai reiškiniai
Dažniausia gydymo komplikacija yra kraujavimas – jis gali būti nestiprus ar gausus. Vis dėlto svarbu suprasti, kad negydoma ši liga paprastai baigiasi tragiškai, todėl gydymas būtinas, net rizikuojant šalutiniu poveikiu.
Kaip mažinti trombozės riziką?
Kraujo krešulių išvengti pavyksta ne visuomet. Vis dėlto labai svarbu stebėti ir gydyti ligas, kurios didina trombo riziką. Keli naudingi patarimai:
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją profilaktiniam sveikatos patikrinimui
- Visada laikykitės gydytojo skirtų vaistų vartojimo režimo
- Praneškite gydytojui apie bet kokius naujus ar besikeičiančius simptomus
- Klauskite gydytojo, kokie gyvenimo būdo pokyčiai konkrečiai jums būtų naudingi siekiant sumažinti sveikatos riziką
Kas laukia po diagnozės ar gydymo?
Ligonį gydantis specialistas informuos, kaip vystysis gydymas, kokios tikėtinos rizikos bei ką reikės daryti toliau. Svarbu laikytis visų paskirtų rekomendacijų, ypač jei reikės ilgalaikio vaistų vartojimo, nes tai mažina krešulio atsinaujinimo tikimybę.
Kaip stebima gydymo sėkmė?
Jeigu vartojate antikoaguliantus, gydytojas gali reguliariai tikrinti kraujo parametrus, kad įsitikintų gydymo saugumu ir veiksmingumu. Taip pat bus stebima, ar neatsiranda naujų komplikacijų – pavyzdžiui, kraujavimo požymių.
Ligos prognozė
Ilgalaikis rezultatas priklausys nuo keleto faktorių: amžiaus, ligos sunkumo, trombo vietos, gretutinių ligų, žarnyno pažeidimo masto ir ar buvo atlikta žarnyno šalinimo operacija. Taip pat labai svarbu, kaip greitai buvo pradėtas gydymas – kuo daugiau laiko nuo simptomų pradžios, tuo didesnė rizika komplikacijoms ar mirčiai.
Kasdienybė ir priežiūra po gydymo
Atsigaunant po šios ligos svarbu nuolat stebėti savijautą ir apie bet kokius pokyčius pranešti gydytojui. Specialistas pateiks individualų kontrolės grafiką – svarbu laikytis visų šių vizitų, kad būtų galima laiku pastebėti naujus trombus ar kitas problemas. Jei pastebite naujus simptomus ar jaučiate nerimą, nebijokite susisiekti su gydytoju tarp numatytų vizitų.
Klausimai gydytojui
- Kiek ši būklė rimta jūsų atveju?
- Kokį gydymą siūloma pradėti pirmiausia?
- Kokių gydymo metodų gali dar prireikti vėliau?
- Kokie yra gydymo tikslai?
- Kokia tikimybė pasiekti gerą rezultatą?
- Ar gydymas turi rizikų?
- Kokia ligos prognozė jūsų situacijoje?
- Kiek dažnai reikės lankytis kontroliniams tyrimams?
- Ar reikia keisti vartojamų vaistų tvarkaraštį ar jų rūšį?
- Kokių gyvenimo būdo pokyčių rekomenduojama laikytis po pasveikimo?
