Viršutinių kvėpavimo takų infekcija – tai liga, pažeidžianti nosį, sinusus, gerklę bei balso stygas. Šios infekcijos gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės, o rečiau – jas sukelia grybeliai. Dažniausiai pasitaikančios – peršalimas, virusinės infekcijos, tačiau kai kurios, pavyzdžiui, streptokokinis faringitas ar kai kurios sinusito formos, yra bakterinės. Taip pat kai kurie virusai, įskaitant gripo, COVID-19 ir RSV, gali pažeisti tiek viršutinius, tiek apatinius kvėpavimo takus.
Kas yra viršutinių kvėpavimo takų infekcija?
Viršutinių kvėpavimo takų infekcija (VKTI) – tai uždegiminė liga, kuri išsivysto nosies, sinusų, gerklės ar balso stygų srityje. Dažniausi kaltininkai – virusai, tačiau kai kada infekcija kyla dėl bakterijų ar net grybelių.
Simptomai
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai priklauso nuo užkrato rūšies ir nurodo, kokia kvėpavimo tako dalis yra paveikta. Dažniausi simptomai – labai panašūs į įprasto peršalimo: sloga, gerklės skausmas, čiaudulys, kosulys, užkimimas ar net laikinas balso praradimas. Kai kurios infekcijos gali pasireikšti veido skausmu, limfmazgių padidėjimu ar net švokštimu kvėpuojant.
- Karščiavimas
- Gerklės skausmas
- Kosulys
- Sloga arba nosies užgulimas
- Čiaudulys
- Užkimimas, balso praradimas
- Energijos stoka, nuovargis
- Skausmas veide (sinusų srityje)
- Švokštimas
- Padidėję limfmazgiai
Priežastys
Daugumą viršutinių kvėpavimo takų infekcijų lemia virusai, tačiau būna atvejų, kai infekcija plinta bakterijų ar grybų pagalba. Tarp dažniausių virusų – rinovirusai, gripo virusai, SARS-CoV-2, RSV, vėjaraupių ir herpes virusai. Dažniausios bakterijos, sukeliančios šias infekcijas – A grupės streptokokai, Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenza, Moraxella catarrhalis. Retais atvejais problemų gali sukelti grybeliai, tokie kaip Aspergillus ar mucormycetes.
Kaip plinta viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
Virusai ir bakterijos, sukeliančios šias infekcijas, lengvai plinta nuo žmogaus prie žmogaus. Infekciją galite pasigauti per kvėpavimo lašelius – kai sergantis žmogus kosti, čiaudi ar kalba. Dažnas kelias – dalijimasis valgymo ar gėrimo reikmenimis (puodeliai, buteliukai, šaukštai). Taip pat lengva užsikrėsti palietus paviršius arba daiktus, ant kurių yra ligą sukeliančių mikrobų – pavyzdžiui, durų rankenas, žaislus ar telefonus. Grybelinės kvėpavimo takų infekcijos paprastai neplinta tarp žmonių.
Galimos komplikacijos
Nors dauguma viršutinių kvėpavimo takų infekcijų praeina savaime ir be didesnių problemų, kartais gali kilti rimtesnių komplikacijų. Infekcija gali nusileisti į plaučius ir sukelti plaučių uždegimą. Negydoma bakterinė ar grybelinė infekcija gali išplisti ir į kitas kūno vietas, sukelti meningitą, reumato karštinę, skarlatiną, sepsį ar organų pažeidimus.
Ypač didesnė komplikacijų tikimybė gresia naujagimiams, vyresniems nei 65 metų žmonėms, asmenims, kurių imunitetas silpnesnis ar sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis.
Diagnozavimas
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dažnai nustatomos remiantis simptomais ir paciento apžiūra. Esant stipresniems simptomams, gali būti atliekamas nosies ar gerklės tepinėlio tyrimas, siekiant nustatyti bakterinės infekcijos (pvz., streptokokinės gerklės) ar gripo viruso sukėlėją. Daugumą peršalimo virusų gydytojai nenustato, nes simptomai dažniausiai būna lengvi ir praeina savaime.
Gydymas
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos gydymas priklauso nuo to, kas ją sukėlė. Dauguma virusinių infekcijų, tokių kaip peršalimas, specifinio gydymo nereikalauja – reikia tik palengvinti simptomus. Bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, streptokokinė angina, paprastai gydomos antibiotikais.
Prevencija
Apsaugoti save nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijos galima taikant keletą paprastų prevencinių priemonių:
- Skiepytis pagal visas rekomendacijas
- Dažnai plauti rankas
- Reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius
- Nesidalinti maistu, puodeliais ar stalo įrankiais
- Sirgdami dėvėti kaukę, jei tenka būti tarp žmonių
Prognozė ir sveikimo eiga
Daugeliu atvejų virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos išgyjama savaime per vieną ar dvi savaites. Lengviau jaustis padeda gausus skysčių vartojimas ir nereceptiniai vaistai nuo simptomų. Bakterinės infekcijos atveju simptomai dažnai ima lengvėti per porą dienų nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Svarbu antibiotikus vartoti tiek, kiek paskirta – net jei pasijutote geriau, nutraukti gydymo anksčiau nereikėtų.
Užkrečiamumo laikotarpis
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dažniausiai būna užkrečiamos pirmąsias kelias ligos dienas, bet kai kuriais atvejais galite užkrėsti ir dar prieš pasireiškiant simptomams. Kartais infekcija plinta net ir tada, kai jaučiatės geriau, jei dar išlieka simptomai. Pvz., streptokokinė angina negydant gali būti užkrečiama net kelias savaites.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į specialistą, jei:
- Simptomai užsitęsė ilgiau nei dvi savaites
- Liga dažnai pasikartoja
- Jaučiatės ypač silpnai ar blogai
Esant susilpnėjusiam imunitetui ar lėtinėms ligoms, verta pasitarti su gydytoju net ir dėl paprastos peršalimo infekcijos – komplikacijų rizika tada kiek didesnė.
Kada reikalinga skubi pagalba?
Skubiai kreipkitės į medikus, jei pasireiškė sunkios būklės požymiai:
- Aukšta temperatūra (daugiau kaip 40°C)
- Dusulys
- Skausmas krūtinėje
- Triukšmingas, švilpiantis ar sunkus kvėpavimas
- Galvos svaigimas
- Odos įtraukimas tarp šonkaulių kvėpuojant
- Sąmonės ar elgesio pokyčiai
Ar visada reikia antibiotikų?
Didžiajai daliai viršutinių kvėpavimo takų infekcijų antibiotikų neprireikia, nes dauguma jas sukelia virusai, kuriems antibiotikai neveikia. Jie būtini tik tuo atveju, kai diagnozuojama bakterinė infekcija – pavyzdžiui, streptokokinė gerklės angina.
Sloga, užgulta nosis, skaudanti gerklė – daugeliui pažįstamas pojūtis, kai užklumpa viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Laimei, didžioji dalis šių susirgimų praeina savaime ir nėra pavojingi. Visgi, jei jaučiate, kad sveikata prastėja arba simptomai pernelyg užsitęsė, nedelskite pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.
