Vizualinio sniego sindromas yra retas regos sutrikimas, kai žmogus nuolat mato mirgančius taškelius regėjimo lauke – tarsi žiūrėtų per ką tik papurtytą sniego rutulį. Šie taškai ar „sniegas“ gali būti skirtingų spalvų, permatomi, kartais jie blyksi. Kai kuriems žmonėms tai tampa kasdienybe, o simptomai išlieka ilgus metus.
- 1.Kas yra vizualinio sniego sindromas?
- 2.Kiek dažnas yra vizualinio sniego sindromas?
- 3.Vizualinio sniego sindromo simptomai
- 4.Kas sukelia šį sindromą?
- 5.Diagnozavimas ir tyrimai
- 6.Kaip gydomas vizualinio sniego sindromas?
- 7.Prevencijos galimybės
- 8.Ligos eiga ir prognozė
- 9.Kasdienis gyvenimas su vizualinio sniego sindromu
Kas yra vizualinio sniego sindromas?
Ši būklė apibūdinama nuolat matomu „triukšmu“ ar statiniu regėjimo lauke – švieselėmis ar raibuliuojančiais taškeliais. Svarbu žinoti, kad vizualinio sniego sindromą gali lydėti ir kitos regos anomalijos, pvz., likusių vaizdų matymas po to, kai objektas jau pašalinamas iš lauko (palinopsija), dirglumas šviesai (fotofobija), sunkesnis matymas tamsoje (niktalopija) ar entopinės fenomenos – kai pastebimos šviesos ar kiti vaizdiniai užmerktomis akimis.
Kiek dažnas yra vizualinio sniego sindromas?
Šis sindromas nėra dažnas – jis paveikia maždaug 2-3% pasaulio gyventojų. Tačiau dažnai jis nėra diagnozuojamas, nes dalis žmonių apie jį nežino arba simptomus laiko natūralia regėjimo ypatybe.
Vizualinio sniego sindromo simptomai
- Nuolatinis mirgančių taškelių arba statinio matymas tiek atmerktomis, tiek užmerktomis akimis.
- Vaizdų „vilkimas“, kai po judančio objekto lieka jo kontūrai.
- Padidėjęs jautrumas šviesai.
- Sunkumai matant naktį ar prasto apšvietimo sąlygomis.
- Entopinės fenomenos, kaip šviesos blyksniai ar judantys taškeliai regos lauke.
Kai kuriuos žmones lydi triukšmas ar spengimas ausyse (tinintusas), dažni galvos skausmai su aura, sunkumai susikaupti, miego sutrikimai, nerimas, depresijos požymiai. Kartais pasireiškia svaigulys, pykinimas ar net atsiribojimo jausmas (depersonalizacija).
Kas sukelia šį sindromą?
Tiksli šios būklės priežastis nėra žinoma. Manoma, kad ją gali lemti pernelyg aktyvios tam tikros smegenų skiltys, ypač užpakalinės smegenų sritys, atsakingos už regėjimą. Pastebėta, kad šis sindromas dažnesnis tarp migrenos ir nerimo sutrikimų turinčių asmenų. Tačiau bet kuris žmogus gali susidurti su šia problema.
Diagnozavimas ir tyrimai
Nustatyti vizualinio sniego sindromą dažnai nėra paprasta. Visų pirma gydytojas detaliai išklausinės apie simptomus bei jų trukmę. Dažnai atliekami regos sistemų tyrimai siekiant atmesti kitus sutrikimus ar ligas.
- Tikimasi, kad simptomai truks bent tris mėnesius.
- Simptomai negali būti sukelti vaistų, kitų ligų ar būti panašūs į migrenos auros požymius.
- Diagnozei reikia, kad būtų bent du iš keturių būdingų regos simptomų: palinopsija, entopinės fenomenos, fotofobija ar naktinio matymo pablogėjimas.
Išsamesnių tyrimų gali prireikti neurologui, oftalmologui ar neurooftalmologui, kad būtų atmesti kiti galimi regos sutrikimai.
Kaip gydomas vizualinio sniego sindromas?
Šiai būklei nėra nustatyto vieno gydymo – tačiau vykdomi moksliniai tyrimai, kurie ieško efektyvių sprendimų. Kartais gydytojai skiria vaistų nuo psichologinių simptomų – pavyzdžiui, triciklinių antidepresantų, kurie gali palengvinti gyvenimo kokybę. Bandomi ir kiti vaistai, kaip antiepilepsinis lamotriginas, kuris naudojamas migrenos su regos aura prevencijai.
Vieni tyrėjai tiria transkranialinę magnetinę stimuliaciją kaip galimą terapiją. Gelbėti gali ir specialūs akiniai su mėlynos šviesos filtrais, ypač jei simptomai stiprėja nuo ekranų. Svarbu gydyti visas gretutines būkles – migreną, nerimą ar depresiją, jei jos pasireiškia kartu.
Prevencijos galimybės
Šiuo metu nėra žinoma, kaip būtų galima sumažinti riziką susirgti vizualinio sniego sindromu. Tačiau mokslas šioje srityje nuolat juda į priekį.
Ligos eiga ir prognozė
Vizualinio sniego sindromas nėra užkrečiamas. Kai kuriais atvejais jo simptomai gali tiesiog išnykti savaime, tačiau kitais – jie sustiprėja arba pasidaro labiau pastebimi. Požiūris į gyvenimą ir tinkama priežiūra gali padėti palengvinti simptomus.
Kasdienis gyvenimas su vizualinio sniego sindromu
Svarbu nuolat konsultuotis su specialistais, ypač jei pasireiškia nauji ar kintantys regos pokyčiai. Kai kuriems simptomai stiprėja pervargus, ilgai pabuvus prie ekranų ar patyrus stresą, todėl verta ieškoti būdų, kaip sumažinti įtampą ir rūpintis geru poilsiu.
- Aktyvi fizinė veikla, sportas ar mėgstamas judėjimo būdas
- Reguliarūs jogos, meditacijos ar sąmoningo dėmesingumo pratimai
- Atsipalaidavimo metodai – masažas, reiki ar kitos terapijos
Norint pagerinti miegą, svarbu laikytis tos pačios miego ir kėlimosi valandos kiekvieną dieną, susikurti jaukią miego aplinką. Rekomenduojama vengti kofeino, nikotino ir alkoholio, ypač prieš miegą, ir riboti ekranų laiką vakare.
Pastebėjus bet kokius naujus regos pokyčius ar simptomų paūmėjimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Reguliarūs apsilankymai pas specialistus ir laikymasis jų rekomendacijų padeda geriau valdyti būklę ir išlaikyti gyvenimo kokybę.
