Vokų dermatitas – tai uždegiminė odos būklė, kuri atsiranda, kai vokų oda reaguoja į tam tikrus išorinius veiksnius. Ši būklė dar žinoma kaip vokų egzema arba periorbitalinė dermatitas. Dažniausiai liga pasireiškia paraudimu, pleiskanojimu, patinimu, niežėjimu ir nemaloniu perštėjimu vokų srityje. Šie nemalonūs pojūčiai atsiranda dėl to, kad vokų oda yra labai plona ir jautri, todėl ypač pažeidžiama įvairių alergenų ar dirgiklių poveikiui.
Iš kur prasideda vokų dermatitas
Liga gali pradėti vystytis staiga arba lėtai, kartais net nepastebimai. Dažniausiai pirmas simptomas būna paraudusi ir niežtinti vokų oda, kuri ilgainiui gali patinti arba sustorėti. Jautrumas išoriniams veiksniams ir dažnesni sąlyčiai su dirginančiomis medžiagomis ar alergenais padidina riziką susirgti šia liga.
Kokie yra vokų dermatito tipai
Vokų dermatitą skirstome į dvi pagrindines rūšis pagal tai, kas jį sukelia:
- Dirginamasis kontaktinis dermatitas – pasireiškia, kai oda patiria mechaninį ar cheminį dirginimą.
- Alerginis kontaktinis dermatitas – išsivysto dėl imuninės sistemos reakcijos į tam tikras medžiagas (alergenus).
Dažniausiai pasitaiko dirginamasis tipas – jis sudaro apie 80 % visų kontaktinio dermatito atvejų.
Vokų dermatito dažnumas ir trukmė
Kontaktinis dermatitas bendrai yra labai dažna odos problema – ją bent kartą gyvenime patiria apie 15–20 % žmonių. Tačiau kiek jų susiduria būtent su vokų dermatitu, tiksliai nėra žinoma.
Dirginamasis vokų dermatitas, pradėjus gydymą, dažniausiai pradeda slopti per 1–2 dienas. Alerginės kilmės atvejais nereikšmingas pagerėjimas dažniausiai juntamas po 2–3 dienų nuo gydymo pradžios.
Kas linkęs į vokų dermatitą
- Žmonės su jautria oda.
- Sergantys astma.
- Turintys alerginio rinito (šienligės) ar atopinio dermatito istoriją.
- Kiti odos uždegimai arba silpnesnė odos barjero funkcija taip pat kelia riziką.
Verta paminėti, kad ši liga nėra paveldima. Tačiau jei jūsų šeimoje pasitaikė astmos ar silpnos odos barjero atvejų, galite būti labiau linkę sirgti ir vokų dermatitu.
Ar vokų dermatitas užkrečiamas
Ši odos liga neplinta nuo žmogaus žmogui, todėl neturėtumėte jaudintis dėl užkrato.
Vokų dermatito simptomai
- Paraudimas ir bėrimas vokų srityje
- Stiprus niežėjimas
- Perštėjimas ir deginimo pojūtis
- Pleiskanojanti oda
- Patinimas arba sustorėjusi oda
- Skausmas
- Pūslės ant vokų odos (kai kuriais atvejais)
Daliai žmonių šie simptomai yra ne vien nemalonūs, bet ir gana skausmingi.
Kas sukelia vokų dermatitą
Vokų oda gali sureaguoti į įvairias chemines ir fizines medžiagas iš aplinkos. Priklausomai nuo kilmės, priežasčių sąrašas suskirstomas į išorinius dirgiklius ir alergenus.
Dažniausi fiziniai veiksniai:
- Labai aukšta arba žema temperatūra
- Padidėjusi oro drėgmė arba sausra
- Nusitrynimas, nuolatinis trynimas ar kasymasis
- Per dažnas rankų plovimas karštu vandeniu ir muilu
Galimi chemikalai ir dirgikliai:
- Dulkės
- Makiažo priemonės (tušas, pieštukai, akių šešėliai, apsauginiai kremai nuo saulės)
- Muilai, skalbikliai, balikliai, įvairios buities chemijos priemonės
- Medžiagos, atstumiančios vandenį (hidrofobiniai junginiai)
- Metalo detalės, vilna, kai kurie augalai (paprikos, puansetijos ir kt.)
Alergenai, galintys sukelti būklę:
- Kosmetika, veido valikliai, drėkinamieji kremai, paakių kremai, skutimosi priemonės
- Vietiniai antibiotikai
- Kremai nuo saulės
- Dirbtinės blakstienos ar nagai
- Papuošalai iš nikelio arba aukso
- Akių lašai, kontaktinių lęšių skysčiai
- Kvapai, eteriniai aliejai
- Akinių rėmeliai, įrankiai su metalo dalimis
- Lateksas (apsauginiai akiniai, prezervatyvai, kateteriai, balionai ir t. t.)
- Plaukų dažai, dulkių erkutės, žiedadulkės
- Nuodingi augalai (nuodingoji gebenė, ąžuolas, sumakas)
Neretai alerginė reakcija į kosmetiką, kurios ilgą laiką nesukėlė jokių problemų, gali pasireikšti visai netikėtai – dažnai praėjus dienai ar dviem po produkto naudojimo.
Diagnozė ir tyrimai
Pastebėjus raudonus, pleiskanojančius ar patinusius vokus, gydytojas pirmiausia įvertins simptomus ir pasiklaus apie jūsų pojūčius. Kuomet dominuoja niežėjimas, perštėjimas ar net deginimo pojūtis, specialistas gali įtarti būtent kontaktinį vokų dermatitą.
Norėdamas patikslinti diagnozę ir nustatyti alergeną, gydytojas gali rekomenduoti atlikti lopo mėginio testą.
Šią ligą dažniausiai diagnozuoja šeimos gydytojas, o prireikus nukreipia pas odos ar alergijų specialistą.
Kaip gydomas vokų dermatitas
Gydytojas parenka tinkamiausią gydymą pagal jūsų būklę. Dažniausiai skiriama:
- Vietinio poveikio kortikosteroidai (pvz., hidrokortizonas)
- Geriamieji (sisteminiai) kortikosteroidai
- Kalcineurino inhibitoriai
Kol pastebimi ligos požymiai, rekomenduojama nenaudoti akių makiažo priemonių.
Svarbu gydymą pradėti pasikonsultavus su specialistu. Savarankiški, namų gydymo būdai gali nepadėti, o kartais ir pakenkti.
Kaip apsisaugoti nuo vokų dermatito
Norėdami išvengti šios ligos paūmėjimų ar atkryčių, stenkitės vengti veiksnių, kurie jau yra sukėlę ligą. Taip pat svarbu imtis papildomų apsaugos priemonių:
- Naudokite kosmetiką ir odos priežiūros priemones, skirtas jautriai odai
- Esant didelei šalčio, dulkių ar stipraus vėjo rizikai, apsaugokite akis akiniais
- Nekasykite ir netrinkite vokų
- Lieskitės prie akių tik švariomis rankomis
Jokie maisto produktai ar išgeriami gėrimai neturi įrodytos įtakos ligos prevencijai.
Taip pat nėra vaistų, kurie galėtų sumažinti susirgimo riziką.
Ligos eiga ir perspektyvos
Vokų dermatitas – tai išgydoma būklė. Pasikonsultavus su gydytoju ir pradėjus gydymą, dažniausiai įmanoma greitai numalšinti simptomus. Visgi liga gali ir atsinaujinti, todėl ypač svarbu nustatyti, kokie veiksniai ją sukėlė, ir stengtis jų ateityje išvengti.
Ši odos liga netrukdo gyvenimui – galite drąsiai užsiimti įprasta veikla. Tačiau jei simptomai tokie stiprūs, kad trukdo dirbti arba net kelia nemigą, būtina apie tai pranešti gydytojui.
Vokų dermatitas neapima likusios kūno odos, tačiau kartais tas pats dirgiklis gali sukelti bėrimą ir kitur.
Kada kreiptis į gydytoją
Pastebėję pirmuosius tautos dermatito ženklus – niežtėjimą, paraudimą arba patinimą vokų srityje – kuo greičiau kreipkitės į gydymo įstaigą. Ankstyva pagalba padės išvengti sunkesnių komplikacijų.
Jeigu akių patinimas tampa toks stiprus, kad uždengia regėjimą, reikėtų nedelsti ir vykti į skubios pagalbos skyrių.
- Staiga pasidarė sunku kvėpuoti
- Pajutote stiprų skausmą krūtinėje
- Kankina labai stiprus, nepakeliamas skausmas kitose kūno vietose
- Patyrėte sunkią galvos, kaklo ar stuburo traumą
- Sąmonės netekimas arba praradimas
- Staigus silpnumas, nemokėjimas pajudinti galūnių ar kalbėti
- Svaigulys, kuris nesiliauja
- Priepuoliai (traukuliai)
- Įtarimas dėl apsinuodijimo ar perdozavimo
- Stipri alerginė reakcija
- Kosėjimas ar vėmimas krauju
- Neįprastai stiprus kraujavimas
- Aukšta temperatūra, kurios nepavyksta numušti vaistais
- Sunkių nudegimų, elektros traumos ar žaibo smūgio atvejai
- Įtariami insulto požymiai – neryškiai tariama kalba, nutirpimas, silpnumas, judėjimo ar regos problemos
Atminkite: vokų dermatitas dažniausiai paveikia tik vokų odą ir neturi įtakos akims, tačiau stiprus kasymasis gali sukelti jų paraudimą ar jautrumą.
