Vulvodinija – tai ilgalaikis ir dažnai sunkiai paaiškinamas skausmas lytinių organų srityje, dažniausiai vulvoje ar makštyje, kuris nėra susijęs su kitomis žinomomis ligomis. Paprastai ši būklė trunka tris mėnesius ar ilgiau ir gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą – nuo veiklos ribojimo iki santykių iššūkių.
Vulvodinijos formos
Vulvodinija skirstoma į dvi pagrindines rūšis pagal tai, kur lokalizuotas skausmas:
- Lokalizuota vulvodinija – skausmas jaučiamas tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, prie makšties įėjimo ar klitorio srityje. Kartais šią formą vadina lokalizuoto vulvos skausmo sindromu.
- Generalizuota vulvodinija – skausmas apima didesnę vulvos ar net makšties dalį, gali kisti pagal laiką ar pojūčius.
Be to, skausmas gali atsirasti tik esant tam tikriems dirgikliams, pavyzdžiui, prisilietimui ar judesiui (provokuojama vulvodinija), arba būti nuolatinis ir nepriklausyti nuo išorinių veiksnių (neprovokuojama vulvodinija).
Kaip ši būklė veikia kasdienybę
Dėl vulvodinijos žmogus gali patirti rimtų nepatogumų darbe, sunkumų lytiniuose santykiuose, miego sutrikimų ar net apriboti pasirenkamus drabužius. Ilgainiui vulvodinija gali sumažinti gyvenimo kokybę, didinti nerimo ar depresijos riziką.
Kas dažniausiai patiria vulvodiniją?
Dažniausiai vulvodinija diagnozuojama 20–60 metų amžiaus žmonėms, tačiau šia liga gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus. Ši būklė yra viena dažniausių ilgalaikio dubens skausmo ir skausmingų lytinių santykių priežasčių vaisingo amžiaus žmonėms. Visgi tikslus paplitimas išlieka neaiškus, nes daugybė sergančiųjų nesikreipia pagalbos arba būklė lieka nediagnozuota.
Vulvodinijos simptomai
Skausmo pobūdis ir stiprumas gali labai skirtis – nuo švelnaus nemalonumo iki stipraus, alinamo skausmo. Simptomai dažniausiai apima:
- Deginimą
- Dilgčiojimą
- Pjovimo ar aštrų skausmą
- Niežulį
- Nuolatinį dirginimo pojūtį
- Pulsuojantį skausmą arba maudimą
Skausmas gali būti nuolatinis ar atsirasti epizodiškai, kartais išplinta nuo vienos vietos į kitą. Tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, fizinis aktyvumas, lytinis aktas, mėginimas įsidėti tamponą, bėgimas ar net ilgesnis sėdėjimas, gali padidinti nemalonius pojūčius.
Galimos vulvodinijos priežastys
Tikslios priežastys nėra aiškios, tačiau išskiriama keletas veiksnių, galinčių lemti šį ilgalaikį skausmą:
- Uždegimai
- Hormonų pokyčiai ar disbalansas
- Paveldimumas
- Nervų pažeidimai
- Ilgalaikės reakcijos po buvusių makšties infekcijų
- Silpni ar įtempti dubens dugno raumenys
- Odos dirginimas agresyviais produktais
Neretai vulvodinija pasireiškia kartu su kitais lėtinio skausmo sindromais, tokiais kaip fibromialgija, skausmingo šlapimo pūslės sindromas, dirgliosios žarnos sindromas ar žandikaulio sąnario sutrikimai.
Stresas ir emocinė būsena
Tyrimai rodo, kad žmonės su vulvodinija dažniau patiria padidėjusį stresą bei turi psichinės sveikatos iššūkių, tokių kaip nerimas, depresija ar potrauminio streso sutrikimas. Vis dar nėra galutinai aišku, ar šios būklės susijusios priežastiniu ryšiu, tačiau emocinė būsena gali didinti skausmingų pojūčių riziką arba kilti kaip pasekmė dėl nuolatinio diskomforto.
Vulvodinijos nustatymas
Norint tiksliai nustatyti šią diagnozę, pirmiausia gydytojas turi atmesti kitas galimas skausmo priežastis. Tiriant atsižvelgiama į bendrą sveikatos, lytinių santykių bei operacijų istoriją, simptomų išsivystymą ir lokalizaciją.
Tyrimų metu gali būti atliekama:
- Išorinė ir vidinė lytinių organų apžiūra, pilnas ginekologinis tyrimas
- Kotedžinis testas – vatos pagaliuku švelniai liečiami įvairūs vulvos taškai nustatant vietas, kur jaučiamas skausmas
- Tepinėliai infekcijų (lytiniu keliu plintančių ligų, bakterinės vaginozės, grybelio) nustatymui
- Retais atvejais atliekama kolposkopija ar biopsija, siekiant atmesti kitas, su vulvodinija nesusijusias ligas
Vulvodinijos gydymo būdai
Šios būklės gydymas dažnai užtrunka ir reikalauja kantrybės bei išbandyti skirtingus metodus. Retai vienas būdas padeda iškart – dažniausiai derinamos kelios priemonės:
- Tepami preparatai: vietiniai anestetikai, nervų jautrumą mažinantys kremų mišiniai, hormoniniai kremai
- Geriamieji vaistai: vaistai nuo depresijos ar priepuolių, kurie mažina nervų skausmą
- Nervų blokados: injekcijos, slopinančios skausmo impulsų perdavimą
- Fizinė terapija: dubens dugno raumenų tempimo, stiprinimo ir atpalaidavimo pratimai padeda sumažinti spazmus ir pagerinti savijautą
- Vestibulectomija: chirurginis pažeistos vulvos audinių pašalinimas, kai konservatyvūs metodai neveiksmingi
- Konsultacijos: asmeninė, porų ar seksualinė terapija padeda spręsti santykių, emocinius ar seksualinės sveikatos klausimus
Yra duomenų, jog tokios alternatyvios priemonės kaip akupunktūra ar hipnozė taip pat gali sumažinti skausmą ir pagerinti lytinę funkciją.
Kasdienė pagalba ir simptomų valdymas
Kasdieninės higienos įpročiai gali palengvinti nemalonius simptomus ar bent jau neleisti jiems įsisenėti. Rekomenduojama:
- Maudytis drungname vandenyje, įpylus Epsomo druskos ar avižų miltų
- Vengti kvapnių ar agresyvių ploviklių, naudoti švelnų bekvapį muilą arba tik vandenį
- Skalbti apatinius ar kitus odą liečiančius audinius tik švelniu bekvapiu skalbikliu
- Dienos metu dėvėti tik medvilninius apatinius, o naktį apsieiti be jų
- Skausmo metu užsidėti vėsų kompresą ar gelio pakuotę (ne ilgiau nei 15 minučių)
- Lytinių santykių metu naudoti bekvapį, beskoniai lubrikantą be papildomų šildančių ar šaldančių efektų
- Sėdėjimui rinktis minkštas pagalvėles, ypač jei tenka ilgai sėdėti
- Užtikrinti kokybišką miegą (7–9 valandos per parą)
- Į kasdienybę įtraukti streso mažinimo ir atsipalaidavimo technikas
- Vengtina:
- Labai prigludusių kelnių ar pėdkelnių
- Kvapnių higienos priemonių, įklotų, tamponų ar tualetinio popieriaus
- Ilgai dėvėti šlapią maudymosi kostiumėlį ar sporto aprangą
- Intymaus plovimo ar kvėpiklių, kurie gali dirginti gleivinę
- Sporto šakų, kurios didina spaudimą vulvos srityje, pavyzdžiui, jodinėjimo ar važiavimo dviračiu
Ar vulvodinijos galima išvengti?
Iki šiol nėra būdų visiškai užkirsti kelią šios būklės atsiradimui.
Ar vulvodinija praeina savaime?
Nėra pakankamai duomenų, leidžiančių tiksliai prognozuoti, kada ar ar šis skausmas sumažės ar išnyks savaime. Vis dėlto, nevertėtų laukti – kuo greičiau kreipiatės į specialistus ir pradedate gydymą, tuo didesnė tikimybė pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate nuolatinį ar pasikartojantį skausmą vulvos srityje, verta susitarti konsultacijai su gydytoju. Kartais prireikia skirtingų sričių specialistų pagalbos. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo daugiau galimybių pajusti palengvėjimą.
Klausimai gydytojui
- Kokius tyrimus rekomenduotumėte dėl mano skausmo priežasties nustatymo?
- Ar yra veiklų, kurių turėčiau vengti siekiant sumažinti simptomus?
- Ar mano vulvodinija gali būti susijusi su kitomis ligomis?
- Kaip užtikrinti kokybišką lytinį gyvenimą esant vulvodinijai?
- Kokias gydymo, gyvenimo būdo ar medikamentų priemones siūlytumėte?
Gydymo perspektyvos ir ilgalaikė pagalba
Vulvodinija dažnai tampa iššūkiu ne tik pacientui, bet ir visai gydytojų komandai. Efektyvi pagalba dažniausiai randama taikant kelių gydymo būdų derinį – medikamentus, kineziterapiją, psichologinę pagalbą ar prireikus chirurgiją. Spartaus sprendimo nėra, tačiau, nuosekliai bendradarbiaujant su specialistais, galima rasti sprendimus, kurie padeda valdyti simptomus ir pagerinti kasdienį gyvenimą.
