Vulvinė intraepitelinė neoplazija – tai būklė, kai ant išorinių lytinių organų odos atsiranda pakitusių, ikivėžinių ląstelių. Nors ši diagnozė gali atrodyti grėsmingai, svarbu žinoti, kad tai dar nėra vėžys. Tačiau jei paliksite šią problemą be gydymo, ilgainiui ląstelės gali keistis ir išsivystyti į vulvos vėžį.
Vulvinės intraepitelinės neoplazijos tipai
Yra keletas būklės pavadinimų, su kuriais galite susidurti – vulvos displazija arba plokščialąstelinė intraepitelinė pažaida (SIL). Skiriami du pagrindiniai vulvinės intraepitelinės neoplazijos (VIN) tipai, kurie gali vystytis į vėžį:
- Įprastinė VIN (uVIN) – dažniausiai nustatomas tipas, juo dažniau serga ketvirtą dešimtmetį pasiekusios moterys. Dažniausiai jis susijęs su rizikingomis žmogaus papilomos viruso (ŽPV) atmainomis, kurios didina vėžio riziką. Šis tipas dar vadinamas didelės rizikos plokščialąsteliniu epitelio pažeidimu (HSIL).
- Diferencijuota VIN (dVIN) – šis tipas retesnis (sudaro apie 5 % visų atvejų), dažniausiai nustatomas vyresnio amžiaus moterims, ypač virš 60 metų. Dažnai yra siejamas su lėtine uždegimine odos liga – lichen sclerosus.
Kartais gali būti nustatomos ir mažos rizikos ląstelių pakitimai – nedidelio laipsnio plokščialąsteliniai pažeidimai (LSIL). Tokie pažeidimai paprastai nepereina į vėžį ir dažnai praeina savaime, ypač jei jų priežastis – mažos rizikos ŽPV tipai, kurių dažniausias požymis – lytinių organų karpos.
VIN simptomai
Daugelis moterų, kurioms nustatoma vulvinė intraepitelinė neoplazija, jokių aiškių simptomų nepatiria. Tačiau kai kuriems gali pasireikšti šie požymiai:
- Niežulys ar deginimas vulvos srityje
- Diskomfortas, skausmas, dilgsėjimas
- Pastebimos odos pokyčių sritys, nauji išaugimai ar dėmės
- Skausmingi lytiniai santykiai
Kaip VIN atrodo?
Ši liga gali pasireikšti įvairiai. Pagrindinis dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį – tai odos pokyčiai išorinių lytinių organų srityje:
- Naujai susiformavę iškilimai arba plokščios dėmės
- Spalvos pokyčiai – oda gali balti, parausti, įgauti pilką, rudą ar net juodą atspalvį
- Pokyčiai gali būti lokalizuoti vienoje vietoje arba išplitę keliuose vulvos plotuose
VIN priežastys ir rizikos faktoriai
Medicinos specialistai konstatavo, kad nėra vienos aiškios šios ligos priežasties. Didžioji dalis atvejų yra siejama su rizikingomis ŽPV atmainomis, kurios yra perduodamos lytiniu keliu per odos kontaktą. Užsikrėtimas šiuo virusu stipriai padidina vulvinės intraepitelinės neoplazijos riziką.
Jei moteriai nenustatoma ŽPV infekcija, VIN dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikių uždegiminių odos ligų, kaip lichen sclerosus, kuris sukelia odos uždegimą ir žvynuotas, balkšvas dėmes vulvos srityje.
Kokios ŽPV atmainos dažniausiai sukelia VIN?
Labiausiai su šia liga siejamos 16, 18 ir 33 tipo ŽPV atmainos, o dažniausiai diagnozuojama būtent dėl ŽPV-16 infekcijos.
Kiti rizikos veiksniai
- Silpnas imunitetas
- Ilgalaikis odos sudirginimas ar uždegimas išorinių lytinių organų srityje
- Rūkymas
Galimos VIN komplikacijos
Pagrindinė grėsmė – ilgainiui ši būklė gali tapti vėžiu, jeigu nebus taikomas gydymas. Laikotarpis, per kurį galima vystytis vėžiui, priklauso nuo VIN tipo:
- uVIN tipas (susijęs su ŽPV) – vėžys dažniausiai išsivysto per 6–7 metus
- dVIN tipas – vėžiniai pakitimai gali pasirodyti greičiau, net per 2–3 metus
Laiku pastebėjus ir pradėjus gydymą galima sustabdyti ląstelių virtimą vėžinėmis.
VIN diagnostika
Diagnozuojant šią ligą, gydytojas pirmiausia atlieka apžiūrą, klausia apie simptomus, apžiūri išorinių lytinių organų odą. Dažnai atliekama kolposkopija – procedūra, kurios metu specialiu prietaisu detaliai apžvelgiama vulvos ar makšties oda.
Patikimiausias būdas diagnozei patvirtinti – biopsija: įtartinos odos dalies pašalinimas ir ištyrimas laboratorijoje, ieškant ikivėžinių ląstelių.
VIN gydymo galimybės
Gydymo tikslas – pašalinti ar sunaikinti pakitusias ląsteles, išsaugant vulvos jautrumą ir funkciją. Dažniausiai taikomi šie būdai:
- Chirurginis šalinimas – gydytojas pašalina įtartinas sritis su nedidele dalimi sveikos odos aplinkui, kad neliktų pakitimų.
- Lazerinė abliacija – vietoj skalpelio naudojamas kaitinantis lazeris, juo šalinama tiek pakitusi, tiek šiek tiek sveikos odos.
- Tepalai su imiquimod – receptinis kremas, tiesiogiai naikinantis ikivėžines ląsteles.
- Vulvos odos pašalinimas (skinning vulvectomy) – šis metodas taikomas retai, kai pažeidimai užima didelę odos dalį.
Ar VIN gali praeiti savaime?
Nors yra atvejų, kai ikivėžiniai pakitimai sunyksta be jokio gydymo, taip nutinka retai. Dažniau jie lieka nepakitę arba progresuoja iki vėžio, todėl rekomenduojama gydymą pradėti nedelsiant.
Kaip sumažinti VIN riziką?
Nėra vieno patikimo būdo apsisaugoti nuo vulvinės intraepitelinės neoplazijos, tačiau galite reikšmingai sumažinti riziką:
- Skiepykitės nuo ŽPV – vakcina apsaugo nuo pavojingiausių viruso atmainų, kurios siejamos su gimdos kaklelio bei vulvos vėžiu.
- Rinkitės saugesnius lytinius santykius – sumažinkite partnerių skaičių, naudokite apsaugos priemones (prezervatyvai, dantų užtvaros), kurios gali sumažinti užsikrėtimo riziką, nors ir visiškai jos neeliminuoja.
- Laiku gydykite lichen sclerosus – pastebėjus šviesias, iškilusias, niežinčias ar skausmingas dėmes vulvos srityje, verta kuo anksčiau kreiptis į specialistą. Laiku gydomi uždegimai mažina vėlesnių pakitimų riziką.
- Reguliariai lankykitės ginekologo apžiūrose – paprastos patikros, ypač PAP testai, padeda anksti aptikti pakitimus, kol jie dar lengvai išgydomi. Papildomai dažnai atliekami ir ŽPV testai.
Kas laukia po diagnozės?
Laiku pradėjus gydymą prognozė itin gera – dauguma moterų niekada nesusidurs su vulvos vėžiu. Vis dėlto buvusių VIN atvejų turinčioms moterims pakitimai gali pasikartoti, ypač jei jos rūko. Siekiant užkirsti tam kelią, būtina reguliariai tikrintis ir atsisakyti žalingų įpročių.
Gydytojas parinks tinkamą stebėjimo dažnį – dažniausiai pirmus penkerius metus po gydymo vizitai rekomenduojami du kartus per metus. Jei progresavimo požymių nėra, gali pakakti ir vieno apsilankymo per metus.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kokio tipo VIN man nustatyta?
- Kokio gydymo strategija būtų veiksmingiausia mano atveju?
- Kokių gydymo pasekmių (šalutinių reakcijų) galiu tikėtis?
- Kaip pastebėti, jei liga atsinaujintų?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis pas gydytoją po gydymo?
