Wells’o sindromas – reta oda pažeidžianti liga, dar vadinama eozinofiliniu celiulitu. Ši būklė pasireiškia niežtinčiomis, deginančiomis, paraudusiomis ir uždegimo paveiktomis odos vietomis. Pažeistos vietos savo išvaizda gali priminti bakterinį celiulitą, tačiau jokių tikro infekcijos požymių nenustatoma.
Kas sukelia Wells’o sindromą
Nors šios ligos priežastis nėra pilnai aiški, manoma, kad gali būti atsakingos autoimuninės reakcijos. Tokiais atvejais imuninė sistema klaidingai atpažįsta sveikus audinius kaip grėsmę ir juos puola. Dažniausiai Wells’o sindromas pasitaiko atsitiktinai, tačiau kartais gali dažniau pasireikšti šeimoje.
Ligos atsiradimą gali paskatinti:
- Vabzdžių įkandimai ar įgėlimai (pavyzdžiui, uodų)
- Virusinės infekcijos
- Odos uždegimas (dermatitas)
- Žarnyno infekcija giardiazė
- Kraujodaros sistemos ligos, tokios kaip leukemija
- Grybelinės infekcijos
- Įvairių vaistų ar metalų sukelta reakcija
Wells’o sindromo paplitimas
Tai itin reta liga – visame pasaulyje užfiksuota mažiau nei šimtas atvejų. Dažniausiai ji pasitaiko suaugusiesiems, tačiau galima ir vaikams. Lytis įtakos neturi: serga tiek vyrai, tiek moterys.
Ligos simptomai
Pirmieji požymiai – niežėjimas arba deginantis pojūtis vienoje ar keliose odos vietose, netrukus pastebimas paraudimas ir patinimas. Dažnai šios vietos būna skausmingos. Kartais liga pasireiškia staigiai susidarančiomis pūslėmis ar mazgeliais. Gali išberti žiedinės arba nelygios formos lopais, atsirasti stipraus niežėjimo.
Nors retais atvejais gali pasireikšti sisteminiai simptomai, tokie kaip bronchinė astma, sąnarių skausmas ar karščiavimas, dažniausiai jų nebūna.
Laikui bėgant, pažeista oda gali keisti spalvą: pradžioje tapti rusvai raudona, vėliau melsvai pilka ar net žalsvai pilkšva. Uždegimo židiniai dažniausiai praeina per kelias savaites ar mėnesius, nepalikdami ilgalaikių žymių, tačiau yra rizika, kad pažeidimai gali atsinaujinti ateityje.
Diagnostika ir tyrimai
Norint nustatyti Wells’o sindromą, dažniausiai atliekama odos biopsija. Tiriant kraują, dažnai aptinkamas padidėjęs eozinofilų kiekis.
Biopsijos metu odos ir gilesniuose audiniuose randama gausu eozinofilų, stebimi specifiniai uždegimo požymiai, kurie būdingi būtent šiam sindromui. Šie pokyčiai skiriasi nuo tų, kuriuos sukelia alergijos, parazitai, dermatitas ar vabzdžių įkandimai.
Gydymas
Wells’o sindromo gydymui dažniausiai pasirenkamas prednizolonas – sisteminis steroidinis vaistas. Tokie vaistai veikia visą organizmą ir slopina pernelyg aktyvų imuninį atsaką, taip sumažindami uždegimą ir nemalonius simptomus.
Prednizolonas, kuris yra panašus į mūsų organizme gaminamą kortizolį, vartojamas per burną. Daugumai pacientų simptomai palengvėja jau po kelių gydymo dienų, o ligos eiga visiškai nurimsta per maždaug mėnesį.
Esant lengviems atvejams, pakanka naudoti išorinį gydymą – steroidinį kremą (pvz., hidrokortizoną), kurį reikia tepti uždegimo pažeistas odos vietas.
Kartais papildomai gali būti skiriami priešgrybeliniai vaistai (pavyzdžiui, grizeofulvinas) ar antibiotikai, tokie kaip dapsonas.
Prevencijos galimybės
Kadangi tiksli ligos priežastis iki šiol nežinoma, prevencinių priemonių nėra sukurta.
Ligonių prognozės
Wells’o sindromas pasižymi dažniausiai palankia eiga. Daugeliu atvejų pažeidimai išnyksta savaime per kelias savaites ar mėnesius, dažnai nepalikdami jokių ženklų. Kartais gali laikinai likti pasikeitusi odos spalva, tačiau laikui bėgant šie pokyčiai išnyksta. Liga turi polinkį kartotis, o užsitęsusios formos gali trukti keletą metų, kol pavyksta visiškai suvaldyti simptomus.
