Ar kada nors pagalvojote, kad gėlės gali kelti stiprią baimę? Tokia nerimo forma vadinama antrofobija, kai žmogus jaučia intensyvią baimę gėlių ar net konkrečių jų rūšių atžvilgiu. Ši baimė gali kilti dėl bet kurios gėlės dalies – žiedo, lapo, stiebo – ir sukelti stiprią emocinę reakciją.
Kas yra antrofobija?
Antrofobija reiškia stiprią ir nepagrįstą gėlių baimę. Šis terminas sudarytas iš graikiško žodžio „anthos“ (gėlė) ir „phobos“ (baimė). Nors visiems būdinga kartais jausti nerimą, phobija – tai kraštutinė reakcija į kažką, kas realiai negresia pavojumi. Žmonės, susiduriantys su antrofobija, gali bijoti tiek visų gėlių, tiek tik tam tikrų jų rūšių ar netgi tik jų dalių.
Ar dažnai pasitaiko antrofobija?
Tikslios statistikos, kiek žmonių serga būtent antrofobija, nėra. Daugelis nenoriai kalba apie šią baimę arba nesuvokia, kad turi konkrečią fobiją. Visgi žinoma, kad apie 10% suaugusiųjų ir net penktadalis paauglių gyvenime patiria tam tikrų fobijų.
Antrofobijos rizikos veiksniai
Specifinės fobijos, tokios kaip antrofobija, dažniausiai atsiranda dar vaikystėje ir dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Šios baimės riziką gali padidinti keli veiksniai:
- Genetika – paveldėtas polinkis į nerimą ir fobijas.
- Šeimos istorija – jei artimi giminaičiai kenčia nuo fobijų ar nerimo sutrikimų.
- Kitos fobijos – baimė vabzdžiams, bitėms ar vorams neretai siejasi su gėlių baime, nes gėlėse dažnai randami šie gyviai.
Kas gali lemti augalų baimę?
Dažnai priežastis slypi vaikystėje patirtoje traumoje ar nemalonioje situacijoje. Pavyzdžiui, gėlės ar augalai gali būti susiję su:
- Skausmingais įkandimais ar įgėlimais – pavyzdžiui, vabzdžių ar erkių.
- Gedulo išgyvenimais – funeralai ir artimo žmogaus netektis dažnai siejami su gėlėmis.
- Smarkiomis alergijomis – šienligės ar kitos reakcijos gali palikti nemalonių prisiminimų.
Antrofobijos simptomai
Susidūrus su gėlėmis ar vien tik apie jas pagalvojus, žmogus gali stipriai sunerimti. Dažniausi simptomai:
- Šaltkrėtis.
- Galvos svaigimas, silpnumas.
- Per didelis prakaitavimas.
- Širdies plakimas.
- Pykinimas.
- Vargina dusulys.
- Drebulys ar virpulys.
- Pilvo skausmai, virškinimo sutrikimai.
Diagnozavimas
Antrofobija nėra nustatoma atlikus specialius tyrimus ar testus. Dažniausiai diagnozę nustato gydytojas, įvertinęs jūsų pasakojimus apie simptomus, jų trukmę bei poveikį kasdienybei. Kad fobija būtų pripažinta, ji turi trukti ne mažiau kaip pusę metų, būti labai stipri, smarkiai trikdyti kasdienį gyvenimą ir sukelti perteklinį nerimą, kuris neatitinka realaus pavojaus.
Gydymas ir valdymas
Nors gali atrodyti, kad fobijos įveikti neįmanoma, specialistų teigimu, daugiau kaip 90% sergančiųjų specifinėmis fobijomis pastebi ženklų pagerėjimą taikant ekspozicinę terapiją. Tai psichoterapijos rūšis, kurios metu žmogus palaipsniui, saugiai ir nuosekliai susiduria su baimę keliančiais stimulais. Terapeutas mokys atsipalaidavimo technikų – kvėpavimo ar meditacijos, padėsiančių tvardytis terapijos metu. Gydymo metu iš pradžių gali būti rodomos tik gėlių nuotraukos ar vaizdo įrašai, vėliau – realios gėlės šalia, galiausiai tenka jas laikyti rankose.
Ekspozicinė terapija dažnai derinama su kognityvine elgesio terapija – ši padeda keisti mąstymą ir reakcijas į baimę keliančias situacijas. Vaistai, pavyzdžiui, raminamieji nuo nerimo, dažniausiai neskiriami specifinėms fobijoms gydyti, nebent siekiama įveikti trumpalaikį stresą, pavyzdžiui, ruošiantis dalyvauti vestuvėse, kur tikėtina bus daug gėlių.
Galimos pasekmės
Gėlės ir augalai supa mus beveik kiekviename žingsnyje – tiek namuose, tiek lauke. Dėl stiprios baimės žmogus gali venkti išeiti iš namų, o tai gali baigtis agorafobija. Ilgainiui fobija gali turėti rimtą įtaką darbui, santykiams, socialiniam gyvenimui.
Be to, negydoma antrofobija gali padidinti depresijos, panikos atakų arba net žalingų priklausomybių riziką.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite, kad nerimas neleidžia jums normaliai gyventi, vargina panikos priepuoliai, nuotaikos pokyčiai ar sunku užmigti – pravartu pasitarti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Taip pat verta reaguoti, jei kyla minčių apie žalingų įpročių pradžią ar jaučiate besiformuojančią depresiją.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kas galėjo sukelti šią baimę?
- Kokia gydymo taktika būtų tinkamiausia mano situacijoje?
- Ar verta išbandyti ekspozicinę terapiją?
- Kiek laiko trunka gydymas?
- Ar yra vaistų, kurie galėtų padėti?
- Į kokius komplikacijų požymius turėčiau atkreipti dėmesį?
