Anthropofobija – tai stipri baimė būti tarp žmonių ar bendrauti su jais. Šį nerimą patiriantys asmenys dažnai vengia minios, sunkiai toleruoja akių kontaktą ir jaudinasi dėl kitų nuomonės ar vertinimo. Nors antropofobija įprastuose psichikos ligų klasifikatoriuose nelaikoma atskiru sutrikimu, tačiau ji vis dažniau įvardijama kaip specifinė fobija.
Kas būdinga antropofobijai?
Kaip ir daugelis kitų specifinių fobijų, antropofobija pasireiškia stipriu ir sunkiai suvaldomu nerimu, kuris dažnai neatitinka realios grėsmės lygio. Žmogus gali suprasti, kad jo baimė perdėta ar nelogiška, tačiau vis vien sunkiai įveikia savo reakcijas ir įkyrias mintis.
Antropofobija skiriasi nuo socialinio nerimo sutrikimo. Socialinio nerimo atveju pagrindinis nepatogumas jaučiamas konkrečiose socialinėse situacijose, pavyzdžiui, nurodant į pasimatymą ar bendraujant su nepažįstamaisiais viešumoje. Tuo tarpu antropofobiją turintis žmogus baiminasi žmonių nepriklausomai nuo aplinkybių – svarbu pats buvimas šalia kitų, o ne situacija.
Socialinė fobija (sociophobija) buvo ankstesnis socialinio nerimo sutrikimo pavadinimas. Esminis skirtumas: kai kurie žmonės, sergantys socialinio nerimo sutrikimu, nejaučia diskomforto būti minioje, jei nėra asmeninių kontaktų. Tačiau antropofobija sergantis žmogus nerimą jaučia tiek esant minioje, tiek šalia pavienių žmonių.
Antropofobijos paplitimas
Specifinės fobijos, tarp jų ir antropofobija, dažniau pasitaiko paaugliams bei moterims. Statistika rodo, kad maždaug kas penktas paauglys bent kartą gyvenime susiduria su tam tikra specifine fobija. Suaugusiųjų tarpe šis rodiklis siekia apie 10 proc.
Antropofobijos simptomai
Žmones, kurie patiria antropofobiją, dažnai kamuoja vadinamas išankstinis nerimas – tai nuolatinis jaudulys ar baimė dėl būsimų susitikimų su žmonėmis. Šie asmenys ypač nerimauja prieš įvairius susibūrimus ar bendravimą. Dažniausi jausmai ir mintys būna šie:
- Baimė būti stebimam ar vertinamam.
- Baimė užmegzti akių kontaktą.
- Persekioja pojūtis, kad aplinkiniai smerkia ar nepriima.
Nerimas dažnai iššaukia ir fizinius kūno pojūčius:
- Apsunkintas kvėpavimas.
- Paraudusi oda.
- Pykinimas, kartais vėmimas.
- Širdies plakimas arba permušimai.
- Gausesnis prakaitavimas.
- Drebulys ar raumenų trūkčiojimas.
Kaip nustatoma antropofobija?
Šiai baimei nėra atskirų medicininių diagnostikos kriterijų, tačiau gydytojas ar psichologas išsiaiškina situaciją kalbėdamasis apie patiriamus simptomus. Gali būti užduodami klausimai apie:
- Ar tos pačios situacijos ar žmonių grupės visada kelia baimę?
- Ar vengimas kontaktuoti trukdo kasdieniam gyvenimui?
- Kiek laiko trunka šie pojūčiai – ar užsitęsė ilgiau nei šešis mėnesius?
Kartais žmonių baimė būna susijusi su kitais psichikos sutrikimais, pavyzdžiui, socialiniu nerimu ar tam tikromis asmenybės savybėmis. Antropofobija neretai pasireiškia kartu su vengiančiu asmenybės sutrikimu, paranoidine ar kliedesine būsena, potrauminio streso sindromu. Kai kuriuose Azijos kraštuose šios baimės forma žinoma kaip taijin kyofusho – tai baimė pakenkti ar įžeisti kitus santykiuose.
Galimos priežastys
Neretai neįmanoma tiksliai pasakyti, kodėl vienas ar kitas žmogus vysto stiprią žmonių baimę. Visgi kai kurie veiksniai didina riziką:
- Patirtas artimųjų išdavystės jausmas.
- Nerimo sutrikimų istorija šeimoje.
- Hormoniniai kūno pokyčiai.
- Problemos su antinksčiais, kurie gamina streso hormonus.
Gydymas ir pagalba
Nėra specifinio vieno gydymo, kuris visiškai išgydytų antropofobiją, tačiau daugeliui žmonių simptomai ženkliai sumažėja taikant tinkamas priemones. Svarbiausia – ilgalaikis darbas su specialistu ir kantrybė.
Dažniausiai taikomi pagalbos būdai:
- Ekspozicijos terapija. Tai dažniausiai pirmiausia rekomenduojama priemonė, kai baimė įveikiama pamažu susiduriant su ją keliančiomis situacijomis. Iš pradžių užtenka apie tai pasvarstyti mintyse, vėliau – bandyti bendrauti mažose žmonių grupėse. Ši terapija sumažina simptomus daugumai pacientų.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Šios psichoterapijos metu mokomasi atpažinti kritines, nerimą keliančias mintis ir jas pakeisti realistiškesnėmis. KET ypač veiksminga, kai kartu dirbama ir su susidūrimų baime.
- Hipnoterapija. Specialistas padeda pasiekti gilios koncentracijos būseną, kai sumažėja išoriniai trikdžiai. Tai gali pagerinti kitų terapijos būdų efektyvumą.
- Vaistai. Esant didesniam nerimui ar paūmėjimams, trumpalaikiai gali būti paskirti raminamieji ar kitos psichotropinės priemonės tam tikroms situacijoms valdyti. Sprendimą dėl vaistų vartojimo būtina aptarti su gydytoju individualiai.
Atsipalaidavimo pratimai
Norint sumažinti nerimą, rekomenduojama reguliariai taikyti atsipalaidavimo technikas. Galite rinktis vidutinio intensyvumo fizinę veiklą – pavyzdžiui, padaryti 20 šuoliukų vietoje, kai jaučiate įtampą. Taip pat padeda meditacija, vaizduotės treniruotės ar kvėpavimo valdymo pratimai.
Kaip sumažinti riziką
Nėra visiškai patikimų būdų, kurie užtikrintų, kad ši fobija nesivystys. Tačiau palaikant kasdienius sveikos gyvensenos įpročius galima sumažinti nerimo pasireiškimo stiprumą ar trukmę:
- Vandens gėrimas ir alkoholio bei kavos ribojimas.
- Subalansuota mityba: pilno grūdo gaminiai, liesa mėsa, sveikieji riebalai, vaisiai bei daržovės.
- Reguliari mankšta ir pakankamai fizinio aktyvumo.
- Kokybiškas miegas – bent 7–8 valandos kasnakt.
- Bendravimas su artimais žmonėmis sumažina socialinės izoliacijos riziką.
Ilgalaikės pasekmės
Jei taikomas tinkamas gydymas, dažniausiai antropofobijos simptomai palaipsniui nublanksta ir žmogus grįžta prie pilnaverčio gyvenimo. Tačiau negydoma ši baimė gali apsunkinti kasdienybę ir net paskatinti kitų psichologinių sunkumų atsiradimą:
- Nuotaikos sutrikimai, įskaitant nerimą ar depresiją.
- Atsiribojimas nuo visuomenės (socialinė izoliacija).
- Netaisyklingas alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kokios, tikėtina, yra baimių kilmės priežastys?
- Kokius įveikos metodus ar pratimus galėčiau taikyti savarankiškai?
- Kaip užkirsti kelią simptomų stiprėjimui?
- Ar įmanoma, kad baimė žmonių kada nors visai praeitų?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
