Žvairumo operacija: rūšys, simptomai, eiga

Žvairumo operacija: rūšys, simptomai, eiga

Žvairumo operacija, dar žinoma kaip akių raumenų operacija, yra chirurginis būdas koreguoti žvairumą, akių nukrypimą ar netinkamai išsidėsčiusias akis. Tai būklė, kai abu akys nesufokusuojamos ta pačia kryptimi. Chirurgiškai koreguojami išorės akių raumenys, kad akies obuolys būtų iš centro ir turėtų vienodą vertikalią bei horizontalią regos kryptį. Žvairumo operacija koreguoja akių raumenų disbalansą, išdidėjusius išorės akių raumenis arba silpnus akių raumenis dėl įgimtos akių ligos arba centrinės nervų sistemos ligų, taip pat padeda užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip neryški rega, dviejopa rega ar sutrikusi rega. Akių nukrypimas gali būti gydomas akių ištyrimu ir chirurgija pas patyrusį akių gydytoją, kai tik pasirodo simptomai.

Kodėl reikia žvairumo operacijos?

Jei žvairumas arba kirsta akys nėra gydomos ikimokyklinio amžiaus vaikui, tai gali sukelti neryškią regą, dvigubą regą ir 3D regėjimo praradimą, galiausiai vedant prie silpnos akies sindromo; vaikas pradeda naudoti tik vieną akį, ir smegenys pradės slopinti vaizdo signalą, gautą iš nukrypusios akies, ir galiausiai blokuos regos signalą iš šios akies.

Žvairumo operacija, atsiradusi dėl raumenų disbalanso arba išorės akių raumenų didėjimo, gydo neryškią regą, dvigubą regą ir pavargusias akis, subalansuoja akių padėti ir išsaugo 3D regėjimą.

Kokios yra žvairumo rūšys?

  • Esotropija (Horizontali į vidų tipas) yra žvairumo forma, kai viena arba abi akys juda link akies vidinio kampo arba nosies. Esotropija dažniausiai randama kūdikiams nuo 4 mėnesių amžiaus, dar vadinama kūdikine esotropija.
  • Exotropija (Horizontali į išorę tipas) yra žvairumo forma, kai viena arba abi akys juda link akių išorinių kampų. Exotropija dažnai siejama su trumparegyste dėl tam tikrų akių ligų, tokių kaip drumzlė lęšiuose, stiklakūnio degeneracija, tinklainės ligos, kurias sukelia juoda akies randas nuo įmetamu svetimkūniu arba akių obuolio degeneracija.
  • Hipertropija (Vertikali aukštyn tipas) yra žvairumo forma, kai viena akis žiūri tiesiai, o kita skvarbia aukštyn dėl išorės akių raumenų anomalijų.
  • Hipotropija (Vertikali žemyn tipas) yra žvairumo forma, kai viena akis žiūri tiesiai, o kita skvarbia žemyn dėl išorės akių raumenų anomalijų, dėl kurios akies obuolys smunka žemyn.
  • Torsalis yra žvairumo forma, kai akys sukasi į vidų arba į išorę.
  • Forija yra latentinė žvairumo forma, kai akių padėtis yra centre, kai abi akys atviros, bet nukrypsta nuo centro, kai viena yra uždengta. Priešingai, kai ši akis atidengiama, ji grįžta į centro padėtį. Forija dažnai sukelia akių nuovargį.
  • Pseudostrabismas yra kai kurių vaikų veido anatomijos savybė, dėl kurios atrodo, kad vaikas turi žvairumą, tačiau vaikas neturi akių raumenų anomalijų ar dvigubos regos. Pavyzdžiui, vaikas turi plačią nosies tiltelį arba didelę juodą akį, paslėptą vidinių akių kampų, sukurdamas esotropijos išvaizdą.

Kokios yra žvairumo priežastys?

Viena akis turi 6 išorinius raumenis, kurie reguliuoja akių judesių kryptį: aukštyn ir žemyn, kairėn ir dešinėn, kad matytume daiktus normaliai. Žvairumo simptomai atsiranda dėl netaisyklingos išorės akių raumenų struktūros, pavyzdžiui, išdidėjusių išorės akių raumenų, kurie sukelia akių raumenų disbalansą, neteisingą akių judėjimą ir nesugebėjimą fokusuoti daiktus ta pačia kryptimi, dėl kurių atsiranda žvairumas, akių sukrypimas arba forija. Žvairumą taip pat gali sukelti šie veiksniai:

  • Refrakcijos klaidos: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas. Esotropija dažniausiai randama vaikams su vidutine toliaregyste dėl to, kad akis turi daugiau susifokusuoti į objektą, kad aiškiau matytų. Refrakcijos klaidos vaikams su trumparegyste arba astigmatizmu gali sukelti akių raumenų disbalansą, dėl ko atsiranda žvairumas (akių sukimasis).
  • Centrinės nervų sistemos liga: paprastai centrinė nervų sistema reguliuoja ir valdo išorės akių raumenų veikimą. Jei centrinė nervų sistema sutrinka, išoriniai akių raumenys paralyžiuojami, sukeldami fizinio ir smegenų vystymosi uždelsimą. Be to, kai kurios ligos, tokios kaip cerebrinis paralyžius (dėl 3, 4 ar 6 galvinių nervų paralyžiaus) arba raudonukė, taip pat gali sutrikdyti centrinę nervų sistemą.
  • Genetika: žvairumas, sukeltas paveldimumu, gali sukelti išorės akių raumenų anomalijas, tokias kaip įgimta fibrozinio sindromas, Noonan sindromas arba Edwardo sindromas.
  • Akių ligos: vienpusės akių ligos gali sukelti neryškią regą, tinklainės degeneraciją ir akių raumenų disbalansą, virstant žvairumu, skydliaukės liga, meningitu, smegenų augliais arba vėžiu.
  • Oftalmologinis trauma arba sunkus smegenų pažeidimas, kurį sukėlė kaukolės lūžis, akių obuolio skylė, vidinis kraujavimas arba insultas.

Kokie yra žvairumo simptomai?

  • Abu akių nemato ta pačia kryptimi, akių nukrypimas.
  • Abu akių nejudama vienodai ir nesinchronizuotai su vienodo lygiagrečiu poslinkiu.
  • Viena akis žvairuoja, užmerkta arba dažnai mirkti, kai susiduria su ryškia saulės šviesa.
  • Vienos akies užmerkimas, žiūrint į objektus ar skaitant arti arba toli esančius tekstus ar ženklus.
  • Kaklo pasukimas, galvos pasukimas, kai žiūrite į objektus, pokalbio partnerį ar kažką.
  • Klaidinga rega, klaidingas gylio suvokimas, atsitrenkimas į kažką.
  • Galvos skausmas, akių įtampa, problemos skaitant, sunku skaityti, pavargusios akys.
  • Kai vaikas auga, akis vysto neryškią regą, dvigubą regą, ir silpną akį.

Kokia yra diagnozė prieš žvairumo operaciją?

Oftalmologas nustatys žvairumo operaciją, skirtą gydyti išorės akių raumenų didėjimą ir akių raumenų disbalansą, įskaitant žvairumą, kuriam kyla didelė dviaukštės regos praradimo rizika ir kurie negali būti gydomi kitomis gydymo galimybėmis. Oftalmologas diagnozuos žvairumą naudodamas šiuos tyrimus:

  • Medicininė istorija: klausinėjimas apie amžių, kai atsirado žvairumas, ar jame dalyvauja kaklo pasukimas, viena akis žvairuoja vienoje pusėje arba keičiasi pusės, kai žiūrima arti ir toli, arba abu, jei yra žvairumo šeimoje, medicininė istorija ir nelaimės istorija.
  • Akių tyrimas: patikrinti tinklainę, regos nervą ir akių kraujagysles, ar nėra tinklainės degeneracijos, ragenos degeneracijos, glaukomos, diabetinės retinopatijos arba tinklainės vėžio pastebimų požymių.
  • Regėjimo aštrumas: Matavimas akių lygio, regos patikrą arti bei tolimų objektų atžvilgiu ir regos aiškumo įvertinimą.
  • Refrakcija: Refrakcijos klaidų tikrinimas (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas) ir regėjimo patikrinimas.
  • Šviesos refleksijos testas: tiesioginis žiūrėjimas į šviesos šaltinį, pavyzdžiui, žibintuvėlis, iš maždaug 30–100 cm atstumo, siekiant patikrinti šviesos atspindį į rainelę. Žvairumo nėra, kai šviesa, krentanti į rainelę, tolygiai pasiskirsto abiejose pusėse. Priešingai, žvairumas būtinas, kai šviesa, krentanti į rainelę, abiejose pusėse pasiskirsto netolygiai.
  • Uždangos testas: apžvalgos talpina objektą, dengiant vieną akį su paprasta popieriaus lapeliu. Žvairumas būtinas, kai uždengta akis juda tuo metu, kai yra dengiama.

Koks yra žvairumo operacijos procedūra?

  • Anesteziologas prieš operaciją pacientui skirs lengvą sedaciją ir anesteziją.
  • Oftalmologas naudos spekuliatorių, kad būtų plačiai laikoma akis prieš operaciją. Oftalmologas sukos akių obuolį kairėn-dešinėn ir aukštyn-žemyn, kad nustatytų operuotinų išorės akių raumenų vietą.
  • Oftalmologas atlieka žvairumo operaciją, chirurgiškai koreguodamas išorės akių raumenis, kad suderintų akies obuolį su centro ir kirpdamas maža chirurginės žaizdą akies baltymuose, kad subalansuotų išorės akių raumenų ilgį ir įtampą.
  • Jei išorės akių raumenys per laisvi, oftalmologas pašalins dalį išorės akių raumenų, kad priveržtų išorės akių raumenis. Priešingai, jei išorės akių raumenys per įtempti, oftalmologas perkels atoslūgio tašką giliau į priekį nuo pirminės padėties, kad atpalaiduotų išorės akių raumenis.
  • Kai mokinės padėtis yra simetriškai sulyginta, oftalmologas dygsniavimo metu dygs operacinę žaizdą, užtepsys akių lašus ir užtikrins akis uždengimą akių tvarsčiu. Paprastai operacija trunka apie 30 minučių – 2 valandas, priklausomai nuo atvejų sudėtingumo.

Kokia yra pooperacinė žvairumo operacijos priežiūra?

  • Oftalmologas paskirs paskesnį apsilankymą kitą dieną po operacijos.
  • Vartokite vaistus, kaip nurodė gydytojas, kad palengvintumėte skausmą ir uždegimą, kuris gali atsirasti.
  • Venkite trinti arba spausti akis ir nešiokite akių tvarsčius miego metu 2 savaites, kad išvengtumėte atsitiktinio trynimo.
  • Vartokite akių lašus, kaip nurodė gydytojas, kad užkirstumėte kelią infekcijai, uždegimui ir dirginimui.
  • Saugokite akis nuo vandens patekimo, neplaukite veido 2 savaites ir nesimaudykite baseine 2-3 mėnesius.
  • Venkite intensyvaus fizinio krūvio ir sunkių daiktų kėlimo 2 savaites.
  • Dalyvaukite kiekviename oftalmologo apsilankyme, kad stebėtumėte simptomus ir pooperacinę būklę.

Kokios yra žvairumo operacijos komplikacijos?

Žvairumo operacija yra mažoji operacija ir laikoma labai saugia procedūra. Operacija turi aukštą sėkmės lygį – 80–90 %, priklausomai nuo amžiaus, žvairumo tipo ir sudėtingumo. Pooperacinės žvairumo operacijos komplikacijos apima infekcijas, hypemiją (kraujavimą akių viduje) ir dvigubą regą. Tačiau simptomai palaipsniui pagerėja ir išnyksta. Oftalmologas rekomenduos tinkamą gydymą, tinkamą konkrečiam asmeniui.

Kokie yra žvairumo operacijos privalumai?

  • Mažoji operacija, mažiau skausminga, greitai atsigauna.
  • Ambulatorinė operacija: žaizda greitai gyja, ir dėl to greitai atkuriama rega.
  • Labai saugi, mažai rizikinga, mažai komplikacijų
  • Gydoma dviguba rega, pavargusios akys
  • Užkirsti kelią silpnai akiai, 3D regos praradimui
  • Mažiau audinių pažeidimų, mažiau kraujo netekčių
  • Pagerina asmenybę ir gyvenimo kokybę
  • Pašalina gyvenimo apribojimus ir padidina gyvenimo galimybes.
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *