SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Dermatologija

Seborėjinis dermatitas

Erika Kazlauskaitė Paskelbė Erika Kazlauskaitė
2026 18 sausio
Kategorija Dermatologija
0
Seborėjinis dermatitas
Share on FacebookShare on Twitter

Seborėjinis dermatitas sukelia pleiskanojančius, žvynuotus ir niežtinčius odos plotus. Ši būklė dažniausiai pasireiškia tose kūno vietose, kuriose gausu riebalinių liaukų, pavyzdžiui, veido srityje ir galvos odoje. Tai plačiai paplitęs odos sutrikimas.

Turinys
  1. 1.Seborėjinio dermatito simptomai
  2. 2.Kuriose kūno vietose pasireiškia seborėjinis dermatitas?
  3. 3.Seborėjinio dermatito priežastys
  4. 4.Kas gali paskatinti seborėjinio dermatito paūmėjimą?
  5. 5.Ar seborėjinis dermatitas yra užkrečiamas?
  6. 6.Seborėjinio dermatito rizikos veiksniai
  7. 7.Galimos seborėjinio dermatito komplikacijos
  8. 8.Kaip gydytojai nustato seborėjinį dermatitą
  9. 9.Kokios ligos gali būti supainiotos su seborėjiniu dermatitu?
  10. 10.Seborėjinio dermatito gydymas
  11. 11.Galvos odos gydymas paaugliams ir suaugusiesiems
  12. 12.Veido ir kūno gydymo būdai
    • 12.1Vietinio poveikio priešgrybelinės priemonės
    • 12.2Vietinio poveikio kortikosteroidai
    • 12.3Kalcineurino inhibitoriai
    • 12.4Sisteminiai priešgrybeliniai vaistai
    • 12.5Fototerapija
  13. 13.Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?
  14. 14.Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
  15. 15.Ko tikėtis sergant seborėjiniu dermatitu?
  16. 16.Kaip pasirūpinti savimi?
  17. 17.Kaip sumažinti seborėjinio dermatito riziką?
  18. 18.Šaltiniai

Kai ši būklė paveikia paauglių ar suaugusiųjų galvos odą, ji dažniausiai vadinama pleiskanomis. Kūdikiams tas pats sutrikimas žinomas kaip lopšinis dermatitas.

Seborėjinis dermatitas yra lėtinė būklė, trunkanti visą gyvenimą. Ji gali periodiškai atsinaujinti, pasireikšdama paūmėjimais ir nurimimo etapais. Nors visiškai išgydyti šios ligos neįmanoma, ją galima kontroliuoti taikant vaistinėse be recepto parduodamas arba gydomąsias priemones, kurios padeda suvaldyti simptomus ir palaikyti odos būklę.

Seborėjinio dermatito simptomai

Šios odos būklės požymiai gali būti įvairūs ir apimti kelis skirtingus simptomus:

  • Sausa arba riebi, pleiskanojanti galvos oda
  • Baltos ar gelsvos spalvos pleiskanos
  • Niežulys
  • Sustorėję, žvynuotos odos plotai (plokštelės)
  • Smulkūs, pakilę odos dariniai, kurių spalva gali svyruoti nuo tamsesnės iki gelsvai ar rausvai raudonos
  • Plaukų slinkimas dėl intensyvaus kasymosi pažeistose vietose (tačiau tai nesukelia nuolatinio plikimo)

Kūdikiams ši būklė dažnai pasireiškia storu, gelsvu, šašu pasidengusiu bėrimu galvos odoje (lopšiniu dermatitu) ir (arba) bėrimu sauskelnių srityje.

Susiję įrašai

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

2026 4 vasario
Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

2026 4 vasario

Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas

2026 4 vasario

7 būdai, kaip sveikai maitintis turint Krono ligą ir neišlaidaujant

2026 4 vasario

Kuriose kūno vietose pasireiškia seborėjinis dermatitas?

Seborėjinis dermatitas dažniausiai išsivysto tose vietose, kuriose yra daugiau riebalinių liaukų. Jis gali paveikti šias kūno sritis:

  • Bambos sritį
  • Ausis ir odą už jų
  • Antakius
  • Veidą ir kaktą
  • Galvą ir galvos odą
  • Nosį, ypač šonines raukšles
  • Viršutinę nugaros dalį ir krūtinę
  • Odos raukšles rankų, kojų ir kirkšnių srityse
  • Odą po krūtimis

Seborėjinio dermatito priežastys

Tiksli šios būklės atsiradimo priežastis iki galo nėra nustatyta. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad ją gali lemti per didelis mielinių grybelių kiekis odoje. Viena iš jų rūšių, vadinama Malassezia, natūraliai gyvena ant visų žmonių odos ir dažniausiai nesukelia problemų. Tačiau kai šių mielių kiekis padidėja, oda pradeda reaguoti.

Šie mikroorganizmai ypač gerai dauginasi riebiose kūno vietose. Jie skaido odos riebalus ir išskiria riebalų rūgštis, kurios dirgina odą. Dėl to atsiranda paraudimas, niežėjimas ir pleiskanojimas. Ilgainiui silpnėja apsauginis odos barjeras, todėl mielėms tampa dar lengviau daugintis, o drėgmė iš odos pasišalina greičiau.

Kas gali paskatinti seborėjinio dermatito paūmėjimą?

Simptomai gali sustiprėti tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jei:

  • Tenka kontaktuoti su agresyviomis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip dažai ar valymo priemonės
  • Vystosi infekcija
  • Ilgai būnama tiesioginiuose saulės spinduliuose
  • Vyrauja šaltas ir sausas oras
  • Patiriamas stiprus ar ilgalaikis stresas
  • Naudojamos odos priežiūros priemonės, kurių sudėtyje yra alkoholio

Ar seborėjinis dermatitas yra užkrečiamas?

Ne, ši odos būklė nėra užkrečiama ir neperduodama nuo žmogaus žmogui.

Seborėjinio dermatito rizikos veiksniai

Tikimybė susirgti šia liga gali būti didesnė, jeigu:

  • Šeimoje yra buvę dermatito atvejų
  • Anksčiau diagnozuotos kitos odos ligos, tokios kaip rožinė, psoriazė ar aknė
  • Pasireiškė tam tikrų vaistų šalutinis poveikis (dopamino antagonistai, imunitetą slopinantys vaistai, fotochemoterapija, ličio preparatai)
  • Sergama ŽIV, AIDS arba imuninė sistema yra nusilpusi
  • Oda natūraliai yra riebi
  • Yra neurologinių sutrikimų, pavyzdžiui, Parkinsono liga

Ši būklė taip pat dažniau nustatoma:

  • Vyrams
  • Kūdikiams nuo 2 iki 12 mėnesių amžiaus
  • Paaugliams
  • Suaugusiesiems, ypač vyresniems nei 30 metų

Galimos seborėjinio dermatito komplikacijos

Intensyvus kasymasis gali pažeisti odą, sukelti kraujavimą ir sudaryti sąlygas infekcijoms vystytis.

Gyvenimas su lėtine odos liga gali būti emociškai sudėtingas, ypač kai pažeistos vietos matomos aplinkiniams. Tai gali neigiamai paveikti savivertę ir psichologinę savijautą. Jei tampa sunku susidoroti su emociniais iššūkiais, verta kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą.

Kaip gydytojai nustato seborėjinį dermatitą

Sveikatos priežiūros specialistas diagnozę dažniausiai nustato apžiūrėjęs odą. Būdingi odos pakitimai ir žvynuotos plokštelės paprastai yra lengvai atpažįstamos, todėl papildomi tyrimai dažniausiai nereikalingi.

Jeigu taikomas gydymas neduoda laukiamo rezultato arba simptomai išlieka, gydytojas gali rekomenduoti atlikti odos biopsiją. Šis tyrimas padeda patikslinti diagnozę ir atmesti kitas galimas odos ligas, kurios gali sukelti panašius požymius.

Kokios ligos gali būti supainiotos su seborėjiniu dermatitu?

Pastebėjus naujus ar pakitusius odos simptomus, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris galėtų tiksliai įvertinti situaciją. Kai kurios ligos savo išvaizda gali priminti seborėjinį dermatitą, todėl be profesionalaus įvertinimo jas atskirti gali būti sudėtinga.

Į šį sąrašą patenka:

  • Kandidozė
  • Impetiga
  • Raudonoji vilkligė
  • Psoriazė
  • Rožinė

Tiksli diagnozė leidžia parinkti tinkamiausią gydymo taktiką ir išvengti netinkamo ar neveiksmingo gydymo.

Seborėjinio dermatito gydymas

Seborėjinis dermatitas paprastai neišnyksta savaime. Gydymo taktika priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje liga pasireiškia ir koks jos sunkumas. Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti pleiskanojimą ir niežėjimą. Daugeliu atvejų gydymą tenka tęsti ilgą laiką, siekiant išvengti ligos paūmėjimų.

Galvos odos gydymas paaugliams ir suaugusiesiems

Esant lengvai pleiskanų formai, dažnai pakanka vaistinėse be recepto įsigyjamų gydomųjų šampūnų. Rekomenduojama rinktis priemones, kurių sudėtyje yra:

  • seleno junginių
  • cinko
  • akmens anglių deguto

Ilgalaikei būklės kontrolei gydytojas gali paskirti stipresnius priešgrybelinius šampūnus. Dažniausiai naudojami:

  • ciklopiroksas
  • ketokonazolas

Jeigu liga yra vidutinio sunkumo arba sunki, gali būti rekomenduojami šampūnai su kortikosteroidais, tokiais kaip:

  • betametazono valeratas
  • klobetazolis
  • fluocinolonas

Sveikatos priežiūros specialistas nurodys, kaip dažnai ir kiek laiko naudoti šias priemones. Taip pat svarbu aptarti galimą šalutinį poveikį ir požymius, kuriuos pastebėjus reikėtų kreiptis į gydytoją.

Veido ir kūno gydymo būdai

Kai seborėjinis dermatitas pažeidžia veido ar kūno odą, gali būti taikomi įvairūs gydymo metodai:

Vietinio poveikio priešgrybelinės priemonės

Šios priemonės slopina grybelio dauginimąsi odoje. Dažniausiai naudojami preparatai su klotrimazoliu arba ketokonazolu.

Vietinio poveikio kortikosteroidai

Šie vaistai mažina uždegimą, paraudimą ir odos patinimą. Vienas iš dažniausiai skiriamų preparatų – hidrokortizonas.

Kalcineurino inhibitoriai

Šis gydymo būdas taikomas tais atvejais, kai kortikosteroidai nėra tinkami. Gali būti skiriamas pimekrolimo kremas arba takrolimuzo tepalas.

Sisteminiai priešgrybeliniai vaistai

Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti geriamuosius vaistus, kurie veikia visą organizmą ir padeda sumažinti simptomus. Dažniausiai vartojami itrakonazolas, flukonazolas arba terbinafinas.

Fototerapija

Tam tikrais atvejais gali būti taikomas gydymas ultravioletiniais spinduliais, nukreiptais į pažeistas odos vietas. Šis metodas naudojamas tik gydytojo sprendimu ir priežiūroje.

Gydytojas tiksliai paaiškins, kaip dažnai vartoti paskirtus vaistus ir kaip juos teisingai naudoti. Kai kurios priemonės yra tepamos tiesiai ant odos, kitos vartojamos per burną. Taip pat bus aptarti galimi šalutiniai poveikiai.

Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?

Būtina pasitarti su gydytoju, jeigu simptomai stiprėja arba pasireiškia naujas ligos paūmėjimas. Tokiais atvejais gali tekti koreguoti vaistų dozę, papildyti gydymą ar pasirinkti kitą gydymo metodą.

Taip pat rekomenduojama kreiptis į specialistą, jeigu:

  • oda tampa skausminga, patinsta arba pradeda išskirti skystį, kas gali rodyti infekciją
  • be recepto įsigytos priemonės nepadeda
  • liga neigiamai veikia kasdienę veiklą ar emocinę savijautą

Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?

Vizito metu gali būti naudinga aptarti šiuos klausimus:

  • Ar mano simptomai labiau būdingi seborėjiniam dermatitui, egzemai, atopiniam dermatitui ar psoriazei?
  • Kokios be recepto parduodamos priemonės ar jų deriniai man būtų tinkamiausi?
  • Ar yra konkretus šampūnas, kremas ar losjonas, kurį rekomenduotumėte?
  • Ar galite paskirti receptinį šampūną, kremą ar losjoną?
  • Kaip dažnai turėčiau lankytis pas dermatologą dėl šios būklės?
  • Ką daryti, jei pasireiškia alerginė reakcija į naudojamą šampūną, kremą ar losjoną?

Ko tikėtis sergant seborėjiniu dermatitu?

Seborėjinis dermatitas dažniausiai pasireiškia bangomis – simptomai gali susilpnėti, o vėliau vėl atsinaujinti. Ši odos būklė nėra pavojinga ir nekelia grėsmės bendrai sveikatai. Ji laikoma kontroliuojama, o pradėjus taikyti tinkamą gydymą, požymiai dažniausiai sumažėja gana greitai.

Jeigu niežėjimas ir pleiskanojimas neišnyksta naudojant vaistinėse be recepto parduodamas priemones, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Tokiais atvejais gali būti paskirti stipresnio poveikio vaistai, padedantys veiksmingiau suvaldyti simptomus.

Kaip pasirūpinti savimi?

Jeigu seborėjinis dermatitas pasireiškia galvos odoje, galima pradėti nuo nereceptinių gydomųjų šampūnų nuo pleiskanų. Jeigu viena priemonė nepadeda, verta atkreipti dėmesį į jos veikliąją medžiagą ir išbandyti kitą šampūną su skirtingu aktyviuoju ingredientu. Naudojant šiuos šampūnus, svarbu juos palaikyti ant galvos odos ne trumpiau kaip penkias minutes prieš nuskalaujant.

Jeigu įtariama, kad seborėjinis dermatitas pažeidė veido ar kūno odą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją arba dermatologą. Specialistas atliks apžiūrą, įvertins ligos išplitimą ir sunkumą. Kartu bus sudarytas individualus gydymo planas, skirtas kontroliuoti simptomus ir sumažinti paūmėjimų dažnį.

Labai svarbu laikytis visų pateiktų gydymo rekomendacijų ir nedvejoti kreipiantis į sveikatos priežiūros specialistą, jeigu kyla klausimų ar abejonių dėl gydymo eigos.

Kaip sumažinti seborėjinio dermatito riziką?

Visiškai užkirsti kelio seborėjinio dermatito atsiradimui dažniausiai neįmanoma. Tačiau tam tikri kasdieniai įpročiai gali padėti sumažinti riziką arba palengvinti ligos eigą:

  • pakankamas poilsis ir miego režimo laikymasis
  • streso valdymas
  • trumpas buvimas saulėje kasdien, vengiant vidurdienio, kai saulės spinduliai yra stipriausi
  • nuosekli ir tinkamai parinkta odos priežiūros rutina

Naudojant gydomuosius šampūnus ar odos priežiūros priemones, būtina tiksliai laikytis sveikatos priežiūros specialisto nurodymų. Tai padeda lengviau kontroliuoti būklę ir sumažinti ligos paūmėjimų tikimybę.

Šaltiniai

  • Bolognia, J. L., Schaffer, J. V., & Cerroni, L. Dermatology. 4th ed. Elsevier, 2018.– Išsamus dermatologijos vadovėlis, plačiai aprašantis seborėjinio dermatito etiologiją, kliniką ir gydymą.
  • Gupta, A. K., & Bluhm, R. Seborrheic dermatitis. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 18(1), 13–26, 2004.– Recenzuotas mokslinis straipsnis, nagrinėjantis ligos patogenezę, klinikinius požymius ir gydymo strategijas.
  • James, W. D., Elston, D. M., Treat, J. R., Rosenbach, M. A., & Neuhaus, I. M. Andrews’ Diseases of the Skin: Clinical Dermatology. 13th ed. Elsevier, 2020.– Klinikinės dermatologijos klasikinis šaltinis, tinkamas medicininiam ir akademiniam kontekstui.
  • Hay, R. J., Johns, N. E., Williams, H. C., et al. The global burden of skin disease in 2010. Journal of Investigative Dermatology, 134(6), 1527–1534, 2014.– Straipsnis, pateikiantis odos ligų, įskaitant seborėjinį dermatitą, paplitimą ir reikšmę visuomenės sveikatai.
  • Dessinioti, C., & Katsambas, A. Seborrheic dermatitis: Etiology, risk factors, and treatments. Journal of Clinical and Aesthetic Dermatology, 6(1), 18–24, 2013.– Aiškiai struktūruotas, moksliškai pagrįstas šaltinis apie priežastis, rizikos veiksnius ir gydymo galimybes.
Erika Kazlauskaitė

Erika Kazlauskaitė

Gydytoja dermatovenerologė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti lytiškai plintančių infekcijų (LPI) diagnostikoje, gydyme ir prevencijoje. Erika siekia suteikti patikimą ir suprantamą informaciją, padedančią žmonėms rūpintis savo sveikata bei mažinti visuomenėje vyraujančius tabu. Erika baigė medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o dermatovenerologijos rezidentūrą tęsė Paryžiaus universitete. Dirbdama klinikinėje praktikoje, ji padėjo tūkstančiams pacientų susidoroti su LPI, todėl puikiai supranta, kaip svarbu šviesti visuomenę apie infekcijų prevenciją ir gydymą. Dr. Kazlauskaitė rašo straipsnius, kuriuose nagrinėja LPI simptomus, rizikos veiksnius ir gydymo būdus, kartu pabrėždama profilaktikos svarbą. Jos tikslas – sukurti erdvę, kurioje žmonės jaustųsi patogiai ir informuotai ieškodami pagalbos bei atsakymų į rūpimus klausimus. Kai Erika nerašo, ji veda seksualinės sveikatos seminarus, dalyvauja prevencinėse kampanijose ir tobulina savo žinias naujausių medicinos tyrimų srityje.

Susiję Pranešimai

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?
Psichologija

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

Paskelbė Eglė Jatulytė
2026 4 vasario
Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija
Kūno sandara

Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 4 vasario
Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas
Ligų simptomai

Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 4 vasario
Kitas įrašas
Galvos svaigimas

Galvos svaigimas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

2026 4 vasario
Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

2026 4 vasario
Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas

Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas

2026 4 vasario
7 būdai, kaip sveikai maitintis turint Krono ligą ir neišlaidaujant

7 būdai, kaip sveikai maitintis turint Krono ligą ir neišlaidaujant

2026 4 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?
  • Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija
  • Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.