Mialgija reiškia raumenų skausmą – pojūtį, kurį dauguma iš mūsų yra jautę bent kartą gyvenime. Raumenų skausmas ir kūno maudimas dažnai pasireiškia po fizinio krūvio arba kai sergate gripu. Paprastai mialgija yra laikina ir nekelia rimtos grėsmės sveikatai. Tačiau kartais tai gali būti ilgalaikės būklės ženklas, reikalaujantis jūsų dėmesio. Jei nesate tikri, kodėl skauda raumenis, arba jei skausmas nepraeina, kreipkitės į gydytoją.
Kaip sveikatos priežiūros specialistai klasifikuoja mialgiją?
Sveikatos priežiūros specialistai dažnai pradeda nuo mialgijos klasifikavimo: ar skausmas yra lokalizuotas (vienoje vietoje), ar išplitęs (visame kūne). Tai padeda susiaurinti galimų priežasčių sąrašą.
- Lokalizuotas raumenų skausmas: Jis dažniausiai yra susijęs su konkrečiu įvykiu, pavyzdžiui, trauma arba neseniai patirtu fiziniu stresu tam tikrai raumenų grupei.
- Išplitęs raumenų skausmas: Tokie skausmai greičiausiai susiję su bendra organizmo būkle, pavyzdžiui, liga.
Kaip nustatyti, kokia rimta yra mialgija?
Norėdamas tiksliau nustatyti problemą ir įvertinti skausmo rimtumą, jūsų gydytojas gali užduoti šiuos klausimus:
- Kokio stiprumo yra jūsų raumenų skausmas? Ar jis yra silpnas, vidutinis ar intensyvus?
- Kiek laiko jaučiate šį skausmą? Ar jis pasireiškė neseniai, ar jau tęsiasi ilgą laiką?
- Kaip prasidėjo skausmas? Ar jis atsirado staiga, ar palaipsniui?
- Ar skausmas yra pastovus, ar jis pasireiškia epizodiškai?
- Koks skausmo pobūdis? Ar jis yra bukas ir maudžiantis, ar aštrus ir duriantis?
- Koks skausmas būna ryte? Ar jis sustiprėja, ar palengvėja?
- Kaip skausmas kinta judant? Ar judėjimas palengvina ar pablogina situaciją?
- Ar jaučiate skausmą kitose kūno vietose? Pavyzdžiui, ar skauda sąnarius?
- Ar turite kitų simptomų? Pavyzdžiui, ar jaučiate raumenų silpnumą?
- Ar pastaruoju metu keitėte savo gyvenimo būdą ar vartojamus vaistus?
Kokios yra pagrindinės mialgijos priežastys?
Įvairūs veiksniai gali sukelti mialgiją. Pagrindinės priežasčių grupės yra šios:
- Raumenų įtampa dėl per didelio naudojimo, įskaitant pasikartojančias apkrovas. Intensyvus raumenų naudojimas gali sukelti jų įtempimą ir mikrotraumas, kurios reikalauja laiko bei poilsio, kad atsistatytų.
- Trauminės traumos, pavyzdžiui, sportinės traumos ar avarijos. Smūginiai sužeidimai gali sukelti raumenų sumušimus (kontūzijas), o per didelė jėga – raumenų plyšimus (įtempimą).
- Virusinės ir bakterinės infekcijos, kurios sukelia uždegimą visame kūne. Daugelis šių infekcijų yra laikinos, kaip peršalimas ar gripas, tačiau kai kurios gali būti ilgalaikės.
- Reakcijos į vaistus. Vakcinos imituoja virusines infekcijas. Statinai gali sukelti raumenų pažeidimus kaip šalutinį poveikį. Kartais staigus vaistų nutraukimas gali išprovokuoti raumenų skausmus.
- Lėtinės raumenų ligos (miopatijos), kurios atakuoja raumenų skaidulas, pavyzdžiui, uždegiminės ir autoimuninės ligos, kaip lėtinis miozitas ar raumenų distrofija.
- Lėtinio skausmo sindromai, sukeliantys raumenų skausmus, tačiau nepažeidžiantys raumenų. Tokioms būklėms priskiriama fibromialgija ir lėtinio nuovargio sindromas.
- Neuromuskuliniai sutrikimai, kurie paveikia nervų ir raumenų sąveiką. Jie gali sukelti raumenų spazmus, atrofiją ar nervų skausmą.
- Metaboliniai sutrikimai ir disbalansai. Pavyzdžiui, hipotirozė, vitamino D trūkumas ir elektrolitų disbalansas gali sutrikdyti normalią raumenų funkciją ir sukelti skausmą.
- Išemija, arba kraujo tiekimo praradimas į raumenį. Tai gali atsitikti dėl kraujo krešulio (raumenų infarkto) arba dėl stipraus tinimo, kuris užspaudžia kraujotaką (kompartmento sindromas).
- Vėžys. Nors tai gana reta priežastis, piktybinis navikas, kuris pradeda augti raumenų audiniuose arba į juos įsiskverbia, gali sukelti raumenų skausmą. Vėžiai, prasidedantys minkštuosiuose audiniuose, vadinami sarkomomis.
Mialgijos priežiūra ir gydymas
Kaip sumažinti raumenų skausmą?
Laikini raumenų skausmai, atsiradę dėl fizinio krūvio, pertempimo ar praeinančios infekcijos, paprastai pagerėja su poilsiu ir namų priežiūra. Tačiau jei skausmas nepraeina kelias dienas arba blogėja, nepaisant poilsio, tai gali būti rimtesnės problemos ženklas, kuriam reikia profesionalios pagalbos. Jei skausmas nepagerėja, kreipkitės į gydytoją. Kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų, kineziterapijos ar net medicininių procedūrų.
Namų gydymo būdai raumenų skausmui mažinti
Raumenų skausmas po fizinio krūvio yra įprastas, ypač po naujos veiklos išbandymo. Skausmas gali pasireikšti iš karto (ūminis skausmas) arba po vienos ar dviejų dienų (uždelstas raumenų skausmas). Kita vertus, raumenų skausmas gali atsirasti ir dėl mažo aktyvumo ar netolygaus raumenų naudojimo. Pavyzdžiui, ilgas sėdėjimas prie stalo gali sukelti raumenų sustingimą ir skausmą.
Savęs priežiūros metodai, padedantys sumažinti kasdienį raumenų skausmą:
- Poilsis. Jei pertempėte ar įtempėte raumenis, jų skaidulos patyrė mikrotraumas, kurioms reikia laiko atsistatyti. Poilsis padeda raumenims sustiprėti.
- Švelnus tempimas. Atsargus ir švelnus raumenų tempimas gali padėti išvengti sustingimo, kol jie gyja. Jei turite traumą, kineziterapeutas gali patarti, kada ir kaip tempimą atlikti saugiai.
- Masažas. Masažas padeda sumažinti įtampą ir atkurti kraujotaką pavargusiuose raumenyse, nesvarbu, ar jie pertempti, ar nenaudoti.
- Šalčio terapija. Šalčio terapija padeda sumažinti uždegimą ir patinimą po naujų traumų ar esant stipriam, pulsuojančiam skausmui. Galite naudoti ledo kompresus arba šaltą vonią.
- Šilumos terapija. Šilumos terapija naudinga esant senesnėms traumoms arba bendrai įtampai ir sustingimui. Ji atpalaiduoja raumenis ir skatina kraujo tekėjimą. Naudokite šilumos paketus arba šiltą vonią.
- Be recepto parduodami vaistai. Lengvus skausmus ir maudimą galima gydyti nereceptiniais skausmą malšinančiais vaistais. NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), tokie kaip aspirinas ar ibuprofenas, taip pat mažina uždegimą.
- Vietiniai preparatai. Vietiniai skausmą malšinantys preparatai gali sumažinti lokalų raumenų skausmą. Ieškokite produktų su mentoliu, kapsaicinu ar lidokainu – šios medžiagos padeda sumažinti jautrumą skausmui.