Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai pasižymi dideliu stresu, skubotumu ir nesubalansuota mityba, dėl ko kyla įvairios sveikatos problemos. Viena iš aktualiausių temų šiuo metu – stresas ir jo įtaka sveikatai. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra stresas, kaip jis veikia organizmą ir kokios yra prevencijos bei valdymo strategijos padedančios jį sumažinti.
Kas yra stresas?
Stresas yra fiziologinė ir psichologinė reakcija į aplinkos veiksnius, kurie sukelia jaudulį, nerimą arba grėsmės pojūtį. Stresas gali būti trumpalaikis, toks kaip pasireiškiantis prieš svarbų įvykį, arba ilgalaikis, kuris trunka ilgą laiką ir gali neigiamai paveikti sveikatą.
Streso priežastys
Streso priežastys gali būti įvairios – tiek išorinės, tiek vidinės. Kai kurios dažniausios priežastys:
- Darbo perteklius ir laiko stokos jausmas
- Finansiniai sunkumai
- Asmeniniai santykiai ir šeimos problemos
- Ligos arba šeimos narių sveikatos problemos
- Gyvenimo pokyčiai, kaip skyrybos arba persikėlimas
Streso poveikis sveikatai
Stresas gali turėti ilgalaikį poveikį fizinei ir psichologinei sveikatai. Ilgalaikis stresas siejamas su padidėjusia rizika susirgti įvairiomis ligomis.
Fizinis poveikis
- Širdies ligos: ilgalaikis stresas gali padidinti kraujospūdį, širdies ritmą ir cholesterolio kiekį, taip padidindamas širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
- Imuninės sistemos silpnėjimas: stresas gali sumažinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, todėl gali didėti sergamumas peršalimo ligomis ir kitomis infekcijomis.
- Virškinimo problemos: gali atsirasti skrandžio opos, dirgliosios žarnos sindromas ar kitos virškinimo problemos.
- Miego sutrikimai: stresinė būsena gali sutrikdyti miego ciklus.
Psichologinis poveikis
- Depresija ir nerimas: nuolatinis stresas gali sukelti depresiją arba nerimo sutrikimus.
- Koncentracijos ir atminties problemos: dėl streso gali būti sunku susikaupti arba prisiminti informaciją.
- Nuovargis: dėl nuolatinio įtampos jausmo dažnai jaučiamas nuovargis ir energijos trūkumas.
Streso prevencija ir valdymas
Nors stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, svarbu išmokti jį valdyti siekiant išvengti neigiamo poveikio sveikatai. Čia pateikiami keli svarbiausi aspektai streso mažinimui.
Mityba
Subalansuota mityba gali padėti palaikyti organizmo pusiausvyrą ir gerinti atsparumą stresui. Rekomenduojama laikytis šių mitybos principų:
- Valgyti reguliariai ir nepamiršti pusryčių.
- Įtraukti į mitybą vaisius, daržoves, viso grūdo produktus.
- Vengti per daug cukraus, riebalų ir kofeino turinčių maisto produktų.
- Gerti pakankamai vandens.
Fizinis aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas iš efektyviausių būdų kovoti su stresu. Sportas padeda išskirti endorfinus, kurie mažina streso hormonus ir gerina nuotaiką. Rekomenduojama:
- Užsiimti aerobine veikla, pavyzdžiui, vaikščioti, bėgioti, plaukioti.
- Išbandyti jogą arba pilates, kurie padeda atpalaiduoti kūną ir protą.
- Judėti bent 30 minučių per dieną bent penkias dienas per savaitę.
Psichologinės technikos
Yra daugybė psichologinių technikų, kurios gali padėti valdyti stresą. Kai kurios iš jų:
- Meditacija: reguliari meditacija padeda atsipalaiduoti ir susikaupti.
- Giluminio kvėpavimo pratimai: padeda nuraminti protą ir kūną.
- Atsipalaidavimo technikos: progresyvus raumenų atsipalaidavimas gali sumažinti fizinį įtemptumą.
Išvados
Stresas yra didelė šiuolaikinio pasaulio problema, tačiau žinios apie jį ir praktinės valdymo strategijos gali padėti sumažinti jo neigiamą poveikį sveikatai. Svarbu rūpintis tiek savo fizine, tiek psichologine sveikata, nes jos abu yra tarpusavyje susiję. Išmokti suvaldyti stresą gali padėti jaustis geriau, būti produktyvesniems ir gerinti gyvenimo kokybę.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
