Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NAFLD) yra patologinė būklė, kai kepenų ląstelėse kaupiasi per daug riebalų. Kepenų suriebėjimas arba steatozė yra susijęs su nutukimu ir hipercholesterolemija arba hiperglikemija. Daugeliui pacientų steatozė tiesiogiai nekenkia kepenims. Nepaisant to, vienas iš trijų pacientų gali išsivystyti nealkoholinė steatohepatitas arba NASH. Ilgalaikis, lėtai progresuojantis steatohepatitas sukelia fibrozę, atsirandančią dėl kepenų pažeidimo taisymo proceso. Išsivysčiusi kepenų fibrozės stadija sukelia cirozę ir padidina kepenų vėžio riziką.
Nors tik nedaugelyje NAFLD pacientų išsivysto steatohepatitas, kepenų steatozė laikoma širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos veiksniu. Pacientai, turintys kepenų steatozę, dažniausiai yra nutukę ir turi ligų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis, tokių kaip hipertenzija, diabetas ir pan.
NAFLD rizikos veiksniai
Kaip minėta aukščiau, kepenų steatozė yra susijusi su padidėjusiu kūno svoriu; dabartinis Vakarų gyvenimo būdas bei dietos skatina metabolinio sindromo (talijos apimtis daugiau nei 90 cm moterims ir 100 cm vyrams, hipertenzija, hipertrigliceridemija ir hiperglikemija) paplitimą. Šie veiksniai lemia padidėjusį kepenų riebalų kaupimąsi ir didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Be pagrindinių priežasčių, kiti NAFLD rizikos veiksniai yra hormonų disbalansas ir tam tikri vaistai, tokie kaip policistinė kiaušidžių sindromas (PKS), skydliaukės ligos, hipopituitarizmas arba neaktyvi hipofizė, ir tamoksifeno vartojimas.
Kokie yra NAFLD simptomai?
Pacientai, turintys NAFLD ar NASH, dažniausiai neturi jokių simptomų. Jie dažnai nustatomi metinio patikrinimo metu, kai padidėjusi kepenų fermentų koncentracija arba kepenų riebalų kaupimasis matomas ultragarso tyrimu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors simptomų nėra, būtina, kad pacientai, kuriems diagnozuota NAFLD, būtų atliktas kiekybinis sunkumo įvertinimas, ypač kepenų fibrozės matavimas. Kitiems ligoms, tokioms kaip diabetas, hipertenzija ir hipercholesterolemija, tyrimai taip pat yra svarbūs. Pacientai turėtų konsultuotis su savo gydytojais dėl tolimesnio įvertinimo.
Kaip diagnozuojama NAFLD?
Pirminiai NAFLD tyrimo metodai apima pilvo ultragarsą, siekiant patikrinti kepenų riebalų kaupimąsi, ir kepenų fermentų testavimą, ieškant steatohepatito. Priklausomai nuo gydytojų, papildomi tyrimai gali apimti:
Kraujo tyrimai
- Kepenų funkcijos tyrimai
- Virusinių hepatitų B ir C tikrinimas
- Daugiapaneliniai tyrimai, pvz., gliukozės kiekis kraujyje nevalgius, hemoglobino A1c ir lipidų profilis.
Kepenų fibrozės matavimas
Viena iš standartinių kepenų fibrozės vertinimo metodikų yra FibroScan arba trumpalaikė elastografija. Ši technika nustato kepenų standumo laipsnį ir paverčia jį kepenų fibrozės kiekiu, svarbiu tolesniam gydymo planavimui. Naujas FibroScan modelis taip pat gali įvertinti kepenų steatozę. FibroScan apima daviklio uždėjimą ant odos virš kepenų, siekiant perduoti ir įrašyti atsispindėjusias garso bangas nuo kepenų. Tai paprasta, greita ir neskausminga procedūra.
Kitas metodas kepenų fibrozei matuoti yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuri naudoja magnetinius laukus ir specialią įrangą, kad matuotų kepenų elastingumą, kuris gali būti paverčiamas kepenų fibrozės matavimu.
Kepenų biopsija audiniui ištirti
Kepenų biopsija yra mažiau dažnas metodas šiandien. Yra alternatyvūs, neinvaziniai metodai, kurie nesukelia skausmo. Tačiau, jei steatohepatito priežastis yra neaiški, ši procedūra gali būti svarstoma. Ji apima kepenų gabaliuko pašalinimą įduriant biopsijos adatą ir pašalinant audinį mikroskopiniam tyrimui.
Kaip gydomas NAFLD?
Svorio mažinimas yra geriausias ir veiksmingiausias būdas gydyti NAFLD, nes jis gali sumažinti kepenų steatozę, uždegimą ir fibrozę kepenyse. Svorio mažinimas taip pat turi naudingą poveikį kitoms ligoms, tokioms kaip diabetas, hipertenzija ir hipercholesterolemija. Paprastai pacientai turėtų siekti sumažinti savo kūno svorį apie 5 – 10 procentų.

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.