Žmonių sveikata yra kompleksiška visuma, kurioje persipina fizinė, emocinė ir psichinė gerovė. Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš vis daugiau dėmesio sulaukiančių temų – lėtinį stresą. Lėtinis stresas turi reikšmingą poveikį sveikatai, todėl supratimas, kaip jį atpažinti ir suvaldyti, yra itin svarbus siekiant užtikrinti gerovę iki pat senatvės.
Lėtinis stresas: supratimas ir simptomų atpažinimas
Lėtinis stresas yra ilgalaikis ir nuolatos kartojantis emocinis ir fizinis įtampas sukeliantis procesas, kurio padariniai gali būti rimti. Dažniausiai lėtinio streso priežastys yra susijusios su darbu, asmeniniais santykiais arba finansinėmis problemomis. Šio streso simptomai gali svyruoti nuo fizinių iki emocinių ir elgesio pokyčių.
Fiziniai simptomai
- Galvos skausmai
- Miego sutrikimai
- Nuovargis
- Kūno raumenų įtampa ar skausmas
Emociniai simptomai
- Dirglumas
- Depresijos ar nerimo jausmai
- Praradimas susidomėjimo veikla
- Jautrumas įvairiems gyvenimo įvykiams
Elgesio pokyčiai
- Perdaug valgymo ar nevalgymo
- Izoliacija nuo draugų ir šeimos
- Apsvaigimui skirtų medžiagų vartojimas
- Higienos ir kasdieninės veiklos prastumas
Streso poveikis sveikatai
Lėtinis stresas gali turėti reikšmingą poveikį sveikatai. Nevaldomas stresas gali lesioti imuninę sistemą, aštrinti širdies ir kraujagyslių ligas bei didinti diabeto riziką. Taip pat lėtinis stresas siejamas su virškinimo trakto sutrikimais, odos problemomis ir psichinėmis ligomis.
Imuninės sistemos silpnėjimas
Nuolatinis streso buvimas organizme išskiria kortizolį – hormoną, kuris dažnai siejamas su imunines funkcijos silpnėjimu. Kadangi imuninė sistema ima lėčiau reaguoti į patogenus, organizmas tampa labiau pažeidžiamas įvairioms infekcijoms.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Stresas gali sukelti padidėjusį kraujospūdį, kuris yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Lėtinis stresas taip pat gali skatinti aterosklerozės formavimąsi, kur riebalinės sankaupos kaupiasi arterijose, mažinant jų praeinamumą.
Psichinė sveikata
Dažnai lėtinis stresas lemia arba stiprina egzistuojančias psichinės sveikatos problemas, tokias kaip depresija arba nerimas. Stresas gali išsivystyti į išsekimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai ir gyvenimo kokybei.
Strategijos streso valdymui
Stresas yra neišvengiamas, tačiau jo valdymas yra gyvybiškai svarbus norint išvengti ilgalaikių sveikatos problemų. Žemiau aptarsime keletą veiksmingų būdų, kaip susidoroti su lėtiniu stresu.
Fizinė veikla
Reguliari fizinė veikla yra vienas iš efektyviausių būdų mažinti streso lygį. Sportas išskiria endorfinus, kurie gerina nuotaiką ir mažina streso hormonų kiekį. Tai gali būti bet kas: nuo ėjimo, bėgimo ar svorių kilnojimo iki jogos ar pilateso.
Meditacija ir kvėpavimo pratimai
Meditacija ir kvėpavimo pratimai padeda atsipalaiduoti kūnui ir protui, mažina streso hormonus bei gerina dėmesio koncentraciją. Praktikos, kaip antai pilnatvės meditacija, suteikia galimybę sutelkti dėmesį ties dabarties momentu, tokiu būdu sumažinant nerimą dėl ateities.
Mokymasis „ne”
Gebėjimas pasakyti „ne“ yra galingas streso mažinimo įgūdis. Per didelis įsipareigojimas dažnai gali sukelti didžiulį emocinį ir fizinį spaudimą. Suprasti savo ribas ir sakyti „ne“ tada, kai jaučiate, jog pernelyg daug prisiimate, yra esminis įgūdis, padedantis išvengti perdegimo.
Parama iš artimųjų
Santykiai su artimaisiais bei draugais yra nepakeičiamas šaltinis streso mažinimui. Pasidalinimas patyrimais ir jausmais su patikimais žmonėmis gali pasiūlyti emocinį atokvėpį bei praktinę pagalbą sprendžiant problemas.
Gyvenimo būdo korekcijos
Lėtinis stresas dažnai kyla iš gyvenimo būdo ir kasdieninių įpročių. Siūlome keletą patarimų, kaip koreguoti gyvenimo būdą siekiant sumažinti kasdien patiriamą stresą.
Tinkama mityba
Subalansuota mityba su pakankamu kiekviu vitaminų ir mineralų gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui. Maistas, turtingas omega-3 riebalų rūgštimis, magniu ir vitaminais D bei B, yra itin naudingas streso valdymui.
Hobis ir laisvalaikis
Atradimas laiko asmeninėms veikloms ir pomėgiams skatina atsipalaidavimą bei džiaugsmą, kurie veiksmingai mažina stresą. Tai gali būti kūrybinė veikla, savanoriavimas ar kita mėgstama veikla, padedanti atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių.
Išvados
Lėtinis stresas yra modernios visuomenės iššūkis, kuris reikalauja atsakingo ir sąmoningo požiūrio. Atpažinimas, kad stresas veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, yra pirmasis žingsnis siekiant veiksmingų sprendimų. Naudodami stress valdymo technikas ir atitinkamus gyvenimo būdo pokyčius, galime efektyviai sumažinti šio nemalonaus, bet dažnai neišvengiamo priešo padarinius. Svarbiausia yra sąmoningumas, nuoseklumas ir palaikymas aplinkiniais – tai kelias į sveiką ir pilnavertį gyvenimą be pernelyg didelio streso.

Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.