Emocinis valgymas – tai neišvengiamas šiuolaikinio gyvenimo reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis žmonių. Beveik visiems yra tekę pasinerti į mėgstamą maistą po įtampos dienos, siekiant išvengti streso ar nuotaikos praradimo. Nors tai gali atrodyti kaip nekenksminga praktika, dažnas ar įprotinis emocinis valgymas gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emocinis valgymas gali paveikti fizinę ir psichinę sveikatą bei kaip galima su tuo kovoti.
Kas yra emocinis valgymas?
Emocinis valgymas – tai valgymo elgesys, kai maistas naudojamas ne dėl alkio, o siekiant numalšinti emocijas kaip stresas, liūdesys ar nuobodulys. Ši praktika veikia kaip emocinio komforto ar ramybės šaltinis, tačiau ilgainiui gali sukelti sveikatos problemų, jei nekontroliuojama.
Priežastys, skatinančios emocinį valgymą
Emocinis valgymas dažnai kyla iš įvairių priežasčių:
- Stresas: Kai stresas pasiekia aukščiausią lygį, daugelis žmonių ieško paprastų būdų nusiraminti, ir dažnai tai tampa nesveikas maistas.
- Nuotaikų svyravimai: Žmonės, patiriantys depresiją ar nerimą, gali dažniau rinktis maistą kaip laikiną išėjimą iš emocijų kur kas dažniau nei kiti.
- Trūkstama kontrolė: Kai kurie žmonės jaučiasi, kad jie negali valdyti savo gyvenimo situacijų, todėl kreipiasi į kontroliausią dalyką – savo mitybą.
Kaip emocinis valgymas veikia sveikatą?
Emocinis valgymas gali neigiamai paveikti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Žemiau aptariami keli konkretūs poveikiai, kuriuos emocinis valgymas gali turėti.
Fizinės sveikatos pasekmės
Emocinis valgymas dažnai susijęs su pertekliniu, nesubalansuotu maistu, kuris gali sukelti:
- Antsvorį ir nutukimą: Nuolat valgant daugiau kalorijų nei reikia, kyla rizika priaugti svorio, kas ilgainiui gali tapti nutukimo priežastimi.
- Širdies ir kraujagyslių ligas: Maistas, gausus sočiųjų riebalų ir cukraus, gali padidinti cholesterolio kiekį bei kraujospūdį, kas yra pagrindiniai širdies ligų rizikos veiksniai.
- Diabeto riziką: Nuolatinis cukraus ir paprastųjų angliavandenių vartojimas skatina atsparumo insulinui vystymąsi, kas gali lemti 2 tipo diabeto išsivystymą.
Psichinės sveikatos pasekmės
Emocinis valgymas ne tik turi akivaizdžių fizinių pasekmių, bet taip pat gali sukelti psichologinių problemų:
- Sąmonės jausmų praradimas: Labai dažnai emocinis valgymas lemia savikontrolės praradimą, kas padidina sąžinės graužatį ir gėdą.
- Garbingos savivertės sumažėjimas: Priklausomybė nuo emocinio valgymo gali atvesti prie neigiamo savęs vaizdo, sąlygojant pasitikėjimo savimi mažėjimą.
- Angstų ir depresijos padidėjimas: Nepasitenkinimas dėl savo kūno sukelia socialinį nuovargį bei gali būti papildomas depresijos ir nerimo šaltinis.
Kaip kovoti su emociniu valgymu?
Nors emocinis valgymas yra sudėtinga problema, yra keletas strategijų, kurios gali padėti jį kontroliuoti:
Sąmoningas valgymas
Sąmoningas valgymas, arba mindful eating, yra praktika, kuri moko sutelkti dėmesį į savo maistą, suvokti savo pojūčius ir pasitenkinimą valgant. Tai gali padėti atpažinti tikrąjį alkį ir sumažinti emocinio valgymo protrūkius.
Emocijų valdymo įgūdžiai
Emocijų supratimas ir jų valdymas yra raktas į emocinio valgymo kontrolę. Patartina taikyti kvėpavimo technikas, meditaciją ar konsultuotis su psichologu, siekiant išvengti streso ir kitų neigiamų emocijų.
Fizinio aktyvumo didinimas
Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik gerina fizinę formą, bet ir padeda mažinti stresą bei gerinti nuotaiką, taip mažinant poreikį į maistą kaip į emocinio komforto šaltinį.
Mitai apie emocinį valgymą
Daug žmonių turi neteisingų supratimų apie emocinį valgymą. Aptarkime dažniausius mitus:
- Emocinis valgymas yra tik apie moteris: Nors tai emocionio valgytojo stereotipas, vyrai taip pat kenčia nuo emocinių valgymo protrūkių, tačiau dažnai jie apie tai nepraneša.
- Valgymas yra silpnumo ženklas: Daugelis mano, kad nesugebėjimas kontroliuoti savo emocijų ar valgyti dėl jų yra silpnumo ženklas, tačiau iš tikrųjų tai yra emocinio stabilumo, kuris gali paveikti bet ką, nebuvimas.
- Valgymas padeda spręsti problemas: Tuo metu, kai maistas laikinai palengvina sunkumus, jis nesprendžia problemų ir gali tik pridėti papildomų rūpesčių, susijusių su sveikata ar savijauta.
Išvada
Emocinis valgymas yra reali problema, kuri gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, tiek fizinei, tiek psichinei. Svarbu sąmoningai kreipti dėmesį į savo valgymo įpročius ir pripažinti, kada maistas tampa emocijų numalšinimo įrankiu, o ne energijos šaltiniu. Taikant sąmoningo valgymo praktikas, mokantis valdyti emocijas ir palaikant aktyvų gyvenimo būdą, galima reikšmingai sumažinti emocinio valgymo dažnumą ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
