Šis vaistų derinys skirtas palengvinti trumpalaikius kosulio, krūtinės užgulimo ir nosies užsikimšimo simptomus. Dažniausiai jis vartojamas esant peršalimui, gripui, alergijoms, šienligei ar kitoms kvėpavimo takų ligoms (pvz., sinusitui, bronchitui). Vaisto sudėtyje yra guaifenesino, kuris skystina gleives plaučiuose ir padeda jas lengviau pašalinti. Deksitrometorfanas slopina kosulio refleksą, veikdamas galvos smegenų centrus. Taip pat šiame preparate yra dekongestanto, palengvinančio nosies užgulimą.
Kaip vartoti
Prieš pradėdami naudoti nereceptinį vaistą, atidžiai perskaitykite informacinį lapelį ant pakuotės. Jei iškilo klausimų, pasitarkite su vaistininku arba gydytoju. Jei vaistas paskirtas gydytojo, laikykitės jo nurodymų.
Šį preparatą galima gerti tabletėmis, kapsulėmis ar skystos formos, užgeriant vandeniu. Rekomenduojama gerti daug skysčių, nes tai padeda greičiau ir lengviau pašalinti iš kvėpavimo takų gleivių perteklių. Jei vartojant kyla diskomfortas skrandyje, vaistą galima gerti su maistu.
Naudojant skystą preparato formą, svarbu naudoti specialų dozavimo šaukštelį – nematuokite dozės paprastu buities šaukštu. Jei skystis yra suspensija, prieš kiekvieną vartojimą buteliuką gerai suplakite.
Jei preparatas ilgai veikiantis (pailginto veikimo tabletės ar kapsulės), jų negalima traiškyti ar kramtyti – veiklioji medžiaga turi atsipalaiduoti palaipsniui.
Vaisto dozė priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės bei reakcijos į gydymą.
Netinkamas ar piktnaudžiaujamas šiuo vaistu gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl neviršykite nurodytos dozės ir nevartokite dažniau nei leidžiama.
Jei simptomai trunka ilgiau kaip savaitę, stiprėja arba kartu pasireiškia nuolatinis galvos skausmas, karščiavimas ar odos bėrimas, reikalinga gydytojo konsultacija.
Šalutiniai poveikiai
Šis vaistas gali sukelti galvos svaigimą, galvos skausmą, pykinimą, nerimą ar sutrikdyti miego kokybę. Paprastai šie pojūčiai būna lengvi ir trumpalaikiai, tačiau jei jie užsitęsia ar stiprėja, apie tai vertėtų pranešti gydytojui arba vaistininkui.
Kartais gali pasireikšti rimtesni simptomai, tokie kaip nuotaikos arba elgesio pasikeitimas, sumišimas, haliucinacijos, rankų drebėjimas, silpnumas ar širdies ritmo pakitimai.
Nors sunkios alerginės reakcijos yra labai retos, į jas būtina žiūrėti atsakingai. Tokiu atveju gali atsirasti bėrimas, niežulys, patinimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje), staigus stiprus galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas. Pastebėjus tokius požymius, būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos į medikus.
Ne visi galimi šalutiniai poveikiai yra išvardyti aukščiau. Jei pastebėjote neįprastų reakcijų ar nemalonumų, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti šį vaistą, informuokite gydytoją ar vaistininką, jei turite alergijų vaistams ar kitoms medžiagoms. Taip pat svarbu pranešti apie tokias ligas kaip bronchinė astma, lėtinės kvėpavimo takų ligos (pvz., emfizema), cukrinis diabetas, akių, širdies, inkstų problemos, aukštas kraujospūdis, padidėjusi skydliaukės veikla ar šlapinimosi sutrikimai (pavyzdžiui, dėl padidėjusios prostatos).
Šis vaistas gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą, tad būkite atsargūs vairuodami transporto priemones ar valdydami mechanizmus. Vartojant kartu su alkoholiu ar kitais raminamaisiais poveikį stiprinančiais vaistais, šalutinio poveikio tikimybė gali padidėti.
Vaikams jaunesniems nei 6 metai šie vaistai neskiriami, nebent taip nurodė gydytojas. Kai kurios vaistų formos (pvz., ilgo veikimo kapsulės) netinka jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams. Prieš duodami vaistą vaikui, pasitarkite su sveikatos specialistu.
Vaistai nuo kosulio ir peršalimo nepagydo, nesutrumpina ligos trukmės ir kartais gali sukelti rimtų nepageidaujamų reakcijų, ypač mažiems vaikams. Visada tiksliai laikykitės dozavimo ir vartojimo nurodymų. Nenaudokite kelių preparatų vienu metu, jei jie turi panašių veikliųjų medžiagų.
Kitos priemonės, tokios kaip pakankamas skysčių kiekis, oro drėkintuvas ar nosies druskos tirpalai, taip pat gali padėti palengvinti peršalimo ar kosulio simptomus.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
