Actininė keratozė – tai odos pakitimas, kuris pasireiškia šiurkščiais, pleiskanojančiais vietomis. Dažnai ši būklė dar vadinama saulės keratoze. Nors iš pradžių tai nėra vėžys, netaikant gydymo, ši keratozė gali virsti odos vėžiu – plokščialąsteliniu karcinoma.
Kaip dažnai pasitaiko aktininė keratozė?
Šis odos pakitimas yra tikrai dažnas – milijonai žmonių turi bent vieną ar kelias aktininės keratozės dėmeles. Tai laikoma dažniausiai pasitaikančiu odos ikivėžiniu pažeidimu.
Kas turi didesnę riziką susirgti aktinine keratoze?
Žmonės, kurie nesaugo odos nuo kenksmingų saulės spindulių poveikio, turi didžiausią riziką. Didina riziką ir natūrali oda, šviesūs arba raudoni plaukai, mėlynos ar žalios akys, labai šviesi oda, gausūs ar sunkūs nudegimai saulėje praeityje. Taip pat dažniau pasireiškia tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl ligų ar gydymo.
Aktininės keratozės priežastys
Pagrindinė šio odos pokyčio priežastis – ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis. UV spinduliai sklinda tiesiogiai iš saulės ir iš dirbtinių šaltinių, kaip soliariumai ar įdegio lempos. Jie pažeidžia paviršines odos ląsteles – keratinocitus, todėl ilgainiui odoje atsiranda matomų pokyčių.
Aktininės keratozės simptomai
Pirmiausia ant odos pradeda formuotis šiurkštūs, šiek tiek pakilę guzai, kurių spalva gali kisti: jie būna rausvi, rausvai pilki, gelsvi, rudai plutele padengti ar net nesiskiriantys nuo įprastos odos. Dažniausi aktininės keratozės požymiai:
- Šiurkštūs ar žvynuotos dėmės
- Pakeitusi ar blyški lūpų spalva
- Pleiskanojanti, išsausėjusi lūpų oda
- Deginimo, niežėjimo ar skausmingumo pojūčiai
- Pata storėjanti, tarsi raginė ataugėlė – kartais primena gyvūno ragą
- Kraujavimas ar jautrumas
Kaip nustatoma aktininė keratozė?
Paprastai odos specialistui pakanka apžiūrėti Jūsų odą. Kartais naudojama didinamoji lempa, kad būtų galima atidžiai įvertinti pažeidimą. Jei kyla abejonių ar jei pažeidimas atrodo neįprastai, gydytojas gali atlikti odos biopsiją – nedidelis odos gabalėlis tiriamas mikroskopu, kad būtų tiksliai nustatyta diagnozė.
Gydymo galimybės
Gydymo būdas priklauso nuo to, kiek yra pažeidimų ir kaip jie atrodo. Kai kuriuos atvejus galima išgydyti gydytojo kabinete – pašalinant pakitusios odos vietą. Dažniausi taikomi metodai:
- Chemijos pilingas: Specialios medžiagos medicininei kaukei užtepamos gydytojo vizito metu. Ši priemonė naikina paviršinius pažeidimus, o po kelių dienų oda parausta, ima gyti ir po kurio laiko atsiranda nauja, sveika oda.
- Krioterapija: Naudojama tuomet, kai pažeidimų yra vos vienas ar du. Užšaldytos ataugėlės (dažniausiai skystu azotu) po poros dienų sušunta, iškyla pūslės ir galiausiai nukrenta.
- Išpjovimas (ekscizija): Oda aplink pažeidimą nuskausminama, pažeista sritis pašalinama, o žaizda susiuvama. Paprastai žaizda sugyja per 2–3 savaites.
- Fotodinaminė terapija: Naudojama, kai dėmelių yra daug arba jos linkusios atsinaujinti. Šiuo atveju panaudojami specialūs kremai, kurie aktyvinami šviesos spinduliais – toks metodas naikina ikivėžines ląsteles, o po procedūros reikia kurį laiką vengti saulės šviesos.
Gydymas namuose
Kai kuriems pacientams gydytojas paskiria gydymą namuose – ypač jei pažeidimų nepastebimai daug ar jie išplitę. Tuomet naudojami įvairūs gydomieji kremai, kurie tepami pagal gydytojo nurodymus – kartais net iki kelių mėnesių. Vieni dažniausiai skiriamų preparatų:
- Diclofenac gelis
- 5-fluorouracilo kremas
- Imikvimodo tepalas
- Ingenolio mebutato gelis
Svarbu visada vaistus vartoti tik taip, kaip nurodo specialistas. Kai kurių preparatų reikės vartoti iki keturių mėnesių. Po gydymo oda dažniausiai išgyja per kelis mėnesius, tačiau reikia nepamiršti reguliarių vizitų pas gydytoją – dažniausiai kas pusmetį ar dažniau, jei imunitetas silpnesnis.
Aktininės keratozės prevencija
Didžiausia apsauga nuo šios odos problemos – tinkama prevencija. Keletas svarbiausių žingsnių:
- Naudokite apsauginį kremą nuo saulės kasdien, nepriklausomai nuo oro sąlygų ir metų laiko. Geriausia rinktis plataus spektro priemones su SPF30 ar daugiau ir nepamiršti tepti kas dvi valandas.
- Venkite saulės pačiu intensyviausiu periodu – nuo 10 iki 14 valandos.
- Nesinaudokite soliariumais ar įdegio lempomis.
- Rinkitės rūbus, kurie dengtų kuo didesnį odos plotą – ilgas rankoves, kelnes, plačiabrylę skrybėlę.
Kokia ligos prognozė?
Laiku pradėtas gydymas dažniausiai padeda atsikratyti pažeistų vietų. Daugiau nei 90 % sergančiųjų aktinine keratoze išvengia odos vėžio. Vis dėlto, didžioji dalis plokščialąstelinės karcinomos atvejų išsivysto būtent iš šių keratozių. Pastebėjus pakitimus, svarbu nedelsti ir laiku kreiptis į gydytoją.
Aktyvi prevencija – vengiant naujų saulės pažeidimų – padeda sumažinti atkryčių riziką. Net ir po gydymo reikėtų stengtis kuo labiau saugoti odą nuo UV spindulių.
Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju?
Nedelskite, jei pastebite naujų ar ilgai kintančių odos pakitimų, tarsi ragelius ar pleiskanojančias, paraudusias ar paraudusias vietas. Taip pat reikėtų kreiptis, jei atsiranda kraujavimas, pūslės, odos skausmingumas ar niežėjimas.
Klausimai gydytojui
- Kas lėmė mano aktininės keratozės atsiradimą?
- Kokias gydymo galimybes rekomenduotumėte?
- Kokios galimos gydymo komplikacijos ar šalutiniai reiškiniai?
- Ar turiu stebėti ypatingus simptomus po gydymo?
- Kokie tolimesni patikrinimai man būtini?
- Kaip apsisaugoti nuo šios problemos kartojimosi?
