SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Aktinomikozė: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Share on FacebookShare on Twitter

Actinomikozė yra reta bakterinė liga, kuri pasireiškia pūlingų darinių susiformavimu, šiuos apgaubia nelygus audinys. Šią infekciją sukelia Actinomyces genties bakterijos, kurios natūraliai gyvena mūsų organizme ir paprastai nesukelia žalos. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių – pavyzdžiui, po operacijų, traumų arba susirgus kitomis ligomis – bakterijos gali patekti į vietas, kur jų neturėtų būti, ir imti daugintis.

Kaip vystosi actinomikozė

Dažniausiai ši infekcija progresuoja lėtai – bakterijos įsismelkia į aplinkinius audinius, formuoja ilgai negyjančias poodines žaizdas, vadinamas tuneliais. Tokiose žaizdose kaupiasi gelsvai atrodantis pūlis ir vadinamosios „sieros granulės“. Nors šių darinių pavadinimas primena cheminį elementą sierą, iš tiesų jos tiesiog būna geltonos spalvos – granules sudaro bakterijų dalelės ir imuninės ląstelės.

Simptomų pasireiškimas gali užtrukti – kartais jie išryškėja tik po kelių savaičių ar net mėnesių nuo infekcijos pradžios.

Actinomikozės formos

Dažniausiai bakterijos infekuoja burnos ertmę ir veido sritį, tačiau uždegimas gali išsivystyti ir kitose kūno dalyse. Gydytojai ligos tipą apibrėžia pagal tą vietą, kurią paveikė infekcija:

Susiję įrašai

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas

CMV serologinis tyrimas

2025 6 lapkričio

Kepenų kvapas

2025 6 lapkričio

Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

2025 6 lapkričio
  • Cervikofacialinė actinomikozė dažniausiai pažeidžia veidą, burną, nosį, kaklą ar žandikaulį ir dar vadinama „guziuotuoju žandikauliu“.
  • Torakinė arba plaučių actinomikozė išplitusi krūtinės ląstos arba plaučių audiniuose.
  • Gimdos arba dubens actinomikozė apima dubens sritį bei lytinius organus.
  • Pilvo actinomikozė išplinta į žarnyną ar kitus pilvo organus.

Actinomikozės simptomai

Klinikiniai požymiai priklauso nuo to, kuri kūno vieta užkrėsta. Galimi šie simptomai:

  • Karščiavimas
  • Netikėtas svorio kritimas
  • Nelygūs, skysčių prisipildę dariniai ant kaklo, žandikaulio ar veido, burnoje (tipiška veido arba burnos infekcijai)
  • Skausmas kramtant arba stiprus žandikaulio sukaustymas (būdingas burnos ertmės ar žandikaulio pakenkimui)
  • Krūtinės skausmas (galimas plaučių infekcijos atveju)
  • Pilvo skausmas (būdingas pilvo ar dubens infekcijai)
  • Nereguliarus kraujavimas ar išskyros iš makšties (esant dubens infekcijai)

Neretai simptomai išryškėja praėjus ilgam laikui po buvusios chirurginės procedūros ar kitokios ligos, sukėlusios Actinomyces bakterijų patekimą į neįprastas vietas organizme.

Kaip užsikrečiama actinomikoze

Pagrindinė actinomikozės priežastis – Actinomyces genties bakterijų patekimas į tas kūno sritis, kuriose paprastai jos negyvena. Dažniausiai infekcija išsivysto po burnos gleivinės pažeidimų, chirurginių intervencijų ar trauma. Bakterijos taip pat gali išplisti, kai svetimkūniai patenka į kvėpavimo ar virškinimo takus.

Dažniausia infekcijos priežastis – pažengusi dantenų liga ar odontologinės procedūros. Taip pat actinomikozė gali išsivystyti naudojant gimdos spiralę, įkvėpus maisto ar svetimkūnių į plaučius, bei po įvairių pilvo organų ligų ar operacijų, kaip apendicito, divertikulito, skrandžio opų ar tulžies pūslės šalinimo.

Actinomikozė nėra užkrečiama – nuo sergančio žmogaus šia liga neužsikrėsite.

Kas didina riziką susirgti actinomikoze

Padidėjusią riziką susirgti šia infekcija lemia audinių, burnos gleivinės, virškinamojo trakto ar gimdos pažeidimai. Tam įtakos turi:

  • Ligų ar būklių sukelta audinių žala
  • Prasta burnos higiena
  • Implantuoti prietaisai, operacijos ar įvairios medicininės procedūros (ilgesnis gimdos spiralės naudojimas taip pat didina riziką)

Tiesa, vyrai šia liga serga dažniau nei moterys – tokias tendencijas pastebi specialistai, tačiau aiškios priežastys dar neatskleistos. Padidėjusi rizika išlieka ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema, nes jų organizmas blogiau kovoja su infekcijomis.

Galimos komplikacijos

Negydoma arba nepilnai išgydyta actinomikozė gali pasklisti į gretimus audinius ir paskatinti rimtų padarinių, tokių kaip:

  • Audinių žūtis (nekrozė)
  • Kaulų infekcijos ir irimas (osteomielitas)
  • Abscesų susiformavimas smegenyse
  • Vidaus organų veiklos nepakankamumas

Kaip diagnozuojama actinomikozė

Gydytojas įvertina simptomus ir paima užkrėsto audinio arba skysčio mėginį tolesniems tyrimams. Patologas, pažiūrėjęs mėginį pro mikroskopą, ieško bakterijų ar jų suformuotų granulių.

Kadangi ši liga pasitaiko retai, ji gali būti supainiojama su kitomis būklėmis, pavyzdžiui, navikais, todėl diagnozė dažnai užtrunka.

Gydymas ir sveikimas

Actinomikozė gydoma didelėmis antibiotikų dozėmis. Iš pradžių vaistai dažniausiai leidžiami į veną, o vėliau tęsiamas gydymas geriama antibiotikų forma namuose. Kai kuriais atvejais tenka drenuoti susiformavusias pūlinių sritis ar pašalinti negyvus audinius.

Dažniausi vartojami antibiotikai

  • Penicilinas
  • Amoksicilinas
  • Eritromicinas
  • Tetraciklinai
  • Doksiciklinas
  • Minociklinas
  • Klindamicinas

Taip pat svarbu žinoti: gydymas gali būti ilgalaikis. Antibiotikus tenka vartoti kelis mėnesius ar net metus, kad infekcija visiškai išnyktų. Jei gydymas nutraukiamas per anksti, liga gali sugrįžti ar pradėti plisti iš naujo.

Kaip sumažinti riziką susirgti

Dažniausia, kaklo ir veido srities actinomikozės forma galima išvengti, tinkamai rūpinantis dantų ir burnos sveikata:

  • Vengti rūkalų bei kitų tabako gaminių
  • Valyti dantis du kartus per dieną naudojant fluoro turinčią pastą
  • Kasdien naudoti dantų siūlą
  • Skalauti burną antibakteriniu skysčiu
  • Reguliariai lankytis pas odontologą – tai padeda anksti pastebėti dantenų ar dantų pažeidimus

Kitos actinomikozės formos yra retos ir jų išvengti labai sunku.

Ilgalaikė prognozė ir gyvenimas su actinomikoze

Susirgus šia infekcija, reikia būti kantriems – gydymas antibiotikais dažnai užtrunka kelis mėnesius ar dar ilgiau. Visą gydymo periodą būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, atidžiai stebėti savo būklę ir pranešti apie bet kokius rimtesnius ar blogėjančius simptomus.

Prognozė sergantiems actinomikoze paprastai yra palanki, ypač jei pradėta tinkamai gydyti pakankamai anksti ir vaistai vartojami kaip nurodyta. Palankus rezultatas tikėtinas tiems, kurie neturi imuninės sistemos sutrikimų.

Tačiau negydoma liga, ypač kai pažeista nosis, gali išplisti į smegenis ir būti pavojinga gyvybei.

Kasdienė savijauta ir kada kreiptis pagalbos

Svarbus žingsnis gydant actinomikozę – vartoti visus paskirtus vaistus, nepraleisti kontrolinių vizitų ir laikytis gydytojo nurodymų. Jei antibiotikai nutraukiami per anksti, infekcija dažnai atsinaujina ar išplinta toliau, sukelia rimtas komplikacijas.

Kreiptis į gydytoją reikėtų pajutus actinomikozės simptomus ar pastebėjus žaizdą, kuri ilgai negyja bei plečiasi. Gydymo metu bet kokius naujus arba stiprėjančius simptomus pravartu aptarti su specialistu.

Kritinės būklės požymiai

  • Aukšta kūno temperatūra (virš 40 °C)
  • Intensyvus, stiprėjantis skausmas
  • Priepuoliai
  • Sąmonės sutrikimai, sumišimas, dezorientacija

Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

  • Kaip tinkamai prižiūrėti žaizdas?
  • Kiek laiko teks vartoti antibiotikus?
  • Kokia teisinga vaistų vartojimo tvarka?
  • Kada planuoti kitą apsilankymą pas gydytoją?
  • Kokius simptomus būtina stebėti ir kuo greičiau pranešti?
Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?
Maistas

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas
Tyrimai

CMV serologinis tyrimas

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 6 lapkričio
Kepenų kvapas
Ligų simptomai

Kepenų kvapas

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 6 lapkričio
Kitas įrašas

Chlorfeniramino vartojimas ir šalutiniai poveikiai

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas

CMV serologinis tyrimas

2025 6 lapkričio
Kepenų kvapas

Kepenų kvapas

2025 6 lapkričio
Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

2025 6 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?
  • CMV serologinis tyrimas
  • Kepenų kvapas

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.