Akutinis odos raudonėlis (angl. acute cutaneous lupus) – tai autoimuninės ligos forma, kai organizmo imuninė sistema pradeda pulti nuosavą odą. Ši būklė dažniausiai pasireiškia staigiai išberiant odą, ypač veido srityje: ant nosies ir skruostų. Šie bėrimai dažniausiai išsivysto po buvimo saulėje, todėl dažnai vadinami „drugelio išbėrimu“.
Kas yra raudonėlis ir jo rūšys
Raudonėlis – autoimuninė liga, kuriai būdinga tai, kad organizmo imuninė sistema kovoja ne su svetimais organizmais, o su savo audiniais. Dažniausia raudonėlio forma – sisteminis raudonėlis (SLE), kai pažeidžiami ne tik oda, bet ir vidaus organai, pavyzdžiui, inkstai, širdis, plaučiai ar sąnariai. Maždaug trims iš keturių šia liga sergančių asmenų nustatomas būtent šis tipas.
Tuo tarpu odos raudonėlis (cutaneous lupus erythematosus, CLE) paveikia tik odą. CLE gali pasireikšti skirtingais bėrimais, o ją turintys dažnai susiduria su odos žaizdomis ar pažeidimais, ypač veide. Dažnai viena žmogus turi kelias šios ligos formas.
Odos raudonėlio tipai
- Diskoidinis raudonėlis – sukelia apskritus, storus, tamsesnius ar raudonus plotus ant skruostų, ausų ir nosies.
- Povaviršinis (subaktyvus) odos raudonėlis – pasireiškia žiediškais odos pažeidimais ant rankų, krūtinės, nugaros ir kaklo.
- Akutinis odos raudonėlis – tipinis „drugelio“ formos išbėrimas, kuris primena nudegimą saule per nosį ir skruostus.
Kas dažniausiai suserga šia liga?
Akutinis odos raudonėlis dažniausiai nustatomas jauniems suaugusiems, ypač moterims, nuo 20 iki 50 metų amžiaus. Tarp žmonių, kuriems diagnozuotas sisteminis raudonėlis, maždaug du iš trijų taip pat turi ir odos simptomų. Apie vienam iš dešimties raudonėliu sergančių pasireiškia tik odos pažeidimai be kitų organų pažeidimo požymių.
Akutinio odos raudonėlio simptomai
Dažniausias šios ligos požymis – rausvos, drugelio formos dėmės, išsidėsčiusios nosies ir skruostų srityje. Šis bėrimas labai panašus į nudegimą saule: jis paprastai neskausmingas, bet gali niežtėti. Taip pat bėrimai gali atsirasti ant rankų ar kojų, ypač po buvimo saulėje. Skirtingai nei tikras nudegimas, šie bėrimai dažniausiai nesukelia randų, tačiau išnykus gali likti šviesesnės arba tamsesnės dėmės.
- Šlapiuojančios opelės burnos gleivinėje.
- Urtikarija – ant odos kylančios, skausmingos pupelės ar mazgeliai.
- Laikinas plaukų slinkimas.
Akutinis odos raudonėlis dažniausiai pasireiškia ne nuolat, o epizodiškai, vadinamaisiais paūmėjimais, kurie gali kilti po streso ar stiprios saulės ekspozicijos.
Ligos priežastys
Tiksli priežastis, kodėl žmogui išsivysto odos raudonėlis, vis dar nėra žinoma. Pastebėta, kad ši būklė gali dažniau pasireikšti tiems, kurių artimiausi giminaičiai yra sirgę autoimuninėmis ligomis. Didesnė rizika susirgti nustatyta moterims, 15–44 metų apimties amžiaus grupėje, taip pat kai kurioms etninėms grupėms.
Diagnozė
Norint nustatyti akutiniam odos raudonėliui būdingą išbėrimą, dažniausiai kreipiamasi į dermatologą arba reumatologą. Kartais norint patikslinti diagnozę, atliekama odos biopsija – paimamas mažas odos gabalėlis ir ištiriamas laboratorijoje, siekiant nustatyti, ar bėrimų priežastis tikrai yra raudonėlis.
Gydymo galimybės
Akutinio odos raudonėlio gydymas kiekvienam asmeniui priklauso nuo simptomų sunkumo. Nors liga nėra visiškai išgydoma, galima sumažinti paūmėjimų dažnį bei simptomų intensyvumą.
- Kortikosteroidiniai tepalai (pvz., fluocinolono acetonidas ar hidrokortizono butiratas) slopina uždegimą ir mažina bėrimą.
- Priešuždegiminiai vaistai (dapsone, nedidelės dozės metotreksatas) padeda suvaldyti skausmą ir patinimą.
- Vaistai nuo maliarijos (hidroksichlorokvinas) dažnai rekomenduojami siekiant sumažinti nuovargį, bėrimus ir sąnarių skausmus.
- Kalcineurino inhibitoriai (takrolimas, pimekrolimas) slopina imuninę sistemą ir mažina odos uždegimą.
Tyrimai rodo, kad šis gydymas veiksmingai sumažina simptomus maždaug 60% pacientų, sergančių odos raudonėliu.
Profilaktika ir savipriežiūra
Iki 70% raudonėliu sergančių asmenų ligos simptomai paūmėja po kontakto su ultravioletiniais spinduliais. Todėl itin svarbu saugotis tiek natūralaus, tiek dirbtinio UV apšvietimo.
- Naudokite plataus spektro apsauginius kremus nuo saulės (minimalus SPF 30), net debesuotomis dienomis.
- Venkite tiesioginių saulės spindulių stipriausiu paros metu – nuo 10 iki 16 valandos.
- Neikite į soliariumus.
- Kiek įmanoma ribokite laiką po dirbtine šviesa, pvz., fluorescencinėmis lempomis apšviestose patalpose.
- Dėvėkite drabužius, saugančius nuo saulės (platus skrybėles, ilgas rankoves).
Nors paties raudonėlio išvengti negalima, paūmėjimų dažnį galite sumažinti atpažindami ir vengdami provokuojančių veiksnių. Be apsisaugojimo nuo saulės, svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą:
- Rinkitės subalansuotą mitybą, kurioje daug daržovių, vaisių ir pilnagrūdžių produktų.
- Reguliariai mankštinkitės pagal savo galimybes.
- Valdykite stresą sveikais būdais.
- Stenkitės išsimiegoti bent 7–8 valandas kasnakt.
- Laikykitės gydytojo paskirto gydymo plano.
- Meskite rūkyti – rūkymas didina bėrimo sunkumą ir gali silpninti vaistų efektyvumą.
Gyvenimo prognozė
Akutinis odos raudonėlis paprastai yra visą gyvenimą trunkanti liga, tačiau šiuolaikinis gydymas daugeliui žmonių padeda išlaikyti simptomus valdomus ir gerokai sumažina jų sukeliamą diskomfortą. Svarbiausia – saugoti odą nuo UV spindulių ir laikytis gydytojų rekomendacijų, kad būtų išvengta ligos paūmėjimų.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kaip atpažinti veiksnius, kurie sukelia ligos paūmėjimus?
- Kokios priemonės padeda sumažinti odos bėrimus?
- Ar verta keisti mitybos įpročius arba vartoti papildus?
- Kiek ir kokią fizinę veiklą galima rinktis sergant autoimunine liga?
