Aortos vožtuvo stenozė – tai liga, kai susiaurėja pagrindinis širdies vožtuvas, pro kurį kraujas keliauja iš širdies į visą kūną. Šis susiaurėjimas trukdo normaliai kraujo tėkmei, todėl širdis turi daug stipriau dirbti. Nepakankamai aprūpintas deguonimi organizmas gali sukelti krūtinės skausmus, dusulį ar net nualpimą. Nesiimant gydymo, ši būklė kelia pavojų širdies funkcijai ir bendrai sveikatai.
Kas yra aortos stenozė?
Aortos stenozė – tai būklė, kai aortos vožtuvas širdyje susiaurėja ar užsikemša, ribodamas kraujo, o kartu ir deguonies tiekimą iš širdies į likusį kūną. Vožtuve paprastai yra trys lapeliai, kurie atsidaro, kad kraujas galėtų praeiti, o vėliau užsidaro, kad apsaugotų nuo atbulinės kraujo tėkmės. Sutrikus šio vožtuvo funkcijai, įprastas kraujo judėjimas sulėtėja, o širdis patiria didelį krūvį. Dėl to gali išsivystyti rimtos sveikatos komplikacijos.
Kaip dažna ši liga?
Su aortos vožtuvo stenoze dažniausiai susiduria vyresni nei 65 metų žmonės. Tačiau neretai ligos ankstyvosios stadijos nesukelia jokių pastebimų simptomų, tad ji dažnai aptinkama atsitiktinai tikrinantis ar atliekant širdies tyrimus. Retkarčiais aortos stenozė pasitaiko ir vaikams, jei ji yra įgimta, arba gali išsivystyti jaunesniame amžiuje dėl įvairių lėtinių ligų.
Aortos vožtuvo stenozės simptomai
- Sumažėjusi energija ar greitas nuovargis – kasdieniai darbai tampa sunkesni.
- Nemaloniai juntamas širdies plakimas (palpitacijos).
- Kojų, čiurnų ar pėdų tinimas.
- Spaudimo, maudimo ar veržimo jausmas krūtinėje, kartais plintantis į kaklą, žandikaulį, ranką ar pilvą.
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
- Galvos sukimasis, nualpimas.
Šie simptomai progresuoja po truputį – nuo nesunkių iki sunkesnių.
Kaip greitai liga progresuoja?
Kai kuriems žmonėms aortos vožtuvo susiaurėjimas bėgant metams vystosi lėtai, o kitiems – gali pablogėti per trumpą laiką. Jei ilgai nelankote gydytojo ar atidedate gydymą, širdis gali patirti negrįžtamą žalą, o sunki stenozė padidina staigios mirties riziką. Dėl to svarbu reguliariai sekti širdies būklę ir gydymą pradėti laiku.
Kas sukelia aortos stenozę?
- Amžius – ilgainiui ant vožtuvo gali kauptis kalcis, kuris mažina pratekamumą. Dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 65 metų žmonėms.
- Infekcijos padaryta žala – bakterijos iš negydomų infekcijų gali pakliūti į kraują ir pažeisti širdies vožtuvus, ypač jei anksčiau turėjote anginą ar skarlatiną, išsivysčiusią į reumatoidinę karštligę. Simptomai gali atsirasti tik po daugelio metų.
- Paveldimos ar lėtinės ligos – kaulų ligos (pavyzdžiui, Paget liga), inkstų nepakankamumas, paveldimas padidėjęs cholesterolio kiekis. Taip pat būklė gali būti susijusi su autoimuninėmis ar uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip vilkligė ar reumatoidinis artritas.
Ligos rizikos veiksniai
- Vyriškoji lytis
- Vyresnis amžius (po 65 metų)
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Rūkymas ir kiti tabako produktai
Galimos komplikacijos
Aortos stenozė reiškia, kad širdis turi dirbti daug intensyviau, norėdama nustumti kraują per susiaurėjusį vožtuvą. Tai didina širdies nepakankamumo, infarkto ar staigios širdies mirties tikimybę.
Kai kuriems pacientams gali atsirasti plautinė hipertenzija, kraujavimo sutrikimai ar infekcinis širdies vidinio dangalo uždegimas (endokarditas).
Kaip nustatoma aortos stenozė?
Kardiologas paprastai vertina simptomus bei paskiria tam tikrus tyrimus:
- Gydytojo apžiūra – apčiuopa (taip pat galūnių tinimas), širdies auskultacija stetoskopu (dažnai girdimas ūžesys).
- Elektrokardiograma (EKG) – vertina širdies elektrinio aktyvumo pokyčius.
- Krūtinės ląstos rentgenograma, angiografija, širdies kompiuterinė tomografija – šie tyrimai padeda įvertinti širdies struktūrą.
- Echokardiograma – širdis tiriama ultragarsu, matoma vožtuvo funkcija ir kraujo tėkmė.
- Kruvio mėginys (fizinio krūvio testas) – vertinama širdies veikla judant.
- Širdies kateterizacija – vamzdelis įvedamas į arteriją, siekiant detaliai apžiūrėti vožtuvą iš vidaus.
- Širdies magnetinio rezonanso tyrimas – naudojamas smulkus širdies ištyrimas stipraus magnetinio lauko pagalba.
Atsižvelgiant į simptomus bei vožtuvo būklę, būklės sunkumas žymimas raidėmis nuo A iki D (D yra sunkiausia) ir skaičiais nuo 1 iki 3 (3 – blogiausia būklė).
Aortos stenozės gydymo galimybės
Jei susiaurėjimas nedidelis ir nėra simptomų, gydytojas gali rekomenduoti tik nuolatinę stebėseną ir tyrimus. Pastebėjus simptomų, taikomos įvairios gydymo priemonės:
- Vaistai: Lengvesniais atvejais skiriami vaistai – kraują skystinantys preparatai, diuretikai, vaistai nuo aritmijos, aukšto kraujospūdžio ar širdies nepakankamumo. Šie medikamentai padeda kontroliuoti simptomus, tačiau progresuojančios ligos nesustabdo.
- Vožtuvo atkūrimas: Tai gali būti chirurginė operacija arba balioninė valvuloplastika. Chirurginiu būdu gydytojas tiesiogiai pasiekia ir suremontuoja vožtuvą. Nedidelės žalos atveju gali būti plečiamas vožtuvas balionu, kas leidžia laikinai pagerinti būklę, kol galima bus atlikti protezavimą.
- Vožtuvo keitimas: Jei taisyti vožtuvo nepavyksta, atliekamas protezavimas. Gali būti naudojami donoriniai (gyvūninės kilmės ar mechaniniai) ar bioprostetiniai vožtuvai. Taip pat gali būti taikoma Ross operacija – pažeistas aortos vožtuvas pakeičiamas jūsų pačių plaučių vožtuvu, o šį pakeičia donorinis vožtuvas. Moderniausias būdas – transkateterinis vožtuvo keitimas (TAVR), kai naujas vožtuvas įvedamas per kraujagyslę be atviros operacijos.
Pasveikimo eiga po gydymo
Atsigavimo trukmė priklauso nuo pasirinkto gydymo metodo. Po chirurginių operacijų pacientai ligoninėje paprastai praleidžia kelias paras, o iki visiško pasveikimo gali praeiti kelios savaitės.
Taikant minimaliai invazines procedūras – balioninę valvuloplastiką ar TAVR – atsistatymas trunka kur kas trumpiau. Dažnai pacientai grįžta namo jau tą pačią arba kitą dieną ir netrukus vėl gyvena įprastą gyvenimą.
Prevencijos galimybės
Vienintelis būdas išvengti infekcijų sukelto vožtuvų pažeidimo – nedelsti su bakterinių infekcijų gydymu. Būtina laikytis gydytojo nurodymų, vartoti antibiotikus tiek, kiek paskirta.
Susidarius stenozę dėl amžiaus ar paveldimų ligų, išvengti šios būklės beveik neįmanoma.
Ligos eiga ir prognozė
Laiku kreipiantis į gydytoją ir pritaikius gydymą, aortos stenozė dažnai gali būti suvaldyta. Kaip greitai reaguosite į pirmuosius simptomus ar gydytojo rekomendacijas, priklausys ir jūsų sveikatos perspektyvos.
- Negydoma liga žymiai apriboja kasdienę veiklą – be intervencijos didžioji dalis sergančiųjų kritinėmis stadijomis neišgyvena keleto metų.
- Atidėtas gydymas gali būti mažiau efektyvus, ypač jei jau yra negrįžtamos širdies pažaidos. Tuomet visiškas pasveikimas mažai tikėtinas, nors pagerėjimą pajusti galima.
- Laiku pradėję gydymą, galite tikėtis gerų ar net puikių rezultatų ir toliau mėgautis dauguma kasdienių veiklų, tačiau svarbi reguliari širdies būklės stebėsena.
Gyvenimas su aortos stenoze
Nesergant ar turint lengvą formą, pakanka periodiškai atlikti echokardiogramas ir lankytis pas gydytoją apžiūrai.
Vidutinės stadijos atveju svarbu sekti simptomus, reguliariai atlikti tyrimus, apriboti aktyvumą bei vartoti kraują skystinančius ar kitus paskirtus vaistus. Kai kurių vaistų gali prireikti vartoti nuolat arba tik tam tikrą laiką – visa tai aptariama su gydytoju.
Po operacijos ar protezavimo būtinos periodinės apžiūros, kartais – ir specialūs vaistai.
Visais atvejais rekomenduojama rinktis mažai druskos ir mažai riebalų turintį maistą, palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą. Gydytojas patars, koks fizinis krūvis jums tinkamiausias.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Atsiradus naujam simptomui ar paūmėjus jau esamam.
- Jei simptomai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Kada būtina vykti į skubios pagalbos skyrių?
- Nualpus ar praradus sąmonę dėl bet kokios priežasties.
- Vartojant kraują skystinančius vaistus ir nukritus – po traumos vidinio kraujavimo rizika stipriai padidėja.
- Po vožtuvo operacijos ar invazinės procedūros, jei pjūvio vieta paraudo, sutino ar tapo karšta – tai gali būti infekcijos požymiai.
- Stipriai pasireiškus dusuliui, krūtinės skausmui ar palpitacijoms, ar nualpus.
- Nukritus vartojant kraują skystinančius vaistus, nes kraujavimas gali būti pavojingas gyvybei.
Klausimai gydytojui
- Ar mano simptomai laikui bėgant stiprės?
- Ar man reikės keisti vožtuvą?
- Kokia vožtuvo keitimo galimybė man būtų tinkamiausia?
- Kada būtų tinkamiausias metas atlikti operaciją?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
