Aplastinė anemija – tai reta, bet labai rimta kraujo liga, kai kaulų čiulpai pradeda gaminti per mažai kraujo ląstelių ir trombocitų. Šią ligą turintys žmonės dažniau serga infekcinėmis ligomis, patiria stiprų nuovargį, lengvai kraujuoja ir gali susidurti su širdies ar kitomis pavojingomis komplikacijomis. Nors yra būdų ligai valdyti, vienintelis šiuo metu žinomas visiškas išgydymas – tai kamieninių ląstelių persodinimas.
Kiek dažna yra aplastinė anemija
Aplastinės anemijos diagnozę kasmet išgirsta nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių žmonių visame pasaulyje, dažniausiai – paaugliai, jauni suaugusieji (15–25 m.) bei vyresni nei 60 metų asmenys. Vis tik ši liga labai reta – Europoje serga vos 2 iš milijono gyventojų.
Aplastinės anemijos simptomai
Ligos požymiai paprastai vystosi pamažu, per kelias savaites ar mėnesius, nors kartais simptomai būna staigūs ir sunkūs jau pačioje pradžioje. Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Dažnesnės nei įprasta virusinės infekcijos, kurios užsitęsia ilgiau
- Nuolatinis nuovargis
- Lengvai atsirandančios mėlynės arba dažnas kraujavimas
- Kvėpavimo sunkumas atliekant kasdienę veiklą
- Pastebimai išblyškusi oda
- Galvos svaigimas, dažni galvos skausmai
- Pakyla temperatūra
Kai kurios šios ligos apraiškos gali priminti kitus, daug dažnesnius negalavimus. Jei guosite ilgiau trunkantį blogą savijautą ir jaučiatės išsekę, vertėtų pasitarti su gydytoju.
Aplastinės anemijos priežastys
Nors tiksli priežastis neretai lieka neaiški, dažniausiai liga vystosi tuo atveju, kai imuninė sistema pažeidžia savo kaulų čiulpus ir sustabdo kamieninių ląstelių gamybą. Kartais tam įtakos turi tam tikros lėtinės ligos, genetinės būklės, aplinkos veiksniai ar kai kurie gydymo metodai.
Kokios ligos didina riziką susirgti aplastine anemija
- Autoimuniniai sutrikimai, pavyzdžiui, vilkligė
- Kai kurios virusinės infekcijos: Epstein-Barro virusas, citomegalovirusas, parvovirusas B19, žmogaus imunodeficito virusas
- Paroksizminė naktinė hemoglobinurija – įgytas raudonųjų kraujo kūnelių irimo sutrikimas
- Nėštumas
Genetinės priežastys
Tarp paveldimų būklių, su kuriomis siejama aplastinė anemija, yra šios:
- Fanconi anemija
- Diskeratozinė įgimta anemija
- Shwachman-Diamond sindromas
- Diamond-Blackfan anemija
- Pearson sindromas
Medicinos procedūros ir aplinkos veiksniai
- Tam tikrų autoimuninių ligų gydymo būdai
- Spindulinė ir chemoterapija gydant vėžį
- Ilgalaikis kontaktas su kai kuriomis medžiagomis, pavyzdžiui, arsenu ar benzenu
Pasekmės ir ligos komplikacijos
Aplastinės anemijos pasekmės gali būti labai rimtos ir pavojingos gyvybei. Dažniausios komplikacijos:
- Mirtina mažakraujystė
- Sunkaus pobūdžio infekcijos
- stiprūs ar netikėti kraujavimai
- Širdies ritmo sutrikimai ar širdies nepakankamumas
- Kitų kraujo ligų išsivystymas, pavyzdžiui, mielodisplastinis sindromas
Kaip nustatoma aplastinė anemija
Norint patvirtinti diagnozę, įprastai taikomi fizinės apžiūros, kraujo ir genetiniai tyrimai. Dažniausiai skiriami tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas su diferenciniu leukocitų skaičiavimu
- Periferinio kraujo tepinėlio mikroskopija
- Retikulocitų (nesubrendusių raudonųjų kraujo kūnelių) kiekio nustatymas
- Kaulų čiulpų aspiracija ir biopsija – imamas nedidelis kaulų čiulpų gabalėlis ir tiriamas mikroskopu
Aplastinės anemijos gydymas
Gydymas priklauso nuo individualių sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu liga susijusi su konkrečiais vaistais ar gydymo procedūromis, šias priemones galima keisti ar nutraukti. Jeigu kraujo rodikliai šiek tiek žemesni už normą, bet nėra simptomų, gydytojas gali pasiūlyti reguliarų stebėjimą.
Sunkesniais atvejais taikomos šios gydymo priemonės:
- Imunosupresantai – slopina imuninę sistemą, kad ši nustotų pulti kamienines ląsteles (pvz., antitimocitinio globulino injekcijos, ciklosporinas)
- Kraujo ir trombocitų perpilimas – padeda sumažinti simptomus, tačiau nepašalina priežasties
- Antibiotikai – saugo nuo infekcijų, kurių rizika padidėja
- Alogeninė kamieninių ląstelių ar kaulų čiulpų transplantacija – pažeistos kamieninės ląstelės pakeičiamos sveikomis iš donoro
Galimos gydymo pasekmės
- Kai kurių pacientų organizmas po transplantacijos gali reaguoti atmesdamas persodintas ląsteles (graft-versus-host liga)
- Imunines organizmo apsaugas slopinantys vaistai didina infekcijų grėsmę
- Dažnas kraujo perpilimas gali sukelti geležies perteklių (hemochromatozę)
Ar galima išvengti aplastinės anemijos
Šiuo metu nėra patikimų priemonių, kurios užkirstų kelią šiai ligai išsivystyti.
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Kamieninių ląstelių transplantacija daugeliui gali būti visiško pasveikimo galimybė, ypač vaikams ir jaunesniems nei 40 metų asmenims. Ligonių išgyvenamumas labai priklauso nuo amžiaus ir pasirinkto gydymo metodo. Remiantis naujausiais duomenimis, net 96 % persodinimą gavusių pacientų gyveno bent kelerius metus po procedūros, o tarp jaunesnių nei 40 metų – išgyvenamumas po 5 metų siekė 100 %.
Visada svarbu prisiminti, kad statistika atspindi daugybės žmonių patirtis ir jūsų situacija gali būti išskirtinė. Norėdami sužinoti daugiau apie tikėtiną savo ligos eigą, aptarkite tai su gydytoju.
Kasdienis gyvenimas su aplastine anemija
Labai svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų ir stebėti savo savijautą. Papildomi patarimai:
- Venkite kontaktinių sporto šakų ir veiklų, kur yra didelis susižalojimo ar kraujavimo pavojus, pavyzdžiui, futbolo, ledo ritulio ar imtynių
- Saugokitės virusų ir infekcijų – reguliariai plaukite rankas, venkite sergančių asmenų, pasitarkite dėl skiepų tinkamumo jums
- Ilsėkitės tiek, kiek reikia – jei dažnai vargina silpnumas, dusulys ar nuovargis, leiskite sau pailsėti net ir dienos metu
- Rinkitės subalansuotą mitybą, kurioje būtų gausu baltymų, daržovių ir pilno grūdo produktų
- Švelnus, reguliariai atliekamas fizinis aktyvumas gali padėti įveikti stresą, tačiau prieš pradėdami naują treniruočių programą būtinai pasitarkite su gydytoju
Kada būtina kreiptis į gydytoją
- Kai temperatūra pakyla iki 38 °C ar daugiau
- Kai pastebite, kad simptomai stiprėja ar atsiranda naujų
Klausimai, kurių verta paklausti gydytojo
- Koks gali būti mano ligos atsiradimo priežastis?
- Kiek sunki mano liga?
- Kokius gydymo variantus pasiūlytumėte ir kodėl?
- Kokio šalutinio poveikio galima tikėtis?
- Ar būtina pradėti gydymą, jeigu dar nejaučiu simptomų?
- Jeigu simptomai jau pasireiškė – kokios gydymo galimybės tinkamiausios man?
Ar aplastinė anemija priskiriama vėžiui?
Pati šia liga nelaikoma kraujo vėžiu. Tačiau kai kuriais atvejais aplastine anemija sergantiems žmonėms ateityje gali išsivystyti kitos sunkios kraujo ligos, tokios kaip leukemija.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
