Arachnoiditas – reta, itin skausminga liga, sukeliama uždegimo, pažeidžiančio vieną iš nugaros smegenų dangalų – arachnoidinę plėvę. Ši plėvė gaubia ir saugo nugaros nervus, todėl prasidėjus uždegimui išsivysto stiprūs neurologiniai simptomai bei deginantis, dažnai nepakeliamas skausmas.
Arachnoidito esmė
Arachnoidinė plėvė priklauso meningeų grupei – tai trys apsauginiai sluoksniai, dengiantys ir globojantys smegenis bei nugaros smegenis. Arachnoidinė plėvė yra vidurinioji, tarp jos išorėje esančio kieto dangalo (dura mater) ir vidinio – minkštojo dangalo (pia mater).
- Epidurinė ertmė yra tarp kaukolės ir dura mater arba nugaros smegenų dura mater ir stuburo slankstelių.
- Subduralinė ertmė – sąlyginė, pasireiškianti, kai traumos, ligos ar skysčio trūkumo metu dura mater ir arachnoidinė plėvė atsiskiria.
- Subarachnoidinė ertmė yra tarp arachnoidinės plėvės ir pia mater, ją užpildo smegenų skystis, saugantis centrinę nervų sistemą nuo sužeidimų.
Nors arachnoiditas vystosi būtent stuburo arachnoidinėje plėvėje (ne smegenyse), uždegimas pažeidžia šią sritį ir paskatina virtinę komplikacijų – formuojasi randai, kolageno sankaupos, susiklijuoja nervų šaknys, tirštėja audiniai, sunkėja kraujo apytaka, blogėja smegenų skysčio tėkmė. Ilgainiui nervai sunyksta, o dėl nuolatinio dirginimo išsivysto skausmingi simptomai ir netgi raumenų silpnumas ar jutimų sutrikimai.
Adezinis (prieplėvinis) arachnoiditas
Kai liga progresuoja, pažeisti stuburo nervai ilgainiui ima tarpusavyje „prilipti“ ir funkcionuoti netinkamai. Toks procesas vadinamas lėtiniu adeziniu arachnoiditu. Tokios būklės pasekoje dažnai išsivysto judėjimo sutrikimai, o kai kurie žmonės dėl dalinio ar visiško judėjimo negalios – paraparezės – pradeda naudotis vežimėliu.
Paplitimas
Arachnoiditas – išskirtinai reta liga, kuri daugeliu atvejų lieka nediagnozuota, ypač kai simptomai labai silpni arba neryškūs. Dėl to tikrasis sergamumas šia liga nežinomas. Visgi naujausi pastebėjimai rodo, kad juosmeninės dalies arachnoidito atvejų daugėja, nes vis dažniau atliekamos stuburo operacijos šioje srityje.
Ligos rimtumas
Nors tiesiogiai gyvybei arachnoiditas negresia, jis žymiai paveikia žmogaus gyvenimo kokybę. Nuolatinis skausmas ir neurologiniai simptomai apsunkina kasdienybę, todėl labai svarbu, kad ligą gydytų ją išmanantis sveikatos specialistas.
Arachnoidito simptomai
Arachnoiditas pasireiškia labai įvairiai, tačiau pagrindinis ir dažniausias simptomas – skausmas. Jis gali būti tiek nežymus, tiek stiprus, o pobūdis dažnai priklauso nuo to, kurios stuburo dalies nervai yra paveikti. Dažniausiai pažeidžiami nugaros apatinės dalies ir kojų nervai.
- Kylančios stiprios skausmo bangos, primenančios elektros iškrovą
- Galvos skausmai
- Dilgčiojimas, tirpimas, silpnumas kojose
- Keisti pojūčiai, tarsi po oda ridentųsi vabzdžiai ar bėgtų vanduo
- Sunkumas ilgai išsėdėti
- Raumenų spazmai, nevalingas trūkčiojimas ar mėšlungis
- Šlapimo pūslės veiklos sutrikimai
- Žarnyno veiklos problemos
- Lytinės funkcijos sutrikimai, tokie kaip erekcijos sutrikimas ar makšties sausumas
Jeigu liga progresuoja, simptomai gali stiprėti ir tapti negrįžtami. Nuolatinis skausmas bei neurologiniai pažeidimai dažnai lemia negalią ir neleidžia dirbti įprastų darbų.
Arachnoidito priežastys
Labai dažnai atsakyti, kodėl žmogui išsivysto arachnoiditas, būna sunku – ši liga reta, ją sukelia įvairūs veiksniai, o simptomai pasireiškia po ilgesnio laiko. Dažniausiai arachnoidą suerzina:
- Stuburo operacijų ar daugybinių lumbalinių punkcijų komplikacijos (iki 90 % atvejų susiję su stuburo juosmens srities chirurginėmis intervencijomis, nors tai ir reta komplikacija)
- Stuburo trauma ar tiesioginis sužeidimas (pvz., kritimas, autoįvykis)
- Kontaktas su chemikalais, pavyzdžiui, anksčiau naudotu kontrastiniu skysčiu mielogramoms atlikti ar kai kuriais konservantais epidūriniuose steroidų preparatuose
- Bakterinės ar virusinės infekcijos (virusinis ar grybelinis meningitas, tuberkuliozė, ŽIV)
- Lėtinis stuburo nervų spaudimas dėl degeneracinių diskų ligos ar sudėtingos stuburo stenozės
Rečiau arachnoiditą gali sukelti toks susirgimas kaip ankilozinis spondilitas, kai kurios autoimuninės ligos bei Guillain-Barré sindromas.
Kaip nustatoma liga
Arachnoiditas gana sunkiai diagnozuojamas, nes jo atvejai reti ir ne visi medicinos specialistai su šia liga yra susidūrę. Patikimų laboratorinių ar vaizdinių tyrimų, kurie neabejotinai leistų patvirtinti arachnoiditą, kol kas nėra. Gydytojas diagnozę dažniausiai grindžia paciento patiriamais simptomais, padedančiais tyrimais ir vaizdų bei duomenų interpretacija.
Kokie tyrimai gali būti atliekami
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): suteikia aiškius stuburo vaizdus, ieškoma nervų šaknų sustorėjimo, susitelkimo, kitų arachnoiditui būdingų požymių.
- Kompiuterinės tomografijos (KT) mielograma: padeda įvertinti stuburo slankstelių, diskų, nervų šaknų ir nugaros smegenų santykius.
- Lumbalinė punkcija: skysčio iš stuburo kanalo paėmimas, svarbus ieškant infekcijos.
- Elektromiografija (EMG): vertinama, kaip veikia pažeistos nervų šaknys panaudojant elektrinius signalus.
Gydymo galimybės
Arachnoiditas yra lėtinė, neišgydoma liga, todėl gydymo tikslas – sušvelninti skausmą, pagerinti gyvenimo kokybę ir valdyti nulemiančius simptomus. Gydymo kryptys dažnai apima:
- Skausmo valdymo programas
- Kineziterapiją (hidroterapiją, masažą, tempimo ir judesių pratimų programas)
- Psichoterapiją
- Pritaikytą įrangą ir pagalbines technologijas
- Elektrinės stimuliacijos priemones, pavyzdžiui, nugaros smegenų stimuliatorių, mažinantį skausmą
- Vaistus – nuo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo iki antidepresantų (duloksetinas), priešepilepsinių vaistų (gabapentinas, pregabalinas) ar raumenis atpalaiduojančių preparatų (baklofenas)
Prevencijos galimybės
Deja, šiuo metu nėra patikimų būdų, garantuojančių arachnoidito prevenciją. Svarbi atsargumo priemonė – rūpintis stuburo sveikata ir pasirinkti patikimas gydymo įstaigas atliekant chirurgines intervencijas ar procedūras.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Dažniausiai arachnoiditas lieka visam gyvenimui ir gali laikui bėgant progresuoti. Nors kai kuriuos simptomus galima kontroliuoti gydymo priemonėmis, visiškai išgydyti ligos kol kas neįmanoma. Sunkių atvejų žmonėms gyvenimo kokybė stipriai suprastėja, o nuolatinis skausmas ir neurologiniai sutrikimai gali sukelti negalią. Visgi dalis žmonių ir toliau geba vaikščioti, vairuoti ar gyventi palyginti savarankiškai.
Kasdienybė su arachnoiditu: kaip padėti sau?
Norint pagerinti savijautą ir kontroliuoti lėtinį skausmą, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų: naudotis paskirtais vaistais, lankytis kineziterapijoje, kreiptis į psichologo pagalbą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą:
- Atsisakykite rūkymo
- Nesiekite nuveikti per daug – derinkite veiklą su poilsiu ir savęs priežiūra
- Valgykite sveikai ir subalansuotai
- Judėkite tiek, kiek leidžia sveikata
- Užtikrinkite kokybišką miegą
- Valdykite stresą
- Jei galite, prisijunkite prie palaikymo grupės, skirtos lėtiniam skausmui ar arachnoiditui
- Ribokite alkoholio vartojimą
- Rinkitės sveikas susidorojimo su skausmu strategijas – meditaciją, aromaterapiją, biogrįžtamąjį ryšį, sąmoningumo technikas
Jei pastebėjote nuotaikos pokyčius, jaučiate nerimą ar depresijos požymius, nedelskite kreiptis pagalbos dėl emocinės sveikatos. Tyrimai parodė, kad sunkūs jausmai gali pabloginti lėtinio skausmo patyrimą ir kasdienybę. Regeliarei lankykitės pas gydytoją – taip galėsite laiku stebėti būklę bei koreguoti gydymo planą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
