Kai kuriems žmonėms gali būti nelengva giliai įkvėpti, tačiau neretai to priežastys nėra susijusios su fizinėmis sveikatos problemomis. Šis reiškinys gali sukelti nerimo jausmą ir būti klaidingai suprastas kaip rimtas sveikatos sutrikimas. Tačiau dažnai tai sietina su psichologiniais ir emociniais veiksniais. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kai kuriems gali būti sunku giliai įkvėpti, kokie psichologiniai veiksniai tai gali lemti ir kokių žingsnių galima imtis, norint palengvinti šią būklę.
Pagrindiniai psichologiniai veiksniai
Stresas ir nerimas
Stresas ir nerimas yra vieni iš dažniausių psichologinių veiksnių, galinčių trukdyti giliai įkvėpti. Esant šiems būsenoms, kūnas gali įsijungti į „kovos arba bėgimo“ (angl. fight or flight) režimą, natūralų atsaką į pavojus. Šis atsakas skatina gilų ir greitą kvėpavimą, kad raumenys gautų daugiau deguonies. Tačiau ilgalaikis stresas gali sutrikdyti normalų kvėpavimo ritmą, sukeldamas paviršinį ir nesąmoningą kvėpavimą, kuris galiausiai apsunkina gilaus įkvėpimo pojūtį.
Panikos priepuoliai
Panikos priepuoliai gali sukelti gilaus įkvėpimo sunkumų. Jie pasižymi staigiais ir stipriais baimės jausmais, kurių metu kvėpavimas gali pasidaryti daug sunkesnis ir sustabarėjęs. Tai sukelia įtampą krūtinės srityje, kurios metu žmogus gali jaustis uždususiu ar negalintis visiškai įkvėpti. Svarbu suvokti, kad panikos priepuoliai nors ir baugina, nėra pavojingi gyvybei, tačiau reikia dirbti su jų valdymu.
Emociniai veiksniai
Užslopintos emocijos
Emocijos, kurias mes ignoruojame arba slopiname, gali sukelti fizinius simptomus, įskaitant kvėpavimo sunkumus. Jausmai, tokie kaip liūdesys, pyktis ar nusivylimas, kai nėra išreiškiami, gali sukelti krūtinės tvirtumą ir pasunkinti visą kvėpavimo procesą. Tai gali lemti pojūtį, kad negalite giliai įkvėpti
Perfekcionizmas ir savikritika
Perfekcionistinis mąstymas arba stipri savikritika gali sukelti nuolatinį nesaugumo ir nepakankamumo jausmą, kenkdamas emocinei sveikatai. Tokio tipo mąstymas kelia įtampą kūnui, kuri atsispindi ir kvėpavime, sukeldamas negalėjimą atsipalaiduoti ir giliai įkvėpti.
Mokymasis taisyklingai kvėpuoti
Kvėpavimo pratimai
Vienas iš efektyviausių būdų sumažinti kvėpavimo sunkumus dėl psichologinių priežasčių yra reguliariai praktikuoti kvėpavimo pratimus. Toks pratimas kaip diafragminis kvėpavimas, kurio metu įkvepiama taip, kad pilvas išsipūtų, o ne krūtinė, gali padėti atstatyti kvėpavimo kontrolę. Drąsiai rinktis meditaciją ar jogos praktikas, kurios skatina sąmoningą kvėpavimą ir padeda sumažinti įtampą.
Mindfulness ir meditacija
Mindfulness praktikos ir meditacija gali reikšmingai padėti valdyti stresą bei emocinį diskomfortą, kuris sukelia kvėpavimo problemas. Šios praktikos skatina atsipalaidavimą ir dėmesio sutelkimą į esamą momentą, lemdamas atsipalaidavimo refleksą, kuris teigiamai veikia ir kvėpavimo dažnį bei gilumą.
Rekomendacijos ir mitų paneigimas
Konsultacijos su specialistais
Jeigu kvėpavimo problemos nuolat kartojasi arba kelia didelį diskomfortą, svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Psichologai ar psichiatrai gali padėti atpažinti pagrindinius emocinius ar psichologinius veiksnius ir dirbti su jais terapijos metu.
Mitas: kvėpavimo sunkumai visada susiję su fiziniu sutrikimu
Neretai žmonės klaidingai mano, kad kvėpavimo sunkumai visada nurodo fizinį sutrikimą. Tačiau reikia atsiminti, jog psichologiniai ir emociniai veiksniai gali būti toks pat svarbūs ir reikalaujantys dėmesio kaip ir fiziniai veiksniai. Apie kvėpavimo sunkumus be fizinės priežasties galima daugiau kalbėti su sveikatos specialistais, siekiant geresnio supratimo ir efektyvaus sprendimo būdo.
Todėl, jei patiriate sunkumų kvėpuojant, atminkite, kad tai nebūtinai reiškia fizinį sutrikimą ir jog yra būdų, kaip pagerinti kvėpavimo kokybę su tinkama pagalba ir praktika.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
