Arseno apsinuodijimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Arsenas yra natūraliai gamtoje randamas metalas, kuris aptinkamas uolienose, dirvoje, vandenyje, ore, augaluose bei gyvūnuose. Šis elementas gamtoje pasirodo įvairiausiomis formomis, nes jungiasi tiek su organinėmis, tiek su neorganinėmis medžiagomis, sudarydamas daugybę junginių.

Neorganiniai ir organiniai arsenas junginiai

Neorganinis arsenas susidaro jungdamasis su deguonimi, chloru ar siera. Tokie junginiai dažnai aptinkami natūraliai dirvoje ir uolienose, tačiau jų koncentracija gali išaugti dėl žemės ūkio ar pramonės veiklos, pavyzdžiui, kasybos, apdirbimo ar gamybos procesuose. Dalelės gali pasklisti ore vėjo pernešamu dulkėmis, patekti į gruntinius vandenis dėl nutekėjimo ar prasiskverbti iš užterštos žemės. Šie neorganiniai junginiai itin nuodingi ir siejami su vėžio rizika.

Organiniai arsenas junginiai susidaro, kai šis elementas jungiasi su anglies ir vandenilio atomais – jų daugiausia randama augaluose, gyvūnuose, taip pat žuvyse ir jūrų gėrybėse. Paprastai organinė arsenas forma laikoma gerokai mažiau nuodinga ir nesiejama su vėžiu.

Kuo pavojingas arsenas?

Arseno poveikis žmogui priklauso nuo jo kiekio ir sąlyčio trukmės. Stiprus apsinuodijimas galimas staigiai suvartojus didelį kiekį arseno, tačiau gerokai dažnesni ilgalaikio poveikio atvejai – kai į organizmą arsenas patenka nuolat, mažais kiekiais su užterštu vandeniu, maistu, oro dulkėmis ar dirvožemiu. Tokie apsinuodijimai labiausiai paplitę regionuose, kuriuose vandens ar dirvožemio užterštumas arsenais yra padidėjęs dėl intensyvios žemdirbystės ar pramonės. Negydomas apsinuodijimas gali baigtis labai rimtomis komplikacijomis ar net mirtimi.

Ką veikia arsenas ir kam kyla didžiausia rizika?

Visame pasaulyje milijonai žmonių vartoja užterštą geriamąjį vandenį, kuriame aptinkama pavojingai didelių arseno koncentracijų. Mažiausiai 140 milijonų asmenų daugiau nei 50 šalių kasdien gali būti paveikti arseno, patenkančio į vandens tiekimą iš natūraliai esančių šaltinių ar dėl žmogaus veiklos. Didžiausios rizikos šalys – tokios kaip Bangladešas, Indija, Kinija, Tailandas, Čilė bei Meksika. Pavojus kyla ir tiems, kurie naudoja užterštą vandenį maistui ruošti ar žemės ūkyje.

Arseno apsinuodijimo simptomai

Susidūrus su dideliu kiekiu arseno, pirmieji apsinuodijimo požymiai gali pasirodyti vos per 30 minučių. Ankstyvi simptomai apima:

  • Pilvo skausmus
  • Pykinimą, vėmimą
  • Viduriavimą
  • Kosulį, gerklės skausmą
  • Skausmingą kvėpavimą, krūtinės skausmą
  • Dusulį
  • Širdies ritmo sutrikimus
  • Kraujospūdžio sumažėjimą
  • Dilgčiojimą ar nutirpimą pirštuose
  • Odos paraudimą, tinimą
  • Kūno ir kvėpavimo česnakų kvapą

Ilgalaikis sąlytis su arsenais gali sukelti žymesnius sveikatos pokyčius, tokius kaip:

  • Odos pigmentacijos pokyčius (patamsėjimą)
  • Karpas ar odos pažeidimus
  • Sustorėjusius delnų ir pėdų odos plotus (hiperkeratozę)
  • Baltas juosteles naguose
  • Išliekantį gerklės skausmą
  • Nuolatinius virškinimo sutrikimus

Arseno apsinuodijimo priežastys

Pagrindinis apsinuodijimo arsenų šaltinis – užterštas geriamasis vanduo, kuriame natūraliai esantys metalai ištirpsta iš gruntinių sluoksnių ar patenka dėl pramoninės taršos bei žemės ūkio nuotekų. Vandens naudojimas maistui ruošti ar laistyti augalams taip pat yra rizikos veiksnys. Be to, tam tikri produktai, pavyzdžiui, vištiena, ryžiai, vaisių sultys bei žuvis, gali sukaupti arseną iš dirvožemio ar vandens.

Jei dirbate pramonės šakose, kur arsenas naudojamas žaliavose ar gamybos procese, apsinuodijimo galima sulaukti nuolat įkvepiant metalo daleles darbo aplinkoje. Tokioms sritims priskiriamas pesticidų ir herbicidų gamyba, metalų perdirbimas, stiklo ar puslaidininkių pramonė, medienos apdirbimas. Papildoma rizika – rūkymas, kontaktas su dulkėmis, dirvožemiu ar apdorota mediena, esančia užterštoje teritorijoje.

Diagnozės nustatymas

Kai kyla įtarimų dėl apsinuodijimo arsenais, atliekami toksikologiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti arseno kiekį organizme. Tyrimui gali būti paimtas šlapimas, kraujas, nagų ar plaukų mėginiai. Trumpalaikiam poveikiui dažniausiai naudojamas šlapimo tyrimas, o ilgalaikio poveikio atveju informatyviausi yra plaukų bei nagų mėginiai. Papildomai stebimos rizikos grupės regionuose, kur nustatyta didesnė apsinuodijimo tikimybė.

Arseno apsinuodijimo gydymas

Gydymo taktika priklauso tiek nuo apsinuodijimo trukmės, tiek nuo jo sunkumo. Jei buvo tiesioginis, ūmus poveikis – pirmiausia būtina kuo greičiau pašalinti užterštus drabužius ir kuo daugiau arseno nuplauti nuo odos.

Dažnai taikoma chelatinė terapija: specialūs cheminiai junginiai padeda “atlaisvinti” arseną nuo kraujyje esančių baltymų, kad organizmas galėtų jį pašalinti. Jei arsenas buvo nurytas, gali būti naudojama žarnyno plovimo procedūra – specialus tirpalas padeda pašalinti nuodingąsias medžiagas iš virškinimo trakto ir sumažina jų pasisavinimą.

Gydymo metu atidžiai stebimos širdies ir inkstų funkcijos, prireikus skiriama deguonies, intraveninių skysčių, kraujo perpylimų, vaistų nuo širdies ritmo sutrikimų ar traukulių.

Profilaktika: kaip apsisaugoti nuo arseno?

Pagrindinis apsisaugojimo būdas – užtikrinti, kad geriamas ir maistui naudojamas vanduo tikrai švarus. Planuojant keliones ar gyvenant regionuose, kur gresia aukšta arseno koncentracija, verta rinktis tik supilstytą vandenį. Dirbant pramonės šakose, susijusiose su arseno naudojimu ar apdorota mediena, būtina dėvėti respiratorius, reguliariai praustis bei keisti drabužius, kad nuodingos dalelės nebūtų parsineštos į namus. Pjovimo ar apdirbimo metu reikia dėvėti apsauginius drabužius, pirštines bei dulkių kaukes.

Ligos eiga ir galimos pasekmės

Tai, kaip liga vystysis, priklauso nuo to, kiek ilgai ir kokiomis dozėmis žmogus buvo veikiamas arsenais. Ilgalaikis poveikis padidina įvairių organų ligų riziką: gali išsivystyti kepenų, širdies ligos, cukrinis diabetas, virškinamojo trakto sutrikimai, nervų sistemos pažeidimai, apsinuodijimas nervų sistemai (neurotoksinis poveikis).

Arsenas yra pripažintas kancerogenu – jis didina riziką susirgti vėžiu. Labiausiai su arsenais siejami šie piktybiniai navikai:

  • Odos
  • Plaučių
  • Kepenų
  • Inkstų
  • Šlapimo pūslės
  • Kraujo
  • Vyrų prostatos
  • Virškinimo sistemos (storojo žarnyno, skrandžio)
  • Limfomos

Nėštumo metu apsinuodijimas arsenais gali paveikti vaisiaus vystymąsi ir net sukelti įgimtus defektus. Vaikams, dažnai patiriantiems kontaktą su arsenais, galima vystymosi sulėtėjimo rizika.

Kiek greitai arsenas gali būti mirtinas?

Arsenas priklauso prie labai stiprių nuodų – didelės dozės gali būti mirtinos per kelias dienas: dažniausiai žmogus žūsta per vieną-keturias dienas nuo toksinės dozės suvartojimo. Net ir mažesnis kiekis, bet veikiantis organizmą ilgą laiką, gali iššaukti rimtų sveikatos sutrikimų.

Ar arsenas randamas žiurkių nuoduose?

Anksčiau žiurkių nuodai (rodenticidai) buvo gaminami naudojant sunkiojo metalo junginius, tarp jų – ir arseną. Tokie preparatai buvo itin kenksmingi, tačiau šiuolaikinėse priemonėse arsenas nebenaudojamas. Dabartiniai rodenticidai dažniausiai veikia kaip antikoaguliantai ir sukelia kraujo krešėjimo sutrikimus graužikams, tačiau taip pat gali būti pavojingi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *